TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kinai atšaukė vizitą į Lietuvą

2013 10 01 6:00
Rugsėjo 11 dieną prezidentė D.Grybauskaitė su Dalai Lama susitiko privačiai. "Facebook" nuotrauka

Susisiekimo ministerija sulaukė Kinijos ambasados informacijos, kad spalio mėnesį planuotas šios šalies komercijos viceministro Jiang Zengwei vizitas mūsų šalyje neįvyks, nes aukšti Lietuvos pareigūnai priėmė Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą.

„Taip, Kinijos ambasada informavo Susisiekimo ministeriją, kad planuotas Kinijos komercijos viceministro Jiang Zengwei vizitas į Lietuvą atšaukiamas“, - LŽ patvirtino susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.

Taip pat teigiama, kad dėl rugsėjo viduryje vykusių neoficialių Lietuvos politikų susitikimų su Nobelio taikos premijos laureatu Dalai Lama daugiau jokių aukšto politinio lygio vizitų mūsų šalyje Kinija šiais metais nebeplanuoja. Susisiekimo ministerijoje apsilankę kinų diplomatai esą atsiprašė dėl tokio sprendimo ir nurodė, kad tai “tik politinė priemonė”, reaguojant į Dalai Lamos susitikimus Lietuvoje.

Dėmesys – uosto projektams

Kaip LŽ nurodė R.Slapšys, šį spalį planuoto Kinijos atstovo Jiang Zengwei susitikimo su Susisiekimo ministerijos vadovais metu ketinta aptarti galimą bendradarbiavimą susisiekimo srities projektuose. „Vienas jų - Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybos perspektyvos“, - pranešė susisiekimo ministro patarėjas.

Vos prieš savaitę susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas su vienos didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų bendrovės „China Communications Construction Company Ltd.“ atstovais aptarė šios kompanijos galimybes investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. 2009 metais Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą.

Kovo mėnesį, priimdamas Kinijos ambasadorių Lietuvoje Zengweną Liu, premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasirengusi plėtoti dvišalius Lietuvos ir Kinijos santykius. „Kinija yra didžiausia ir pagrindinė Lietuvos partnerė Azijos regione, praėjusiais metais dvišalės prekybos apimtys buvo rekordinės. Ir toliau esame suinteresuoti didinti prekybą su šia Azijos valstybe“, - tuomet kalbėjo A.Butkevičius.

Baimintis nereikėtų

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad, vertinant Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius, šiuo metu tiek prekybos, tiek investicijų apimtys tarp valstybių - nedidelės. „Be to, reikia suprasti, kad toks Kinijos žingsnis yra daugiau politinis, ir dažnai būna kaip toje patarlėje: šuo loja, o karavanas eina, tai yra politikai kalba, o ekonominiai santykiai toliau plėtojami. Taigi, nereikėtų įsivaizduoti, kad tokie komentarai turės tiesioginį poveikį ekonominiams santykiams“, - LŽ sakė jis.

Vis dėlto, ekonomisto manymu, žvelgiant į ateitį ir turint omenyje Kinijos potencialą bei žinant, kad ši šalis šiuo metu ieško galimybių investuoti sukauptus rezervus, Pekino pozicijai mūsų šalies atstovų veiksmai gali turėti įtakos. „Jei Lietuva nori pritraukti investicijų iš Kinijos, o ji yra pagrindinė investuotoja į pramonę, be abejo, politiniai sprendimai gali pakoreguoti šį potencialą“, - svarstė Ž.Mauricas.

Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad tuo atveju, jei Kinija turi rimtų interesų Lietuvoje, tam tikras susitikimų atidėjimas neturėtų keisti bendro požiūrio į bendradarbiavimo perspektyvas.

„Žinoma, įprasta, kad kinai stengiasi parodyti gana aiškų, kartais net kategorišką ženklą toms šalims, kurios vienaip ar kitaip nepripažįsta oficialiosios Kinijos politikos tiek Tibeto klausimu, tiek kitais konfliktiniais atvejais. Taigi, diplomatinių akibrokštų galima tikėtis, bet nemanau, kad tai turėtų radikaliai pakeisti šalių santykius“, - įsitikinęs T.Janeliūnas.

Bendravo neoficialiai

Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tibeto dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei. Lietuva skelbia, kad laikosi „vienos Kinijos“ politikos, todėl oficialūs mūsų valdžios atstovų susitikimai su Dalai Lama nerengiami.

Vis dėlto rugsėjo viduryje Tibeto dvasiniam lyderiui jau trečią kartą apsilankius Vilniuje, su juo neoficialiai susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dalai Lama taip pat lankėsi Seime, kur bendravo su parlamento nariais ir visuomenės atstovais. 2001-aisiais tuometis prezidentas Valdas Adamkus taip pat priėmė Dalai Lamą. Tas susitikimas buvo apibūdintas kaip "privatus pokalbis".

Premjeras A.Butkevičius su Dalai Lama nesusitiko. Jis teigė neišgirdęs tokio pageidavimo iš vizito organizatorių, taip pat nurodė vos spėjantis dalyvauti oficialioje darbotvarkėje numatytuose renginiuose.

Prieš kelias savaites, netrukus po Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje, Kinijos diplomatijos žinyba išsikvietė pasiaiškinti mūsų šalies ambasadorę Pekine Liną Antanavičienę. Nors šis pokalbis nekomentuojamas, neoficialiai teigiama, kad Vilniaus dėmesys Dalai Lamai gali turėti neigiamos įtakos šalių politiniams ir ekonominiams santykiams.

***

2012 metais Kinija buvo 29-a pagal didumą Lietuvos eksporto rinka. Į šią šalį eksportuota 0,3 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.

Pernai Lietuvos įmonės į Kiniją eksportavo prekių už 230,1 mln. litų - 15,7 proc. daugiau nei 2011 metais.

2012 m. bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje didžiausią dalį sudarė baldų eksportas, antroje vietoje buvo mediena ir medienos dirbiniai, medžio anglys, trečioje – valgomieji vaisiai ir riešutai.

VšĮ „Versli Lietuva“ informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"