TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kino ateitis stumiama tolyn

2011 05 24 0:00

Kultūros ministerija atsisakė idėjos steigti Kino departamentą, kitų metų pradžioje turėjusį tapti tvirtu Lietuvos kino užnugariu.

Dar Vyriausybės 2008-2012 metų programoje atskira eilute buvo numatyta, kad jau 2011-aisiais turi būti parengti teisės aktai, kurių pagrindu 2012 metų pirmąjį ketvirtį būtų įsteigtas Kino departamentas prie Kultūros ministerijos.

Tačiau ši ministerija Vyriausybei suskubo pateikti Lietuvos kino įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo kino pramonės administravimo ir priežiūros naštą nuo savo pečių ketina permesti naujam dariniui - tik kitų metų viduryje duris turinčiam atverti Lietuvos kino institutui. Jo steigimas iš biudžeto atriektų 400 tūkst. litų.

Kino pramonėje besisukantys jos atstovai tikina likę nustebinti, kad užvilkintam institutui steigti pakaks kelių šimtų tūkstančių litų. Esą kinas krašto ūkiui per metus atneša 50-100 mln. litų įplaukų.

Gėda dėl Lietuvos

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildijos atstovas Linas Vildžiūnas LŽ teigė, kad iki šiol tenka tik stebėtis valdžios "dėmesiu" kultūrai. "Šį klausimą politikai sprendžia jau daugelį metų ir kiekvienas toks atidėliojimas kelia nerimą. Kad ir kaip būtų, kino padėtis Lietuvoje ypatinga - jokioje kitoje valstybėje nerasite nei tokio mažo finansavimo, nei to, kad neegzistuotų kiną kuruojanti Vyriausybės struktūra", - aiškino L.Vildžiūnas. Jis užsiminė, kad visoms kino reikmėms šiemet teskirta per 5 mln. litų.

Kino kritikas tikisi, kad kino padėtis lyg ir "suka į gerąją pusę", bet dėl Lietuvos kino instituto steigimo teigė nejaučiantis tvirtumo. "Lietuvoje daug projektų yra natūraliai numarinami. Tačiau jeigu pavyktų įsteigti instituciją, ji "mizeriškus" kinui skiriamus pinigus galėtų išauginti keletą kartų", - patikino L.Vildžiūnas.

Vienas garsiausių Lietuvos kino režisierių Algimantas Puipa siūlė atkreipti dėmesį ir į tai, kad dabar krašto kino industriją išlaiko vien užsienio filmų kūrėjai. "Mūsų žmonių talento dėka užsienio kompanijos važiuoja į Lietuvą ir čia suka filmus. Tai Lietuvai atneša apie 100 mln. litų pelno, o kiek lėšų kinui skiriama per metus? Tai didžiulė industrija, o nebuvimas tokios institucijos, kuri tvarkytų visą kiną, yra neįtikėtinai blogas reiškinys. Gėda", - LŽ sakė režisierius.

Planuojama nauja institucija

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės teigimu, dėl Lietuvos kino reikalus kuruojančios institucijos turėjo būti susirūpinta gerokai anksčiau. Tačiau esą tam kelią užkirto atsainus politikų požiūris į kultūrą. "Kultūrą pradėjome tvarkyti tik tada, kai atėjo nauja prezidentė ir pasikeitė ministras", - LŽ tikino parlamentarė. Lietuvos kino instituto kūrimą, jos manymu, šiuo metu gali atstumti tik lėšų stygius, tačiau tos investicijos netruktų atsipirkti ir dar atseikėtų didžiulius dividendus.

Lietuviškų filmų kūrimui Kultūros ministerija šiemet skyrė tik kiek daugiau nei 4 mln. litų. Tačiau ministro A.Gelūno teigimu, tokia suma yra juokingai maža ir esą situaciją pakeisti galėtų tik problemos perkėlimas į Vyriausybės lygmenį. O šiuo metu skiriamos lėšos realiai atspindi tik nedidelio filmo biudžetą.

Esą teikdama Kino įstatymo pataisas ministerija atsisako jai nebūdingų funkcijų, susijusių ne su valstybės politikos formavimu, o su jos įgyvendinimu. Šiuo atveju kino industrijos valdymas būtų perleistas planuojamam steigti Lietuvos kino institutui.

Biudžeto lėšomis išlaikoma naujoji įstaiga administruotų kino projektams skiriamas valstybės biudžeto lėšas, atstovautų Lietuvai tarptautinėse organizacijose ir renginiuose, valdytų Filmų registrą. Kultūros ministerijai liktų tik valstybės politikos kino srityje formavimas ir organizavimas.

Ministerijos atstovų aiškinimu, Kino departamento idėjos atsisakyta pažvelgus į užsienio valstybių pavyzdžius ir praktiką. Specializuotos kino įstaigos ten vadinamos Kino institutais, centrais ar tarybomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"