TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kino paveldas sugrįš valstybei

2013 11 26 6:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kartu su Lietuvos kino studija verslininkų rankose beveik prieš dešimtmetį atsidūręs mūsų šalies kino fondas pagaliau turėtų būti susigrąžintas. Kultūros ministerija tikina sutarusi, kad valstybės nuosavybėn jis bus perduotas už simbolinę kainą.

Iš privatizuotos įmonės Lietuvos kino studijos siekiama perimti jai priklausančias turtines autorių ir gretutines teises į nacionalinius dokumentinius, vaidybinius bei animacinius filmus, sukurtus nuo 1940-ųjų iki 2004 metų pradžios, taip pat audiovizualinių kūrinių archyvą. Visa tai būtų perduota valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos.

Po šio sandorio valstybei vėl priklausytų daugiau kaip 80 animacinių, apie 1000 dokumentinių, per 100 vaidybinių filmų bei 49 kino metraščių turtinės autorių ir gretutinės teisės. Tarp susigrąžintinų filmų - tokie lietuvių kino klasika tapę kūriniai kaip Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus „Jausmai“, Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“, Marijono Giedrio „Herkus Mantas“, Raimondo Vabalo „Miškais ateina ruduo“. Valstybei būtų perduota ir daugiau kaip 1400 audiovizualinių laikmenų - animacijos, kino, dokumentinių filmų juostų.

Parduota neapgalvotai

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

LŽ kalbintas kultūros ministras Šarūnas Birutis pažymėjo, kad mūsų šalies kino fondas į privačias rankas buvo atiduotas neapgalvotai. Jis džiaugėsi, kad dabartiniai lietuviško kino archyvo savininkai suprato, kaip svarbu valstybei susigrąžinti šį turtą. Anot ministro, susiderėta, kad teisės į jį bus perleistos už simbolinę 1 lito kainą. „Pavyko susitarti, kad tai, kas mums yra labai brangu ir neįkainojama, grįžtų valstybei. Paveldas - ne pinigais vertinami dalykai, nes tai mūsų iškilių menininkų kūryba, dešimtmečius kurti lobiai, ir niekas kitas, kaip tik valstybė, jų negali turėti bei saugoti“, - pažymėjo Š.Birutis.

2004 metų pradžioje 100 proc. Lietuvos kino studijos akcijų iš valstybės už kiek daugiau nei 14 mln. litų įsigijo įmonės „Hermis fondų valdymas“ kontroliuojama bendrovė „Telivesta“. Tuomet valdininkai tikėjosi, kad nuostolingai dirbančios studijos privatizavimas sudarys sąlygas ją modernizuoti ir mūsų šalyje išsaugoti kino gamybos verslą. 2010 metais Kino studijos pastatas buvo nugriautas, vietoj jo iškilo gyvenamųjų namų kvartalas.

Leidžia rodyti

Kol nepasirašyta kino archyvo perdavimo sutartis, Lietuvos kino studijos direktorius Ramūnas Škikas nenorėjo komentuoti sandorio detalių.

Jo teigimu, kino archyvas yra prieinamas visuomenei. Pavyzdžiui, kai kuriuos įmonei nuosavybės teise priklausančius lietuviškus filmus galima žiūrėti per televiziją GALA. „Jeigu prašydavo ar prašo kur nors filmus rodyti, visada duodame sutikimą. Sakysime, GALA jie dabar prieinami turbūt plačiausiai - kas nori, tas gali pažiūrėti. Be abejo, ten nėra visų filmų, atrinkti geriausi. Nepaklausių gal ir nededa, bet jie turi teises, patys atsirenka, kaip nori“, - aiškino R.Škikas.

Jei nesaugosime - nieko neturėsime

Kinematografininkų sąjungos pirmininkas režisierius Gytis Lukšas teisingu vadina pastangas valstybės žinion susigrąžinti kino archyvą.

Jo teigimu, kinematografininkai visada siekė, kad jų sukurti filmai būtų saugojami taip, kaip reikia – rūpestingai, tinkamomis sąlygomis. „Antra, siekėme, kad būtų aišku, kam gi jie priklauso. Dabar jie formaliai priklauso tam, kas neegzistuoja, nes kaip visumos nebėra to, kas vadinosi Lietuvos kino studija. Tas filmų išbarstymas įvairiose vietose, jų saugojimas kaip ir kur pakliuvo, galų gale net nežinojimas, kur yra kai kurie filmai, kėlė mums visiškai pagrįstų nuogąstavimų ir nepasitenkinimą. Ir taip tie filmai, kopijos yra nekokios kokybės, o jeigu dar jų nesaugosime, greitai nieko neturėsime“, - pabrėžė G.Lukšas.

Režisieriaus manymu, susigrąžinus kino fondą taip pat bus aiškesni filmo autorių teisių, jų tvarkymo, administravimo reikalai.

G.Lukšas norėtų, kad valstybės žinion perėję filmai nebūtų saugomi po devyniais užraktais. „Aš, manau, ir kiti lietuvių kino kūrėjai svajojame, kad ateityje bus įkurta nacionalinė filmoteka. Ir suprantame tai kaip gyvą vietą, kur žmonės galėtų žiūrėti filmus, studentai galėtų jais naudotis mokydamiesi, ten būtų judėjimas, gyvybė ir konkreti tų filmų kasdienė nauda. Jie ne tik gulėtų apdulkėjusiuose stelažuose“, - sakė kino kūrėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"