TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kirviai virš gamtos paminklų

2012 11 28 8:13
Dendrologas K.Labanauskas mano, jog ši sostinės storulė dar galėjo gyventi. /Felikso žemulio nuotr.

Drastiškas seniausio Vilniuje medžio - Sereikiškių parko ąžuolo apgenėjimas sukėlė kai kurių vilniečių pasipiktinimą. Tuo labiau, kad ką tik buvo visiškai nupjautas storiausias sostinės medis, augęs Gedimino kalno papėdėje, Pilių parke. 

"Ar jau pradėtas karas su želdiniais, kad net gamtos paminklų nesigailima?" - stebisi žmonės.

Aplinkos ministerija ramina, jog medkirčiai tik padeda išgyventi Sereikiškių ąžuolui, kuriam, arboristų nuomone, yra apie pusė tūkstančio metų: tai legendinio pagoniškojo Šventaragio slėnio reliktas. Neseniai ąžuolo likimą aptarė speciali komisija, į kurią buvo pakviesti AM, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijos (VPKRD), sostinės savivaldybės, Lietuvos arboristikos centro (LAC) ir kitų institucijų atstovai.

"Valdininkai norėjo ąžuolą nupjauti, o mes pasiūlėme padaryti iš jo gyvą skulptūrą: apgenėti lają, kad medis būtų mažesnis ir jam būtų lengviau išsilaikyti, tačiau vis dėlto žaliuotų. Šią vasarą medis dar buvo derlingas, sunokino nemažai didelių gilių", - LŽ sakė LAC direktorius Algis Davenis. Jis paaiškino, kodėl senolis atrodo varganai. "Kaltas ne tik jo amžius. Šio ąžuolo šaknys bent 50 pastarųjų metų yra prislėgtos betono ir trypiamos žmonių. Nuostabu, kad jis toks kantrus ir ligi šiol dar ištveria", - stebėjosi arboristų vadovas. Be to, dalis ąžuolo šaknų kadaise buvo nukirstos, tiesiant trasą į netoliese esančią Sereikiškių vandenvietę.

Nebuvo kam ginti?

"Ar jie bent žino, kad nupjovė ne paprastą medelį, o gamtos paminklą?" - jau kanadinės tuopos nukirtimu piktinosi dendrologas Kęstutis Labanauskas. Galiūnė tuopa buvo liekana daugiau kaip aštuoniasdešimties kanadinių tuopų giraitės, kuri Pilies kalno papėdėje buvo pasodinta 1881 metais, tuometinei Vilniaus valdžiai nutarus Sereikiškėse įsteigti viešąjį miesto parką. Ta užduotis buvo patikėta vilniečiui menininkui, Peterburgo dailės akademijos auklėtiniui Alexanderiui Straussui. 1888 metais parkas buvo atidarytas viešai lankyti.

1996 metais kanadinė tuopa buvo įrašyta į Vilniaus gamtos paminklų sąrašą kaip storiausias sostinės medis, o prieš nukirtimą tuopa žmogaus krūtinės aukštyje buvo 1,9 metro skersmens, jos viršūnė siekė 28 metrus. Tuopos kamiene žiojėjo daugiau kaip 2 metrų aukščio drevė, į kurią kažkas maždaug prieš metus buvo primetęs popierių ir juos uždegęs. Ugniagesiai liepsną užgesino, tačiau medis stipriai nukentėjo.

Pasak VPKRD direktorės Audronės Kasperavičienės, 2007-2008 metais lūžo dvi stambios šakos, o 2008-aisiais viršutinės lajos šakos buvo dar ir apgenėtos. Netrukus po to VPKRD posėdyje, kur dalyvavo Aplinkos ministerijos, VSTT, savivaldybės, Kultūros ministerijos, Valdovų rūmų muziejaus, Vilniaus arkivyskupijos ir kitų institucijų atstovai, buvo, kaip teigiama posėdžio protokole, vienbalsiai pritarta nukirsti tuopą.

Dendrologas K.Labanauskas prisimena, jog panaši situacija buvo ir prieš keletą metų, tik, skirtingai negu dabar, į panašų pasitarimą dėl tuopos buvo pakviestas ir jis.

"Tuomet valdininkai irgi ragino nedelsiant tą medį pjauti, bet man pavyko jį apginti. Sakiau kolegoms: "Nejaugi taip lengvai atsisakysime šitokio paveldo?" Po to medis buvo apgenėtas. Manau, nebuvo jis ir dabar labai grėsmingas, nes atlaikė pastarųjų metų vėtras, kai lūžo net daug plonesni medžiai. O kad viduje išpuvęs, ne taip jau ir svarbu, juk medžio tvirtumą lemia ne vidinis, o išoriniai jo sluoksniai", - aiškino K.Labanauskas.

Seniausią sostinės ąžuolą nuspręsta dar palikti. /Romo Jurgaičio nuotr.

Aplenkė arboristus

"Ir dabar buvo galima pratęsti ne tik ąžuolo, bet ir tuopos gyvenimą. Mes siūlėmės pagenėti jos lają, kad svorio centras būtų žemiau ir medis atlaikytų vėjus. Šie darbai būtų kainavę apie 3 tūkst. litų", - LŽ sakė LAC direktorius A.Davenis. Pasak jo, jau net buvo susitarta, kad po Vėlinių arboristų brigada imsis tuopos gelbėjimo. "Tačiau mus aplenkė ir nupjovė prieš Vėlines", - stebėjosi A.Davenis.

"O jeigu virstanti tuopa būtų ką nors užmušusi - kas prisiimtų atsakomybę?" - storiausio Vilniaus medžio nukirtimą teisino VSTT direktorės pavaduotojas miškininkas Romas Pakalnis. Panašiai kalbėjo ir VPKRD vadovė A.Kasperavičienė. "Mums gaila to medžio, tačiau atrodė ji grėsmingai. O ten mėgsta vaikščioti jaunos mamos su vaikeliais, ekskursijos, žmonės šiltomis dienomis įsitaiso ant pievelės. Po šiųmečių vėtrų tuopos kamienas net įplyšo - tada ir apsisprendėme pjauti. Dabar paaiškėjo, kad neklydome - beveik visa tuopa buvo supuvusi", - sakė A.Kasperavičienė.

Iš pradžių buvo nutarta dalį tuopos kamieno palikti stūksoti, tačiau dabar VPKRD ir tuo abejoja. "Ant tuščiavidurio stuobrio bando užsikarti vaikai - o jei įvyks nelaimė?" - būgštauja rezervato vadovė. Todėl galbūt toje vietoje liks tik užrašas, jog čia stovėjo storiausias Vilniaus medis.

Reikia gelbėti kitus

Šalies gamtos paminklus kuruojantis VSTT Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas LŽ informavo, jog į Vilniaus savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įrašyta 50 medžių. Be jau minėtų Sereikiškių ąžuolo ir Pilių parko tuopos, šiame sąraše yra Simono Daukanto atminimo ąžuolas prie Vilniaus universiteto ir Sėlių gatvės glaustašakis ąžuolas. Taip pat tame sąraše - 6 liepos, tarp kurių ypač įdomios didžiulė liepa Sapiegų parke ir 6 bei 4 kamienų liepos Žvėryne, 4 gluosniai, iš kurių ypač įspūdingas 9 kamienų gluosnis Sereikiškių parke, 3 pušys, kaštonas ir kt. Botanikai į šį sąrašą įrašė ir 13 medžių grupių - 8 klevų ratą prie Vileišių rūmų, kaštonų ratą Pilių parke, Prezidentūros rūmų parko ąžuolus ir kt.

Dauguma šių medžių ir jų grupių saugotinais buvo paskelbti 1996 metais, kai Vilniaus savivaldybei vadovavo Alis Vidūnas. "Tačiau pastaraisiais metais šiai savivaldybei gamtos paminklai nelabai rūpi", - sakė G.Mikalauskas.

Pasak LAC vadovo A.Davenio, dauguma medžių - Vilniaus gamtos paminklų yra nepavydėtinos būklės. "Reikėtų skubiai gelbėti Sapiegų parko liepą, Žirmūnų ąžuolą ir kitus medžius", - vardijo A.Davenis.

LAC vadovas neslėpė, kad jo ir daugumos valdininkų požiūris į želdinius nesutampa. "Valdininkai reikalauja kirsti, o mes norime saugoti", - aiškino A.Davenis. Arboristų tarnybos (arboristika - medžių priežiūros mokslas) veikia daugelyje Europos Sąjungos šalių ir ten, pasak A.Davenio, jų patarimų klausoma. LAC keletas medžių priežiūros entuziastų įsteigė užpernai.

Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto miškininko Albino Morkūno nuomone, sostinėje yra daugiau saugotinų želdinių, negu paskelbta minėtame sąraše. "Reikėtų inventorizuoti visus didesnius miesto želdinius, nurodyti jų būklę. Tačiau savivaldybė to nedaro, todėl būna įvairių interpretacijų ir pažeidimų", - sakė A.Morkūnas. Departamentas informavo, jog 2011 metais šios institucijos pareigūnai Vilniuje ir jo regione už želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus baudė 41 kartą, baudų suma - 5738 litai, 2012 metais - 34 kartus, 4938 litai. Be to, pažeidėjams - privatiems asmenims ir organizacijoms - pernai buvo pateikta ieškinių gamtai padarytai žalai atlyginti už 20 498 litų, šiemet - už 61 53litus. Tai daugiausia baudos už savavališkus želdinių kirtimus.

Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir įspėjimą arba baudą pareigūnams - nuo 200 iki 500 litų.

A.Davenio nuomone, buvo galima pratęsti ne tik ąžuolo, bet ir tuopos gyvenimą. /LŽ archyvo nuotr.

Nupjauk ir ilsėkis

"Siūlau iškirsti visus medžius Vilniuje. Tada sostinės vadovai pagaliau galės ramiai miegoti", - pareiškė rašytojas ir ekologas Romas Sadauskas. Jo nuomone, rimtai apie Vilniaus senmedžius jau neverta kalbėti. "Net Baltarusijoje, Ukrainoje medžiai prižiūrimi daug geriau, nekalbant apie Vakarų miestus. Londone, Paryžiuje ir kitose sostinėse net beveik jau gulinčio medžio nepjauna, visokiomis atramomis prilaiko. Tuo metu pas mus žinomas tik vienas žodis - kirsti, nes tada nereikia medžio prižiūrėti, be to, nukirtus malkų prekybai yra", - svarstė R.Sadauskas.

Jis stebėjosi, kodėl Sereikiškių ąžuolas padarytas stuobriu nepasitarus su visuomene. "Lają nupjovė, o didžiausią kliuvinį - asfaltą ir betoną prie medžio - paliko. Ir visa tai prie pat Dailės akademijos, kur rengiami kraštovaizdžio architektai ir kiti menininkai", - piktinosi rašytojas.

Pasak jo, senovėje kiekvienas namo sklypas Vilniuje turėjo savo medžių grupę ar bent medį, o dabar šios tradicijos atsisakoma. "Prie A.Mickevičiaus gimnazijos augo puikus gluosnis, bet jis nepatiko šios įstaigos vadovams, nes reikėdavo šluoti lapus. Tad atvažiavo medkirčiai ir gluosnio kaip nebūta", - sakė rašytojas.

Kitas pavyzdys - Simono Daukanto aikštės ąžuolas. Anot R.Sadausko, jo nuotrauka išspausdinta albume "Įdomiausi Europos medžiai", mat šio medžio laja įdomiai suformuota. "Vakar ėjau pro jį ir savo akimis netikėjau: buvusios specialiai kreivos šakos jau nupjautos!" - sakė R.Sadauskas.

Jis priminė, kad Vilniaus senamiestis įrašytas į Pasaulio paveldo (UNESCO) sąrašą. "Tai reiškia, kad privalo būti saugomi ne tik mūrai, bet ir medžiai. Namus nesunku atstatyti tokius, kokie buvo. Štai atstatė Valdovų rūmus, beveik visas Varšuvos senamiestis yra iš naujo atstatytas. Tačiau atkurti tokį pat medį, koks augo, neįmanoma. Todėl jie kultūringose valstybėse labai branginami. Senas miestas be senų medžių - nesusipratimas", - dėstė R.Sadauskas. Jis sarkastiškai pajuokavo, kad reikėtų inventorizuoti ne tik Vilniaus ir kitų šalies miestų želdinius, bet ir valdininkus, kuriems pagal pareigas reikėtų jais rūpintis. "Ko gero, tokių valdininkų greitai bus daugiau negu medžių", - šaipėsi rašytojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"