Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kita seniūnijų pertvarkos pusė

 
2016 12 08 6:00
Algis Strelčiūnas: “Prieš pertvarkant seniūnijas visada privalu paklausti gyventojų, ar jie pritaria reorganizacijai.”
Algis Strelčiūnas: “Prieš pertvarkant seniūnijas visada privalu paklausti gyventojų, ar jie pritaria reorganizacijai.” Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Beveik trečdaliu sumažėjus gyventojų Šakių rajone skubiai, metams baigiantis, pradedama pertvarka – iš 14 dabartinių seniūnijų liks tik aštuonios ar devynios. Seniūnijos naikinamos arba sujungiamos ir kituose šalies rajonuose.

Tačiau nuogąstaujama, kad seniūnijų naikinimas gali įgauti nenumatytą pagreitį – valdžia, užuot artėjusi prie žmonių, dar labiau nuo jų nutols, o vietovės, kuriose buvo panaikintų seniūnijų centrai, visiškai ištuštės.

Skubina pertvarką

Šakių rajone ne vienus metus seniūnijoms buvo suteikiama nemažai galių, bet tam, kad jos nuo kitų metų taptų realiomis biudžetinėmis įstaigomis, turinčiomis teisę valdyti biudžeto asignavimus, privalo atitikti keletą reikalavimų. Vienas jų – seniūnijos teritorijoje turi gyventi ne mažiau kaip pusantro tūkstančio žmonių. Būtent tai, anot Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus, kai kurioms rajono seniūnijoms ir kiša koją. Mat Žvirgždaičių, Sudargo, Slavikų, Barzdų ar Plokščių seniūnijose gyvena vos iki tūkstančio gyventojų. „Siekiame, kad seniūnijos būtų savarankiškos biudžetinės įstaigos, todėl ir reikia imtis priemonių“, – teigė J. Bertašius. Meras pabrėžė, kad rajone sparčiai mažėja gyventojų – 2001 metais jų buvo per 38 tūkst., o šių metų pradžioje – jau tik 30 tūkstančių.

Sumanyta, kad Šakių rajone turėtų likti 8–9 seniūnijos, smulkesnės būtų prijungtos prie stambesniųjų. Pasak J. Bertašiaus, prijungtųjų seniūnai taptų seniūnų pavaduotojais, darbo vietų neprarastų ir socialiniai darbuotojai, ir nemažai kitų specialistų. Seniūnijų pertvarką norima pradėti kaip galima greičiau, prieš skirstant kitų metų biudžeto lėšas. „Gyventojai dėl to tikrai nenukentės – valdžia kaip buvo seniūnijose, taip ir liks“, – žadėjo meras.

Kai kurias apgynė žmonės

Praėjusiais metais Lazdijų rajone taip pat neliko vienos seniūnijos. Po gyventojų apklausų buvo sujungtos Teizų ir Šventežerio seniūnijos. Lazdijų rajono valdininkai tuomet teigė, kad vienos seniūnijos panaikinimas buvo neišvengiamas, nes rajone sumažėjo gyventojų, tad ir administravimui skiriamas lėšas teko apkarpyti. Šventežerio seniūnijoje nuo 2000-ųjų iki 2014 metų gyventojų sumažėjo beveik 19 proc., o Teizų seniūnijoje – net 20 procentų. Panaikinus Teizų seniūniją tikimasi sutaupyti apie 24 tūkst. eurų per metus.

Lazdijų rajone seniūnijos buvo reorganizuojamos ir anksčiau. Nuo 2014-ųjų spalio buvo panaikintos Veisiejų miesto seniūnija ir Veisiejų kaimiškoji seniūnija, o vietoj jų įsteigta nauja Veisiejų seniūnija. Taip pat planuojama ateityje Verstaminų kraštą prijungti prie Lazdijų seniūnijos.

Iš kadaise buvusių 14 seniūnijų tik aštuonios yra likusios ir Tauragės rajone. Tačiau seniūnijų pertvarkos procesas ne visur vyksta sklandžiai. Sujungti dvi seniūnijas ketinta ir Klaipėdos rajone, bet tam pasipriešino gyventojai. Prieš beveik trejus metus gyventojai sukilo ir Pasvalio rajone, kai buvo užsimota sujungti Joniškėlio miesto ir Joniškėlio apylinkių seniūnijas. Dviejų seniūnijų – Narto ir Mokolų – neleido sujungti ir Marijampolės miesto gyventojai.

Pasmerkiama išnykti

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnijos seniūnas Kęstutis Vilkauskas „Lietuvos žinioms“ teigė abejojąs seniūnijų jungimo arba naikinimo tikslingumu. Jo nuomone, tai sumažins seniūnijų teikiamų paslaugų gyventojams prieinamumą – valdžia atitols nuo gyventojų. „Esame įsitikinę, kad reikia didinti seniūnijų vaidmenį, efektyvinti jų veiklą, suteikti daugiau savarankiškumo. Žmonėms greičiau ir paprasčiau savo problemas išspręsti seniūnijose, nei važiuoti į rajono centrą“, – teigė K. Vilkauskas.

Pasak jo, naikinant seniūnijas iškyla ir kita problema – vietovė, kurioje anksčiau buvo seniūnijos centras, paprastai pasmerkiama dar spartesniam nykimui. Juk nelikus seniūnijos, nebelieka ir kultūrinės veiklos, tad ir gyventojų mažėja dar sparčiau. „Todėl reikėtų plėsti, aktyvinti seniūnijų veiklą, o ne jas jungti ar naikinti“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.

Lietuvoje iš 60 savivaldybių 55 yra 550 seniūnijų. Didžiausia – Vilniaus miesto savivaldybė – suskirstyta į 21 seniūniją. Kitose savivaldybėse seniūnijų daugiausia yra iki dešimties. Vidutinis gyventojų skaičius šalies seniūnijoje – apie 5,5 tūkstančio.

Nereikėtų skubėti

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas priminė, kad nuo 2017 metų įsigalios Vietos savivaldos įstatymo pataisos, numatančios didesnius reikalavimus seniūnijoms – jos turėtų pradėti veikti kaip savarankiškos biudžetinės įstaigos. Tačiau, parlamentaro nuomone, net ir siekiant atitikti minėto įstatymo reikalavimus, nederėtų forsuoti įvykių. A. Strelčiūnas pabrėžė, kad prieš pertvarkant seniūnijas visada privalo būti vykdoma gyventojų apklausa, ar jie pritars tokiai reorganizacijai, ir tik atsižvelgus į žmonių nuomonę turi būti priimami sprendimai. Politikas pabrėžė, kad reikalavimo atsižvelgti į gyventojų valią reikėtų besąlygiškai laikytis.

„Savivaldybės neturėtų susivilioti seniūnijų stambinimu, manau, geriau išlaikyti esamų seniūnijų skaičių“, – sakė A. Strelčiūnas. Jis priminė, kad Seime registruotos įstatymų pataisos ir dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"