TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kitąmet galima tikėtis permainų dėl vaikų paėmimo Norvegijoje

2014 10 29 17:38
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Permainų Norvegijoje dėl vaiko teisių apsaugos galima tikėtis kitąmet, jeigu šios šalies parlamentas ratifikuos Hagos konvenciją.

Norvegijoje besilankiusi ir su vaiko teisių apsaugos pareigūnais susitikusi vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnioji patarėja Inga Juozapavičienė trečiadienį per pasitarimą Seime informavo, kad planuojama, jog 2015 metais konvencija turėtų būti pateikta parlamentui ratifikuoti. Viliamasi, kad tais pačiais metais dokumentas bus ratifikuotas.

„Tuomet atsirastų galimybė keistis informacija“, - sakė ji.

„Tai šviesa tunelio gale (...), bus galima gauti informaciją iš instituciją, kurios sprendžia vaiko paėmimo klausimus. O šiandien tai yra uždara valstybė su savo nacionaline teise. Tai, matyt, rezultatas, kurio mes labiausiai laukiame“, - tvirtino ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Lietuva yra siūliusi Norvegijai pasirašyti dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo vaikų teisių apsaugos srityje, bet sulaukė atsakymo, kad ši valstybės laikosi pozicijos nepasirašyti dvišalių bendradarbiavimo sutarčių, nes jos neatitiks nacionalinių teisės aktų, be to, norima taikyti bendrą politiką visų imigrantų atžvilgiu.

Pasak I.Juozapavičienės, Norvegijoje ir Danijoje yra sukurtas mechanizmas, kaip ginamos vaikų teisės šeimose ir kaip užtikrinama pagalba tėvams, kokiais atvejais ir kaip vaikai paimami iš šeimos. Ji akcentavo, kad šiose valstybėse tokiais atvejais teikiama nemokama teisinė pagalba, o institucijų sprendimai yra skundžiami, tačiau tai gali daryti tik tėvai, mat Lietuvos valstybės institucijos nėra bylos dalyvės. Dėl tos pačios priežasties jos negali gauti jokios informacijos apie konkretų atvejį.

Norvegijos pareigūnai taip pat sakė, kad pagal jų statistiką, bylų dėl Lietuvos piliečių vaikų pradedama nedaug.

„Mes esame jų statistikos gale, jie turi daugiau problemų su kitų šalių vaikais“, - sakė I.Juozapavičienė.

R.Šalaševičiūtės duomenimis, Šiaurės šalyse paimtų Lietuvo piliečių vaikų skaičius nesiekia dešimties.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento atstovas Andrius Bendinskas pranešė, kad Norvegijai buvo įteikta nota su priminimu, kad ji yra ratifikavusi Vienos konvenciją, o šis tarptautinis dokumentas įpareigoja suteikti informaciją, kai tik kyla globos klausimas, susijęs su kitos šalies piliečiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"