TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kitąmet nusilenksime ir Juliui Juzeliūnui

2015 09 26 6:00
Julius Juzeliūnas pirmas išdrįso suburti Sąjūdžio komisiją faktams apie represuotuosius ir tremtinius rinkti bei apibendrinti. LŽ archyvo nuotrauka

2016-uosius numatoma paskelbti Juliaus Juzeliūno metais. Kitas siūlymas - skirti juos ir oriai senatvei, - matyt, bus atidėtas. Juk 2016-uosius Seimas jau yra paskelbęs Bibliotekų, Vietos bendruomenių ir Prezidento Kazio Griniaus metais.

Ateinančius metus paskelbti J. Juzeliūno metais pasiūlė Lietuvos kompozitorių sąjunga, tam pritarė ir Lietuvos mokslų akademija, Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas. Jų iniciatyvą palaiko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK).

Daug siūlymų

Seimo ŠMKK pirmininkas Raimundas Paliukas "Lietuvos žinioms" pabrėžė, kad Seimui pritarus kitus metus skirti J. Juzeliūno atminimui, komitetas siūlys Orios senatvės metus skelbti 2017-aisiais. „Juk dviejų asmenybių ir dviejų sričių paminėjimo per vienus metus pakanka. Daugiau nereikėtų nieko minėti. Tačiau įvairių siūlymų yra ir daugiau“, - teigė parlamentaras.

Anot R. Paliuko, jei Seimas 2016-uosius paskelbs dar ir Orios senatvės metais, tai, ko gero, bus siejama su artėjančiais rinkimais į parlamentą – esą prieš rinkimus pagerbė senukus, kad vėl už juos balsuotų.

Birutė Valionytė: „Be Juliaus Juzeliūno Sąjūdis nebūtų buvęs toks, koks buvo. Šio žmogaus nuomonė, jo vienareikšmiška, konkreti pozicija tuomet buvo labai reikšminga ir svari."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasirengimas jau prasidėjęs

Nors Seimas dėl siūlymo 2016-uosius paskelbti J. Juzeliūno metais balsuos tik kitą savaitę, kompozitoriaus jubiliejui jau rengiamasi. Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė sakė, kad parlamento sprendimas būtų paskata apie šį muziką kitąmet, kai bus minimos jo gimimo 100-osios metinės, pakalbėti plačiu ir išsamiau. „J. Juzeliūnas išugdė ištisą profesionalios muzikos kompozicijos mokyklą, kuri tęsia Balio Dvariono pradėtas tradicijas“, - kalbėjo Z. Bružaitė.

Bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru norima pastatyti J. Juzeliūno operą „Sukilėliai“. Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Šarūnas Nakas yra numatęs surengti įdomią parodą, įvairiose Lietuvos vietose vyks J. Juzeliūno kūrinių koncertai. Ateinančių metų Knygų mugėje bus pristatyta knyga apie J. Juzeliūną, organizuojamos konferencijos apie tautinę muzikos mokyklą, kompozitoriaus indėlį. „Jau suderintos kai kurių renginių, koncertų datos. Tad 2016-uosius paskelbus J. Juzeliūno metais, esminių renginių ciklo pokyčių jau neturėtų būti“, - tikino Z. Bružaitė.

Nepagrįstai primirštas

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, palaikanti idėją ateinančius metus pavadinti J. Juzeliūno metais, pabrėžė, kad kompozitorius buvo lyg ir primirštas. Net prieš keletą metų Lietuvoje minint 1863-iųjų sukilimą niekas nepasirūpino, kad būtų pastatyta sovietmečiu uždrausta jo opera „Sukilėliai“.

Anot B. Valionytės, J. Juzeliūnas buvo ne vien iškilus muzikas, bet ir visuomenės veikėjas, politikas dar tuomet, kai Lietuva žengė į nepriklausomybės atkūrimą. „Svarbiausias kompozitoriaus bruožas - kad jis ne kalbėdavo, bet imdavosi įgyvendinti. Ir įgyvendindavo“, - prisiminė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė.

Politikoje J. Juzeliūnas labai ryškiai atsiskleidė šalia tokių politikos korifėjų kaip Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis. B. Valionytės nuomone, minėti politikai pasižymėjo savo kalbomis, o J. Juzeliūnas nemėgo daug šnekėti, tačiau sprendimus darė čia pat ir iš karto juos įgyvendindavo. Tai jis įrodė, kai pirmas išdrįso suburti Sąjūdžio komisiją faktams apie represuotuosius ir tremtinius rinkti bei apibendrinti. Todėl J. Juzeliūno – Represijų Lietuvoje tyrimo centro tarybos pirmininko – veikla padarė pradžią ir sukūrė pagrindą atkurtai valstybei rūpintis represuotais žmonėmis bei ginti jų teises.

„Be J. Juzeliūno Sąjūdis nebūtų buvęs toks, koks buvo. Šio žmogaus nuomonė, jo pozicija buvo labai reikšminga ir ypač svari. Tada reikėjo vienareikšmiškos ir konkrečios pozicijos. Ir būtent J. Juzeliūnas ją turėjo. Juk kai prasidėjo diskusijos, kad besikuriančiam Sąjūdžiui būtina finansinė parama, jis buvo tas žmogus, kuris davė sutikimą Sąjūdžiui naudotis jo asmenine sąskaita, prisiėmė tokią atsakomybę. Tačiau tuomet tai buvo labai pavojinga“, - pasakojo Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė.

Todėl, anot jos, 100 metų jubiliejus galėtų būti stimulas prisiminti tai, ką daugelis yra pamiršę. B. Valionytės teigimu, ateinančiais metais J. Juzeliūno atminimas turėtų būti įprasmintas ne vien susiėjimuose pasakytomis kalbomis, bet ir jo gyvenimą atskleidžiančia knyga. Galbūt dar ir dokumentiniu filmu. Juolab kad buvusių J. Juzeliūno bendražygių laikui bėgant lieka vis mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"