TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kitąmet "Sodros" skola slėgs dar labiau

2010 10 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pateikdama nacionalinio biudžeto projektą Vyriausybė kitais metais prognozuoja beveik 3 proc. ekonomikos augimą, nors nedarbo lygis išliks didžiulis - 16,2 procento. Taip pat numatoma, kad kitais metais 1,8 proc. didės darbo užmokestis. Opozicinės socialdemokratų partijos pirmininkas Seimo narys Algirdas BUTKEVIČIUS mano, kad tokioms optimistinėms prognozėms nėra realaus pagrindo.

Socialdemokratų partijos vadovo nuomone, šiuo metu daugiau kalbama apie bendrą nacionalinio biudžeto projektą, o "Sodros" reikalai tarsi nukelti į antrą planą. Tačiau šioje srityje yra nerimą keliančių dalykų, kaip antai Socialinio draudimo fondo deficitinis biudžetas. Didelę įtaką deficitui turi paskolų tvarkymo, palūkanų mokėjimo problemos. Politikas sutiko "Lietuvos žinioms" pakomentuoti Vyriausybės pateiktą ateinančių metų nacionalinio ir "Sodros" biudžetų projektus.

- Kaip vertinate Vyriausybės pateiktą 2011 metų nacionalinio biudžeto projektą?

- Šių metų biudžeto pajamų planas yra mažesnis, palyginti su praėjusių metų. Kita vertus, 2009 metais Vyriausybė planavo labai atsargiai, kad galėtų visuomenei parodyti, jog gali įvykdyti biudžeto pajamų planą. Šiais metais Vyriausybė faktiškai tą pajamų planą vykdo. Tačiau liūdna, kad šis pajamų planas, palyginti su 2009 metų biudžeto pajamų surinkimo faktu, yra mažesnis. Tai parodo, jog augant ekonomikai dalis pinigų nukeliauja į šešėlį. O jeigu šešėlinės ekonomikos mastas ir toliau didės, tikėtis labai radikalaus nacionalinio biudžeto pajamų augimo vargu ar galime. Planuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos, palyginti su šių metų planu, didės 3,6 mlrd. litų, be Europos Sąjungos (ES) paramos. Tai rodo, kad biudžeto surinkimas turėtų pagerėti. Tačiau pagal dabartinius Vyriausybės priimamus veiksmus to nematom, nebent staiga įvyktų kokių nors pokyčių ir nuo ateinančių metų sausio 1 dienos rastųsi kažkokių priemonių, padėsiančios iš šešėlio ištraukti pusantro milijardo litų.

- Vyriausybė prognozuoja, kad "Sodra" kitais metais gaus 7,9 proc. daugiau lėšų nei šiemet, nes esą didės darbo užmokestis. Be to, pabrėžiama, kad lėšų, reikalingų draudimo išmokoms, trūkumas ir toliau bus dengiamas iš skolintų pinigų. Kaip Jūs vertinate tokią "Sodros" perspektyvą?

- Kitų metų "Sodros" biudžetas iš karto planuojamas su 2,5 mlrd. litų deficitu, o tai yra 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis biudžetas iš tikrųjų bus deficitinis, nes "Sodros" skolinimosi politika vykdoma savarankiškai, vadinasi, visos skolintos lėšos yra apskaitomos Socialinio draudimo fondo biudžete, o ne valstybės biudžeto konsoliduotoje sistemoje.

Savaime suprantama, kad skolinamasi su labai didelėmis palūkanomis. Taigi kiekvienais metais "Sodros" biudžeto skolai administruoti reikės numatyti vis daugiau lėšų, o tai turės didelę įtaką bendroms fondo išlaidoms. Juk vien tik skoloms aptarnauti ir joms mokėti ateinančiais metais yra numatyta 498 mln. litų.

Aš siūlyčiau, kad "Sodros" skolą ir skolintas lėšas administruotų valstybės iždas, jos turėtų būti apskaitytos vienoje sąskaitoje, o tai leistų pačiai valstybei daugiau pasiskolinti su mažesnėmis palūkanomis. Juk pačiai "Sodrai" pasiskolinti daug sunkiau, negu valstybei. Puikiai suprantame, kad Socialinio draudimo fondas, norėdamas skolintis, finansų institucijoms turi pristatyti tam tikrą viziją, kaip keisis darbo rinka, vidutinis darbo užmokestis, minimali mėnesinė alga, o taip pat, kas tiesiogiai daro įtaką "Sodros" pajamų augimui. Kol kas matome prognozes, jog ateinančiais metais gyventojų pajamų įplaukos, palyginti su šių metų planu, didės 5,8 procento. Tai reiškia, kad darbo rinkoje didesnių pokyčių nenumatoma. Jei, tarkim, būtų prognozuojamas 10-15 proc. augimas, galėtume sakyti, kad nedarbas mažės, žmonės mažiau emigruos ir dėl to didės "Sodros" įplaukos. Tačiau realūs skaičiai viso to nerodo.

- Vyriausybė daro prielaidų, esą kitąmet atsiras daugiau lėšų, nes didės atlyginimai. Ar toks optimizmas yra pagrįstas?

- Fondo pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio ir apdraustųjų skaičiaus didėjimas. Įvertinus prognozuojamą santykinio darbuotojų skaičiaus kitimą, Vyriausybė numato, kad 2011 metais apdraustųjų (draudžiamų visomis draudimo rūšimis) skaičius padidės 29,3 tūkst. arba 2,5 proc., ir iš viso sieks 1176,3 tūkstančio.

Tačiau, ko gero, nebuvo įvertinta emigracija. Vien per aštuonis šių metų mėnesius išvykimą iš Lietuvos deklaravo 58 tūkst. 328 žmonės, maždaug tiek, kiek šių metų pradžioje gyveno Marijampolėje ir Raseiniuose kartu sudėjus. Todėl 29,3 tūkst. stebuklingai atsiradusių apdraustųjų bendros statistikos tikrai nepagerins.

- Ar statistiniai duomenys, nurodantys, kad nedarbas šalyje mažėja, atspindi tikrąją padėtį?

- Šie skaičiai tikrai neatspindi realybės, nes dalis žmonių, kurie yra išvykę iš Lietuvos, nėra deklaravę savo išvykimo. Jie yra tik deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dalis emigrantų užsienyje dirba nelegaliai. Dauguma užsienio šalių, kurias yra pamėgę lietuviai, taip pat kenčia nuo krizės, todėl imigrantams dažnai pasiūlomos nelegalios darbo vietos, arba jie priimami dirbti tik trumpam, keliems mėnesiams. Žinoma, situacija dėl deklaravimo šiek tiek pasikeitė po to, kai buvo priimtas spendimas, jog emigrantai, kurie nėra deklaravę išvykimo, turi mokėti 72 litų privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Tai žmones privertė šiek tiek atsakingiau žiūrėti į savo pareigas. Tačiau jeigu mūsų pilietis užsienyje gauna solidų uždarbį, jam susimokėti tuos 72 litus nesudėtinga.

Dauguma ekspertų sutinka, kad statistinis nedarbas mažėja emigrantų sąskaita, ir dėl taikomų įvairių administracinių metodų, o ne dėl gerėjančios ekonominės padėties.

Manau, kad socialinio draudimo srityje reikalinga rimta struktūrinė reforma. Pirmiausia - "Sodros" skolinimasis turi būti atskirtas ir perduotas valstybei. Visa tai, kaip jau minėjau, turėtų būti apskaitoma pajamų ir išlaidų struktūroje valstybės biudžete, o "Sodros" biudžete turėtų likti tik draudžiamosios pajamos. Tačiau reikalingi ir kiti radikalesni žingsniai: būtina sukurti programas, kurios skatintų verslą įdarbinti jaunus žmones su sąlyga, kad jie gaus vidutinį darbo užmokestį, pavyzdžiui, pirmus metus turėtų būti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, antrus - kito dydžio tarifas. Žinoma, turime ir kitų siūlymų.

- Tokiai "Sodros" padėčiai neigiamos įtakos turi ir klestinti šešėlinė ekonomika. Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus uždėti apynasrį šešėlinei ekonomikai. Ar tokie siekiai yra realūs?

- Šešėlis išaugo dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis - buvo vykdyta neatsargi alkoholiniams gėrimams ir degalams taikomų akcizų politika. O dėl cigarečių akcizų - Vyriausybė įvykdė ES reikalavimus. Tačiau aš manau, kad tokiu ekonominio sunkmečio laikotarpiu, žinant Lietuvos geopolitinę padėtį, nes valstybė turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, reikėjo kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų taikomi mažesni akcizo tarifai. Kita šešėlį auginanti priežastis - naktinė mokesčių reforma. Tuomet nebuvo suvokta, kad Lietuva ekonomiškai laikosi ant dviejų banginių: eksporto ir smulkus bei vidutinio verslo. Juk verslas sukuria darbo vietas, o žmonės uždirba pajamas, nuo kurių mokami mokesčiai, iš kurių valstybė ir gyvena. Žinant, kas išlaiko Lietuvą, individualus verslas žlugdomas. Padidinus mokesčius daugelis mažų įmonių užsidarė arba nuėjo į šešėlį. Juk tokioje situacijoje kiekvienas žmogus mąsto, kaip jam išgyventi, kaip išlaikyti šeimą. Ir trečia priežastis, skatinanti šešėlinę ekonomiką, - nemaža dalis įmonių sugrįžo prie algų vokeliuose. Tokio žingsnio įmonės ėmėsi, manau, irgi ne iš gero gyvenimo.

Dalis šešėlinių pinigų grįžta per pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jeigu analizuotume biudžeto pajamų struktūrą pagal atskirus straipsnius, pamatysime, jog PMV surenkamas gerai, o kitų mokesčių surinkimo planas nevykdomas. Tai ir parodo, kad dalis lėšų iš šešėlio grįžta per PVM.

- Atskiri Vyriausybės nariai pastaruoju metu vis dažniau siūlo įvesti naujus mokesčius, o premjeras Andrius Kubilius tikina, esą jokių pasikeitimų mokesčių sistemoje kitais metais nenumatoma? Jūsų nuomone, kodėl Vyriausybės žarstosi tokiais nenuosekliais pareiškimais?

- Manau, kad pasikeitimų bus. Seimui yra pateiktos kai kurių mokesčius reglamentuojančių įstatymų pataisos. A.Kubilius per dvejus metus taip ir nesuprato, kad būtinas analitinis darbas, kuris parodytų, kokį poveikį valstybei, verslui ir piliečiams turės naktinės mokesčių reformos rezultatai. Taigi arba nesigilinama, arba nenorima to daryti. Manau, kad pokyčių tikrai sulauksime, bet prieš įvedant naujus mokesčius būtina ištirti, kokią įtaką jie turės tiek smulkiajam, tiek stambiajam verslui. Juk valstybės pagrindinis rūpestis - kad būtų garantuota konkurencija, kad būtų sudarytos sąlygos verslui dirbti ir, kad verslas lemtų valstybės sėkmę. O dabar mes priimame įstatymus ir nevykdome jokios analizės.

- Vyriausybė optimistiškiau vertina ir galimybę surinkti daugiau lėšų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Jūsų nuomone, ar pagrįstas toks optimizmas?

- Privalomojo sveikatos draudimo fondo padėtis gerės tik tada, kai pagerės situacija darbo rinkoje ir padidės vidutinis darbo užmokestis. Kitu atveju gerėjimą sunku būtų įsivaizduoti. Taip pat pagerėjimo šioje srityje galima sulaukti nebent tada, kai bus įgyvendinta struktūrinė sveikatos priežiūros sistemos reforma. Didžiuosiuose miestuose turime per daug stacionaro lovų. Labai daug lėšų išleidžiama pastatų šildymui, o ne investuojama į naujas modernias technologijas. Visiškai neinvestuojama į kokybiškas paslaugas pacientams ir ligoniams. Tol, kol šie dalykai nebus įgyvendinti, nebus jokių radikalesnių pasikeitimų visoje sveikatos sistemoje.

- Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"