TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėda jau regi pagonišką kuršių miestą

2012 09 05 8:07
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Klaipėdos valdžia ir istorikai atsigręžia į uostamiesčio apylinkių pagoniškąją praeitį - pirmą kartą viešai prasitarta apie ketinimus unikalioje tūkstančių metų archaiškoje gyvenvietėje, esančioje pietiniame uostamiesčio pakraštyje, atstatyti ankstyvųjų viduramžių pagonišką miestelį.

Klaipėdos pietinėje dalyje dabar esančios pievos slepia ištisą buvusį pagonišką kuršių miesto palikimą. Jame IX-XII amžiais buvo net 500 gyventojų. Tarp jų būta ir vikingų, į žmonas imdavusių vietines kuršaites.

Neseniai išaiškinta ir istorinė sensacija - moksliškai įrodyta, kad šioje kuršių gyvenvietėje mūsų protėviai mokėjo geležies rūdą panaudoti dar prieš Kristaus gimimą. Tai daugiau kaip du dešimtmečius vykstančių archeologinių kasinėjimų rezultatas.

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje taip pat konservuojamas ir buvusio kuršių miestelio vietoje rastas ypatingas III ir IV amžių puikiai išsilaikęs medinis šulinys su rentiniu geležies rūdai plauti.  

Rentinės konstrukcijos šulinys tyrimų metu./Ievos Masiulienės nuotrauka

Nepelnytai primiršta

Siekiant atstatyti objektus jau atkasinėjami ir senosios Klaipėdos kryžiuočių pilies (Memelburgo) bei XIX amžiaus Kopgalio kaimo Smiltynėje pamatai. Tačiau uostamiesčio siekis turėti savo pilį vertinamas dvejopai, mat vieni sveikina tokią idėją ir džiaugiasi potencialiu nauju traukos objektu turistams, kiti santūriai vertina norą atstatyti kryžiuočių, XIII amžiuje išnaikinusių ištisas pagonių kuršių gyvenvietes, bastioną. Todėl Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys prabilo apie būtinybę atsigręžti ir į pagoniškąją praeitį, susijusią su gyvenvietėmis, kurių vietoje dabar įsikūrusi Klaipėda.

Šis istorikas pirmasis prieš 22 metus ėmė tyrinėti archajišką, po žeme paslėptą kuršių gyvenvietę pietinėje Klaipėdos dalyje, Žardės ir Bandužių apylinkėse. Ši teritorija dabar tėra paprasčiausia priemiesčio dykvietė, o apie praeitį praeiviams byloja vien atokus medžiais apaugęs kalnelis, kuriame buvo Žardės piliakalnis. Žardės ir Bandužių apylinkių paslaptys nepelnytai primirštos, mažai viešinamos ir aptariamos tik siaurame archeologų bei istorikų rate. Tai pripažįsta ir pats J.Genys.

"Tikrai galėtume daugiau šviesti visuomenę, pasakoti apie tą unikalią kuršių gyvenvietę. Ten juk dar vikingai gyveno, yra išlikę ir jų pastatų likučių. Šiais metais Klaipėdoje kilo savotiškas rezonansinių archeologinių kasinėjimų ir su istorinių objektų atstatymu susijusių projektų bumas, todėl dabar pats laikas atsigręžti ir į pagoniškąją praeitį. Manau, jei kuriame realius planus atstatyti krikščioniškąją Memelburgo pilį, galėtume atiduoti duoklę ir pagonims, bent simboliškai atkurdami jų gyvenvietę", - LŽ pasakojo istorikas.

Vikingai pamildavo kuršaites

Žardės ir Bandužių apylinkėse buvusi archajiška gyvenvietė dar prieš Kristų (datuojama 1000 metų pr. Kr.) buvo suskirstyta į gyvenamąją ir gamybinę zonas. Panašiai kaip dabar, kai Klaipėdos miestą juosia pramoninės zonos.

Vėliau iškilusioje senojoje kuršių gyvenvietėje viena šalia kitos buvo pastatytos trys medinės pilys: Žardės, Laistų ir Dibišių. Tačiau kol kas jų pėdsakų mokslininkams rasti nepavyksta.

Ankstyvaisiais viduramžiais, apie IX-XII amžius, minėta gyvenvietė jau buvo išsivysčiusi į didelį (tų laikų standartais) miestą su 500 gyventojų. Tad kuršių miestas tuomet išgyveno aukso amžių, jame virė intensyvi prekyba, klestėjo amatai, veiklą plėtojo puodžiai, audėjai, kalviai, gintaro apdirbėjai. Yra duomenų (rasti mėlyno stiklo karoliukai), kad papuošalus gamino ir jais prekiavo juvelyrai. Nors vikingai ir vengė anuomet galingos ir narsios kuršių genties, vis dėlto paaiškėjo, kad greta dabartinės Klaipėdos įsikūrusiame mieste jų tikrai būta - jie ten įsikurdavo ir net vesdavo vietines kuršaites.

"Yra rasti pagal kuršių tradicijas palaidotų moterų kapai. Taip pat ir kone identiškame kuršių mieste dabartinėje Latvijos teritorijoje, Grobinėje, iškasti kapai, kurie įrodo, kad vikingai imdavo kuršaites į žmonas", - teigė J.Genys. Tačiau kuršių galybė buvo sutrypta Kryžiuočių ordino, jam pastačius dabartinę Klaipėdos pilį.

Geležinė sensacija

Šiuo metu vyksta būtent senosios kuršių gyvenvietės gamybinės dalies archeologiniai kasinėjimai, kurie mokslininkus jau nustebino unikaliais radiniais. Archeologai rado nemenkus klodus rūdingo sluoksnio, akmeninių grūstuvų rūdai trinti, atkasė kelis šulinius geležies rūdai plauti, geležies lydymo rudneles (metalo lydymo krosnelės, nupjauto kūgio formos statiniai iš akmenų ir molio su šachta). Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologinių kasinėjimų Žardės ir Bandužių apylinkėse vadovės Ievos Masiulienės, ypač vertingi buvo rudnelių tyrimai.

"Greta ten esančio Kretainio upelio aptikome neaiškios paskirties duobę su lipdytais keramikos fragmentais ir geležies lydymo vietą su rudnele. Tokio tipo rudnelės anksčiau buvo datuojamos III-VI ir IX-XI amžiais, tačiau radioaktyvios anglies tyrimų rezultatai pirmą kartą mūsų istorijoje parodė, kad šioje vietoje geležį galėjo pradėti lydyti dar nuo I tūkstantmečio prieš Kristų", - LŽ pasakojo KU archeologė. Šis atradimas atvertė naują ankstyvosios Lietuvos istorijos puslapį.

Mūsų protėviai išsikasdavo geležies rūdą, kuri būdavo pupos dydžio gabaliukų pavidalo, ją susmulkindavo, išplaudavo specialiuose šuliniuose ar upėje, tada rūdą apdegindavo, kad nubyrėtų organinės medžiagos. "Šią žaliavą dėdavo į rudnelę, uždengdavo anglies sluoksniu, vėl dėdavo rūdą, ir vėl anglies sluoksnį ir degindavo. Anglis išlydydavo rūdą ir taip pasigamindavo medžiagą geležies dirbiniams", - istorines paslaptis atskleidė I.Masiulienė. Tokių geležies rūdos lydymo duobių Žardės ir Bandužių archeologiniame komplekse rasta ne viena.

Pernai pavyko rasti ir romėniškojo laikotarpio (III ir IV mūsų eros a.) medinį šulinį su rentiniu. "Jis yra metro gylio, pagamintas iš ąžuolo, beržo, alksnio. Iškėlėme tą šulinį ir atidavėme Valdovų rūmų muziejui, ten jis iki 2014 metų bus konservuojamas specialioje vonioje, pripildytoje dejonizuoto vandens. Kai šulinys išmirks, bus ištrauktas, apdorotas specialiais chemikalais, kurie ištraukia drėgmę, ir grąžintas į Klaipėdą, į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Šulinys unikalus tuo, kad jis labai gerai išsilaikęs, net beržo tošis išlikusi", - pasakojo archeologė.

Kreiptųsi į fondus

Istoriko J.Genio tikinimu, įvertinus visas aplinkybes, jau šiais metais bus pradėtos inicijuoti diskusijos dėl Žardės ir Bandužių archeologinio komplekso panaudojimo visuomenės poreikiams.

"Žinoma, ten dar likę labai daug teritorijos, kurią tirs archeologai, tačiau būtent ta vikingiškoji gyvenvietės dalis, buvęs miestas, jau gana gerai ištyrinėta. Prieš porą dešimtmečių buvo tokių neoficialių kalbų, kad galima panaudoti tą teritoriją kaip turistų traukos objektą, bet ši mintis kol kas taip ir liko idėja. Tačiau dabar galime vėl atgaivinti seną svajonę, nes artėja naujas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis (2014-2020 metams), tad jau galima pradėti mąstyti apie projekto kūrimą ir paraiškos rengimą turizmo plėtrai regione", - entuziastingai kalbėjo muziejaus vadovas. Jo teigimu, butaforinių istorinių objektų rekonstrukcija šiais laikais vis labiau taikoma, tad ir Klaipėda galėtų pasistatyti XI-XIII amžių kuršių miestą.

"Tai būtų unikalus objektas Lietuvoje, gal net Baltijos valstybėse. Galima būtų parodyti, kaip žiloje senovėje išgaudavo geležį rudnelėse. Yra išlikęs ir senasis kelias, žinomos pastatų vietos. Aktualus ir kitas aspektas: įrengus istorinę gyvenvietę pati teritorija būtų mažiau pažeidžiama. Juk dabar ten kuo sėkmingiausiai "darbuojasi" vadinamieji juodieji archeologai. Gerai tai, kad Žardės ir Bandužių archeologinio komplekso žemės, mano žiniomis, nėra privatizuotos", - dėstė jis.

Tačiau I.Masiulienė buvo atsargesnė: jos manymu, reikėtų pagalvoti ir apie teritorijos apsaugą. "Idėja atkurti senąjį kuršių miestą, gal net su pilimi, yra patraukli, bet ją praktiškai įgyvendinti bus sudėtinga. Tačiau kažkada ir idėja atstatyti Klaipėdos pilį ar Valdovų rūmus buvo tik utopija ir romantikų svaičiojimai. Vis dėlto esu už tai, kad kuršių gyvenvietė ar miestas būtų atkurti kuo tiksliau, kuo autentiškiau, kitaip tai bus pinigų švaistymas", - pabrėžė ji.

Įdomi pagoniška praeitis

Klaipėdos turizmo informacijos centras ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad uostamiestyje išties trūksta turistų traukos objektų. Į miestą atplaukę kruizinių laivų keleiviai dažniausiai po trumpos senamiesčio apžvalgos keliauja į Kuršių neriją, Palangą ar Klaipėdos "Akropolį". Tad pilis ir kuršių gyvenvietė būtų išties patrauklios lankytinos vietos Klaipėdoje. Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, įgyvendinus kuršiškąją svajonę ypač apsidžiaugtų pietinės miesto dalies gyventojai.

"Dabar jie tikrai nuskriausti, nes nėra kur pasivaikščioti. O vertinant miesto istorijos požiūriu senosios gyvenvietės atkūrimas būtų teisingas žingsnis. Atskleistume, kad Klaipėda turi ne tik kryžiuočių pilį, bet ir pagoniškąją praeitį. Privalome jos nepamiršti, viešinti, rodyti žmonėms", - LŽ sakė meras. V.Grubliauskas pažymėjo, kad plėtojamas kuršių gyvenvietės projektas ėmus jį įgyvendinti turėtų tapti ir visos Lietuvos projektu. "Jei mes turime tokių vietų, jau atkasėme tokių objektų, kurie net už Kristų tūkstančiu metų senesni, tai tikrai jau nebe vietinės reikšmės objektas. Šio archeologinio komplekso apsauga ir panaudojimas edukaciniais, istoriniais bei turistiniais tikslais turi tapti ir Lietuvos aktualija, nes kalbame apie pačios valstybės istoriją, vieną jos puslapių", - svarstė Klaipėdos meras.

Beje, vienas istorinis objektas Klaipėdoje jau yra pastatytas - tai etnografinė žvejo sodyba Smiltynėje. Retas kuris žino, jog toje vietoje niekada nebuvo tokios sodybos, visi pastatai yra tik tikslios kopijos iš buvusių sodybų Šventojoje. Tad, įvertinus šią aplinkybę, idėja atstatyti medinį kuršių miestelį tikrai ne utopija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"