TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėda tampa tiltų įkaite

2014 10 10 6:00
Šis ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas gali būti uždarytas jau nuo lapkričio pradžios. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Negana to, kad Klaipėdoje jau pusmetį uždarytas Pilies tiltas, nuo lapkričio pradžios grasinama užtverti ir vos prieš ketverius metus pastatytą pėsčiųjų tiltą per geležinkelį.

Šiaurinę uostamiesčio dalį su centrine jungiančio ilgiausio ir didžiausio Lietuvoje pėsčiųjų tilto per geležinkelį nebenori jo valdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Klaipėdos merija šio turto kratosi, todėl prabilta ultimatumų kalba.

Nuo lapkričio 3 dienos užsimota nebeleisti juo vaikščioti žmonėms, važiuoti dviratininkams ir neįgaliesiems. Patogaus susisiekimo gali netekti dešimtys tūkstančių klaipėdiečių.

Kaip karšta bulvė

Ilgus metus į vadinamąjį Miško kvartalą, kuriame gyvena keliasdešimt tūkstančių žmonių, iš miesto centro buvo galima patekti arba Herkaus Manto gatve, arba senutėliu pėsčiųjų viaduku per geležinkelį. Kai 2010 metais, demontavus senąjį viaduką, už 12,4 mln. litų buvo pastatytas ir atidarytas modernus, itin patogus naujasis tiltas, klaipėdiečiai apsidžiaugė.

Šis objektas svarbus ne tik šiaurinėje Klaipėdos dalyje gyvenantiems ir pėsčiomis vaikštantiems miestiečiams. Jis leidžia šią miesto dalį pasiekti ir dviratininkams bei neįgaliesiems. Tilto konstrukcija pritaikyta vežimėliais judantiems žmonėms su negalia.

Tačiau gigantiškas viadukas - nemenka finansinė našta „Lietuvos geležinkeliams“. Jis stebimas vaizdo kameromis, yra gausiai apšviestas, pasnigus automatiškai šildomas žiemą, kad danga neapledėtų.

Bendrovė jau prieš keletą metų pareiškė, jog viaduko jai nereikia, todėl nuolat siūlė perimti turtą Klaipėdos miesto savivaldybei. Ši apskaičiavo, kad objekto eksploatavimo išlaidos kasmet atsieis daugiau kaip 100 tūkst. litų, ir atsisakė dovanos.

Turto perėmimo klausimas buvo svarstomas uostamiesčio taryboje, tačiau politikai nepriėmė jokio sprendimo. Taigi viadukas iki šiol priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Šios bendrovės vadovybė neseniai merijai atsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog nuo lapkričio 3-iosios ketina nutraukti tilto eksploatavimą bei priežiūrą ir jį uždaryti.

„Taip patogaus susisiekimo netektų ketvirtadalis Klaipėdos. Viaduku naudojasi ne tik Miško kvartalo gyventojai, bet ir daugybė kitų miestiečių: į Melnragę važiuojantys dviratininkai, neįgalieji, privačių namų kvartalų gyventojai, sodininkai, studentai. Neįsivaizduoju, kaip viskas būtų uždarius viaduką“, - LŽ prisipažino miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.

Vadina reketu

Kaip LŽ sakė uostamiesčio savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė, merija po grasinimų nutraukti viaduko eksploataciją keliskart raštu kreipėsi į „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę. „Klausėme, kokiu teisiniu pagrindu jis būtų uždaromas. Taip pat prašėme paaiškinti, kaip turėtų būti organizuojamas susisiekimas su šiaurine miesto dalimi Priestočio gatvėje uždarius viaduką? Jokio atsakymo negavome“, - LŽ tvirtino ji.

Valdininkė informavo, kad pėsčiųjų tilto išlaikymas per metus neva atsieitų apie 200 tūkst. litų. „Be to, eksploatuoti viaduką turi geležinkelininkai, nes pagal teisės aktus tokie objektai kaip tiltai per geležinkelį, geležinkelių pervažos priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Kitaip tariant, valstybei, o ne merijai. Geležinkelininkai atkerta, esą viadukas jiems nereikalingas, tik bėgiai ir šių linijos“, - kalbėjo G. Paulikienė.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas LŽ pareiškė, kad tai, ką daro pėsčiųjų tilto savininkai, yra reketas. „Mums viaduko nereikia, nes tokius objektus privalo prižiūrėti geležinkelininkai. O jeigu jiems nepatinka naujasis viadukas, tegul griauna ir atstato senąjį“, - ironizavo vicemeras.

Politikas tikino, kad geležinkelininkai žadėjo iš dalies naikinti bėgių mazgą prie viaduko, mat gavo iš merijos visus leidimus modernizuoti ir plėsti Pauosčio geležinkelio stotį. „Jie buvo geri tol, kol gavo mūsų parašus. O dabar grasina uždaryti viaduką. Be to, toje vietoje žadėta apskritai naikinti dalį bėgių, įrengti atviras erdves, nes kai kurie kroviniai nebestovi centrinėje stotyje. Žadėjo ir žaliąją sienelę įrengti prie bėgių į vakarus nuo viaduko“, - aiškino jis.

Žada dar derėtis

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai LŽ teigė kol kas pasiliekantys teisę nuo lapkričio 3-iosios išties uždaryti pėsčiųjų viaduką. "Tiesiog užtvertume jo prieigas. Tačiau bandysime derėtis. Supraskime vieną dalyką: tas viadukas niekaip nesusijęs su mūsų veikla. Bėda ta, kad sutartyje nebuvo aiškiai parašyta, kam viadukas atiteks jį pastačius, o atiteko „Lietuvos geležinkeliams“. Pavyzdžiui, Kaune, Kazlų rūdoje virš geležinkelio esantys viadukai priklauso merijoms", - sakė bendrovės atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Tačiau Vilniaus geležinkelio stotyje esantis viadukas, vedantis į gyvenamąjį rajoną, priklauso "Lietuvos geležinkeliams" ir yra jų eksploatuojamas. „Tuo tiltu žmonės patenka ir į peronus, o Klaipėdoje - tik į kitą miesto dalį. Tas viadukas yra tiesiogiai susijęs su miestiečių, o ne su geležinkelininkų ar traukinių keleivių interesais. Todėl ir siūlome perimti turtą, bet merija atsisako. Jo išlaikymas tikriausiai nė nekainuotų 100 tūkst. litų. Žiemą ekonomiškai šildant tiltą išlaidos gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Tik dabar jau reikia dangos remonto“, - dėstė V. Gudas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"