TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėdiečiams siūlyta vadovautis nesančiu dokumentu

2007 04 06 0:00
Patvirtinus Klaipėdos miesto bendrąjį planą senamiestyje nebeliks vietos aukštesniems nei 30 metrų pastatams. Tiesa, šių dviejų monstrų niekas griauti neketina.
Autoriaus nuotrauka

Tvirtinant Klaipėdos bendrąjį planą aplinkosaugininkai siūlė atsižvelgti į dar neparengtą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą

Klaipėdos miesto taryba per paskutinį posėdį vis dėlto patvirtino kai kurių visuomeninių organizacijų prieštaringai vertintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Uostamiesčio politikų apsisprendimo nepakeitė net paskutinę dieną gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) raštas. Jame primenama, kad miesto bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planui. Mat pastarasis dokumentas yra svarbesnis, nes jį rengiant dalyvauja Seimas, o tvirtina Vyriausybė.

Išlygos neįtraukė

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, klaipėdiečiai nebegali atidėti bendrojo plano tvirtinimo vien dėl to, kad naujasis KNNP tvarkymo planas vis dar rengiamas. "Mes tikrai negalime atsižvelgti į dar neegzistuojantį dokumentą. Tikrai nežinome, kas jame bus parašyta ir numatyta. Senosios KNNP tvarkymo schemos, Vyriausybės patvirtintos 1994 metais, teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas", - pabrėžė Mureika.

VSTT direktorė Rūta Baškytė LŽ teigė, kad išeitį buvo galima rasti: "Tereikėjo įrašyti išlygą, kad Klaipėdos bendrojo plano sprendiniai, susiję su KNNP teritorija, jei neprieštarauja parko tvarkymo planui, įsigali po šio dokumento patvirtinimo Vyriausybėje."

Klaipėdos miesto savivaldybė administruoja apie 4 kilometrų KNNP ruožą, į kurį patenka Smiltynės gyvenvietė ir Kopgalis. Didėjant eismui vidaus vandenyse ir mažųjų laivų bei jachtų bazių poreikiui Kuršių nerijoje, ties mariomis ketinama statyti naują jachtų uostą ir rekonstruoti senąjį. KNNP direkcija šią nuostatą iš naujojo plano siūlė išbraukti.

Grėsmės nemato

Prieš Klaipėdos bendrojo plano tvirtinimo procedūrą kai kurių uostamiesčio visuomeninių organizacijų atstovai perspėjo politikus, kad pritardami šiam dokumentui jie paniekins savo rinkėjus. "Šį planą mes laikome kultūrinio Klaipėdos, taip pat Mažosios Lietuvos paveldo naikinimu. Plane numatyti sprendiniai kelia grėsmę ne tik istoriniam vienintelio Lietuvos uostamiesčio savitumui, bet ir Kuršių nerijai - pasaulio paveldo objektui", - teigė Lietuvos jūrų muziejaus mokslinis bendradarbis Dainius Elertas. Jis prisistatė kaip miestiečių iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo.

Pasak Elerto, uostamiesčio tarybos nariai nereaguoja nei į Nacionalinio UNESCO komiteto, nei į Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei į piliečių protestus išsaugoti paveldą.

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, įvairių visuomeninių organizacijų priekaištai nepagrįsti: "Ne vienus metus rengėme šį planą, nuolat informuodavome visuomenę apie vykdomas procedūras. Tad tie, kurie domėjosi rengiamu dokumentu, tikrai turėjo laiko ir susipažinti su juo, ir pareikšti pastabas. Be to, jie nenurodė nė vieno punkto, kuris keltų grėsmę senamiesčiui ar Kuršių nerijai. Dar daugiau, sulaukę dalies visuomenės priekaištų mes visiškai atsisakėme tilto, net ir pėsčiųjų, į šį pusiasalį idėjos."

Mero teigimu, kultūrinio miesto paveldo naikinti niekas nesirengia. Atvirkščiai, pradėjus galioti vakar patvirtintam bendrajam planui Klaipėdos senamiestyje bus draudžiama statyti aukštesnius nei 30 metrų arba 9 aukštų pastatus.

Iki šiol galiojęs bendrasis planas, pirmasis tokio pobūdžio dokumentas šalyje, buvo patvirtintas 1997 metų kovą. Būtinybė peržiūrėti jo sprendinius ir parengti naujus kilo per pastarąjį dešimtmetį pasikeitus miestiečių gyvenimo kokybei, atlikus žemės reformą priemiestyje, iškilus poreikiui statyti naujas pramonės įmones, plečiantis gyvenamajai statybai šiaurinėje miesto dalyje, keičiant žemės naudojimo pobūdį centre.

Abejonės dėl uosto

Naujajame plane miesto taryba nė žodžiu neužsiminė ir apie naujo uosto statybą šiaurinėje miesto dalyje, Baltijos jūroje, ties Melnragės gyvenviete. Tačiau ir neužkirto kelio jam ten atsirasti. Mero Taraškevičiaus teigimu, šis klausimas netrukus bus svarstomas Vyriausybės strateginio planavimo komitete.

"Jei Vyriausybė nuspręs, kad uostas Lietuvai reikalingas, bendrąjį planą galėsime bet kada pakoreguoti. Jei per artimiausią dešimtmetį jo neprireiks, nebūsime padarę jokio nusižengimo", - kalbėjo Taraškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"