TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėdos pilis žadinama prisikelti

2012 08 30 6:55
Klaipėdos piliavietėje vyksta archeologiniai kasinėjimai, po jų bus pažymėti tikslūs nugriautos XIII amžiaus pilies kontūrai. /Deniso Nikitenkos nuotraukos   

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje XIII amžiaus Klaipėdos (Memelburgo) pilies liekanos išvys dienos šviesą: atkasami jos pamatai ir sienos. Užsimenama, kad šis kryžiuočių objektas po kurio laiko gali būti visiškai atstatytas. 

Nuo šio mėnesio pradžios piliavietę kasinėjantys Klaipėdos archeologai atidengia bastionų fragmentus. Netolimoje ateityje žmonės galės pamatyti, kokio dydžio ir formos buvo pradžią miestui davusi kryžiuočių pilis. 

Memelburgo tvirtovei su visais jos bokštais atstatyti prireiktų ne vienos dešimties milijonų litų ir daugelio metų, tačiau pradinių darbų finansavimas jau gautas iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Istorikai pabrėžia, kad šis projektas mūsų valstybėje - unikalus, nes iki šiol buvo atstatomos tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilys, bet ne kryžiuočių.

Atidengs kontūrus

1252 metais pirmąkart paminėta Memelburgo pilis galutinai buvo sunaikinta XVIII-XIX amžiais, nes neteko gynybinės funkcijos. 

Šiuo metu Klaipėdos piliavietėje galima pamatyti vakarinę poterną su Parako bokšto fragmentu ir rytinę poterną. Liko ir dalis žvaigždės formos pylimų. Tačiau tik nedaugelis klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių žino, kad tai tėra ketvirtadalis pilies komplekso. Likusi dalis užpilta žemėmis, padengta asfaltu, apstatyta gamykliniais statiniais ir apaugusi medžiais.

Anot Klaipėdos universiteto archeologo dr. Gintauto Zabielos, šiemet pilies kontūrai jau turėtų būti pademonstruoti. "Žmonės pamatys visą viduramžių pilies dydį. Bastionų ir sienų kontūrai bus pažymėti atskirai kitokios spalvos skalda arba kitaip, gal paliksime ir autentiškus fragmentus. Visiškai atidengti ir palikti žmonėms vaikščioti senąjį pilies grindinį negalime, nes jis privalėtų būti konservuojamas, o tai labai brangiai kainuoja", - sakė mokslininkas.

Šis maketas atskleidžia, kaip atrodė kryžiuočių pastatyta pilis.

Siekiamybė - atstatyti

Klaipėdos pilis buvo kiek didesnė nei, pavyzdžiui, turistų gausiai pastaruoju metu lankoma Ventspilio pilis Latvijoje. 

"Galėsime "pajusti" ir vidinį mūsų pilies kiemą, kuris buvo maždaug 40 metrų pločio ir tokio paties ilgio. Siekiant autentiškai atkurti pilies tūrį pažymint jos kontūrus teks nugriauti ir didžiulį angarą, kuriame veikė automobilių taisykla. Taip pat reikės iškirsti dviejose alėjose medžius, kurie auga ant pilies pamatų. Vaizdas pasikeis iš esmės", - teigė G.Zabiela.

Archeologo manymu, per palyginti negilius kasinėjimus galima aptikti įvairių vertybių. "Nesvarbu, kad ta teritorija jau rausta ir perrausta. Patirtis rodo, kad galima aptikti net ir XIII amžiaus daiktų. Mat prieš kelis dešimtmečius pritaikant piliavietę gamybinėms patalpoms buvo naudojamas ir senasis gruntas. Jis susimaišė su naujomis statybinėmis medžiagomis, todėl archeologinės staigmenos labai tikėtinos", - sakė jis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys atskleidė, jog atlikus archeologinius kasinėjimus ir sutvarkius pilies teritoriją, aikštę, nugriovus angarą bus imtasi tolesnių darbų.

"Žinoma, viskas priklauso nuo finansavimo. Dabar gavome 1,5 mln. litų ES lėšų, tiek pat turėtų būti skirti Klaipėdos merija. Dar 7 mln. litų europinių pinigų pažadėta per Ūkio ministeriją. Tad artimiausiu metu sutvarkius teritoriją, restauravus kai kurias pilies atramines sienas, suremontavus griuvėsius saugantį stogą bus įrengtas mobilus informacijos centras su bilietų kasa. Jis stovės prie Pilies muziejaus", - LŽ pasakojo istorikas.

Kitais metais rytinėje pylimo dalyje, po žeme esančiame buvusiame degalų sandėlyje, planuojama įrengti ir Antrojo pasaulinio karo eksponatų muziejų. "Dar planuose - konferencijų, edukacinės salės su kavine įrengimas po rytiniais pylimais, vėl po žeme. Siekiamybė yra atkurti ir visiškai atstatyti visą pilį su žvaigždės formos pylimais, tačiau tai - tolesnės ateities klausimas, apie jį dar anksti kalbėti. Dabar darysime tai, kam turime pinigų. Bet kuriuo atveju džiugu, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai galų gale savo akimis išvys, kokia buvo ta pilis", - pažymėjo J.Genys.

Butaforijos traukia

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis tikino, kad Klaipėdos pilies atstatymas būtų naujas precedentas Lietuvoje. 

"Vilniaus ir Kauno pilių atstatymas buvo susijęs su Lietuvos valstybe, patriotiškumu. O mūsų pilis juk vokiška. Žinoma, atstatyta ji bus tik butaforija, kaip ir Valdovų rūmai. Tačiau matome, jog tokios butaforijos traukia žmones. Tad išties Klaipėdos senamiestis galiausiai turėtų labai gražų ir patrauklų objektą. Dabar tik maketą galima pamatyti", - LŽ sakė jis.

Istorikas priminė, kad viduramžių pilys XIX amžiuje visoje Europoje buvo negailestingai naikinamos. "Tokia buvo tų laikų politika: griauti viską, kas yra viduramžiška, ir statyti naują, technologijomis paremtą miestą. Pilių liekanos buvo naudojamos tik kaip statybinė medžiaga. Toks pats likimas ištiko ir mūsų senąją Klaipėdos pilį. Gerai bent tai, kad yra išlikusių gana tikslių pilies atvaizdų vokiečių archyvuose, juk, pavyzdžiui, Valdovų rūmai atstatyti remiantis vos keliomis graviūromis", - pabrėžė klaipėdietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"