TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėdos politikai nori uždirbti daugiau

2007 05 09 0:00
Alfonsas Bargaila taip pat pasisako už tai, kad būtų didinami savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimai.
Autoriaus nuotrauka

Nauji Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai už posėdžiavimą užsimanė didesnių išmokų

Neseniai išrinkti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai pageidauja, kad jų darbas sprendžiant uostamiesčio reikalus būtų mokamas geriau. Darbo partijai (DP) atstovaujantis Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pirmas iškėlė idėją, kad išmokos vietos politikams turėtų būti kur kas didesnės.

Lygiuojasi į Europą

"Už kiekvieną darbą turi būti deramai atlyginama. Jei žmogus bus suinteresuotas, jis galės dirbti ir darbo valandoms pasibaigus ar net naktį. Manau, jog būtina sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėtų visus tokio siūlymo pliusus ir minusus, - dėstė savo motyvus politikas. - Mano žiniomis, kitose Europos Sąjungos šalyse į vietos savivaldą išrinkti atstovai kito darbo ir nedirba, pragyventi jiems užtenka iš išmokų, gaunamų už darbą tarybose." Klaipėdietis nesiryžo įvardyti, kokios sumos pageidautų, tačiau tai tikrai turėtų būti "daugiau kaip 10 litų per mėnesį".

Pagal Vietos savivaldos įstatymą tarybų nariams už darbą einant savivaldybės tarybos nario pareigas yra mokamas atlyginimas. Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį ir faktiškai dirbtą laiką. Klaipėdos politikų viena posėdžiavimo valanda vertinama apie 10,5 lito, tačiau per mėnesį gali būti mokama ne daugiau kaip už 30 valandų.

Galutinį atlygio dydį lemia posėdžių skaičius, jų trukmė ir politikų drausmingumas. Praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos narių vidutinis atlygis už dalyvavimą posėdžiuose buvo 58 litai per mėnesį. Didžiausia užfiksuota išmoka - 106,5, mažiausia - 2,72 lito. Be šių pajamų, tarybos nariai dar gauna išmokas už kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidas. Kiekvienam uostamiesčio politikui kas mėnesį mokama po 300 litų kanceliarijos išlaidoms.

Problemą pripažįsta

Klaipėdos rajono tarybos narys Aidas Palubinskas kolegos iš uostamiesčio tarybos pageidavimą dėl didesnio užmokesčio vertina skeptiškai: "Juk į savivaldą einama ne uždirbti, o spręsti vietos bendruomenės problemų". Tačiau ir A. Palubinskas pripažino, jog gaunamų 300 litų jam neužtenka net kelionės išlaidoms kompensuoti.

Tai, kad Klaipėdos, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais, politikų atlygis - pats mažiausias, patvirtino ir mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, tad įkainių didinimo klausimas išties esąs svarstytinas.

Tai, vicemerės įsitikinimu, paskatintų politikus aktyviau dalyvauti ne tik tarybos, bet ir jos komitetų bei komisijų, sudarytų įvairiems klausimams spręsti, darbe. "Politikams darbo nuolat daugėja, tad natūralu, kad už didesnį krūvį jie turėtų gauti ir didesnį atlygį", - svarstė vicemerė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, tarybos nario atlyginimas - ne jo vadovaujamos institucijos kompetencija: "Mes tik užtikriname, kad tie politikai būtų išrinkti ir pradėtų darbą. To, ką jie nusprendžia, mes nesiimame vertinti. Žinoma, savivaldybių tarybos privalo laikytis šalies įstatymų. Kita vertus, tie įstatymai joms suteikia daug laisvės."

Savimi pasirūpino

Pats A.Bargaila tvirtino, kad jis rūpinasi ne savo, o kitų gerove: "Jei ir būtų priimtas šis mano siūlymas didinti politikų atlygį, tai pajustų tik kitos kadencijos miesto tarybos nariai."

Politikas pasisako ir už darbo užmokesčio didinimą savivaldybės administracijos specialistams: "Miesto žmonėms turi dirbti geriausi specialistai, o už jų triūsą turi būti mokamas normalus atlyginimas, kitaip jie pabėgs."

Savo gerove A.Bargaila jau pasirūpino. Prieš dvejus metus jis pasinaudojo Europos Sąjungos teikiama parama žvejams ir vienas pirmųjų atidavė seną žvejybinį laivą į metalo laužą. Tuomet už kiekvieną laivą jų savininkai gavo nuo 750 tūkst. iki 1,5 mln. litų dydžio kompensaciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"