TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klaipėdos renginius kaustys stagnacija

2010 07 30 0:00
Mažai kas abejoja, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalis pateks tarp aštuonių "pateptųjų".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdoje sudarytos sąlygos kultūrinei stagnacijai. Miesto pinigus užsimota skirti jau dabar daugiausia lėšų gaunantiems renginiams, tad naujų festivalių organizatoriams teks suktis tik savo jėgomis.

Klaipėdos taryba vakar patvirtino naujas taisykles, pagal kurias miesto festivalio statusą gausiantiems renginiams net trejiems metams garantuojamas finansavimas iš savivaldybės biudžeto. Nauji projektai lėšų negautų.

Per metus Klaipėdoje vyksta pusšimtis įvairių renginių. Naujosios taisyklės leis išskirti aštuonis populiariausius, kurie reprezentuotų miestą ir pasidalytų beveik visus viešiems renginiams skirtus pinigus. Šiemet kultūros projektams Klaipėdoje remti iš miesto biudžeto skirta mažiausiai pinigų per pastaruosius trejus metus - tik 365 tūkst. litų (2009 metais - 420 tūkst., 2008-aisiais - 755 tūkst. litų).

Naująja tvarka labiausiai džiaugiasi didžiųjų renginių - Jūros šventės, Pilies džiazo festivalio, Muzikinio rugpjūčio pajūryje ir kitų - organizatoriai. Jie turi daugiausia galimybių patekti į aštuntuką ir užsitikrinę ilgametį bendrą finansavimą siekti savo projektų tęstinumo.

Numatyta, kad reprezentacinio festivalio daliniam finansavimui iš miesto kišenės būtų skirta ne mažiau kaip 25 tūkst., bet ne daugiau kaip 70 tūkst. litų, jei renginio bendra vertė pagal pastarųjų trejų metų patikslintą kultūros projektų rėmimo sutarties sąmatą viršytų 100 tūkst. litų.

Valdininkų teigimu, reprezentacinių Klaipėdos festivalių organizatoriai trejus metus žinotų tikslų skiriamų lėšų iš savivaldybės biudžeto dydį. Tai esą sudarytų sąlygas kokybiškai organizuoti šventę, iš anksto planuojant dalyvių skaičių ir programą.

Pagal naująją tvarką miestas tokiems privilegijuotiems festivaliams atseikėtų nuo 200 iki 400 tūkst. litų. Paraiškas dėl reprezentacinio statuso galės pateikti ir paties miesto valdomos įstaigos, pavyzdžiui, viešoji įstaiga "Jūros šventė". Jos ir taip gauna finansinę paramą iš Klaipėdos iždo, bet miesto festivalio statusas leistų pritraukti papildomų lėšų.

Seimo nario Vytauto Grubliausko žmonos bei Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorės Ingos Grubliauskienės manymu, net ir aštuoni festivaliai Klaipėdai - per daug. Esą galėtų būti išskirta perpus mažiau renginių, kurie pretenduotų į dukart didesnę sumą iš miesto biudžeto.

Klaipėdos merijos Kultūros skyriaus laikinoji vedėja Jolanta Braukylienė teigė, kad naujoji tvarka leis festivalių organizatoriams detaliau ir realiai planuoti savo veiklą. Anot jos, kartu bus apsidrausta nuo abejotinos vertės projektų ir atsitiktinių paramos prašytojų. Mat paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio statuso suteikimo galės teikti tik tie kultūros ir meno renginių organizatoriai, kurių festivalis įvyko ne mažiau nei 3 kartus. Todėl net patys šios tvarkos rengėjai pripažįsta kylant grėsmę, kad metų metais bus finansuojami tie patys renginiai.

"Tačiau net patekusieji į aštuntuką bus kasmet vertinami. Jei kas nors nepaisys reikalavimų, nukentės miesto prestižas, renginys bus išbrauktas iš sąrašo ir į šį galės pretenduoti kitas", - apsidrausti mėgino J.Braukylienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"