TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klajūnams tampame tiltu į svajonių kraštus

2011 11 10 5:00

Migracijos specialistai pripažįsta, kad kvietimais atvykti į Lietuvą užsieniečiai dažnai naudojasi nesąžiningai. Tačiau tai įrodyti - beveik neįmanoma. Iš trečiųjų šalių pakviesti "sužadėtiniai", "direktoriai", šokėjai dingsta nežinoma kryptimi, mūsų krašte nepalikdami nė pėdsako. 

Mūsų kraštas - itin patrauklus norintiesiems patekti į kitas Šengeno erdvės šalis. Vienas būdų lengvai gauti vizą ir atvykti į Lietuvą - sulaukti kvietimo. Juos gali išsiųsti ir privatūs asmenys, ir bendrovės ar įstaigos.

"Nesame nusiteikę prieš atvykėlius. Vis didėjant emigracijai tikrai nėra nieko blogo, jei žmonės nori čia atvažiuoti, dirbti, plėtoti verslą. Juos skatiname, padedame greičiau susitvarkyti dokumentus. Neseniai kalbėjomės su verslininkais, kurie kviečia atvykti kolegas iš Pakistano dirbti kartu. Įsitikinome, kad tai tikrai rimtas projektas, padėsiantis papildyti darbo rinką. Tačiau yra daug atvejų, kai galima įtarti, jog kvietimais buvo pasinaudota nesąžiningai", - LŽ sakė Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė Irena Dvilaitienė. Norintieji patekti į išsvajotas Europos Sąjungos (ES) valstybes griebiasi įvairiausių priemonių.

Tereikia užsiregistruoti

Vienas pamėgtų būdų - užsiregistruoti į kokį nors Lietuvoje vyksiantį tarptautinį renginį. Tuomet jo organizatoriai būsimiems dalyviams išsiunčia kvietimus, dažnai tiesiog per Lietuvos ar kitos ES valstybės ambasadas, o į migracijos valdybą nesikreipia.

Atskirais atvejais tokios išimtys leistinos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Andrius Visockis LŽ pasakojo, jog Konsulinio departamento direktorius, tikrinantis visus kvietimus užsieniečiams atvykti į Lietuvą, ne kartą buvo atkreipęs renginių organizatorių dėmesį, kad kai kurie dalyviai kelia tam tikrų įtarimų. Pavyzdžiui, ką Nigerijos piliečiai turėtų veikti konferencijoje, kurioje svarstomi ES teisės harmonizavimo klausimai? "Ilgametę patirtį organizuojant tokius renginius turinčios įstaigos atsirenka, kurie dalyviai yra realūs, o kurie tik taikosi praslysti. Todėl sukčiai paprastai renkasi mažesnius renginius ir mažiau patirties turinčius jų organizatorius", - sakė A.Visockis.

Nepaliečiai tiesiog dingo

Šiaulietis Zenonas Ripinskis - ansamblio "Saulė", kuris priklauso UNESCO globojamai Tarptautinei liaudies meno organizacijai (TLMO), vadybininkas. Prieš kiekvieną tarptautinį renginį Z.Ripinskio elektroninį paštą užplūsta norinčiųjų jame dalyvauti laiškai. Daugiausia jų - iš Afrikos ir Azijos. "Mes jų privengiame. Jau turime tam tikros patirties. Dažnai tokius laiškus trinu net neskaitęs", - pasakojo Z.Ripinskis. Pasak jo, kai kuriais atvejais iškart matyti piktavališki kėslai. Prie tokių laiškų neretai prisegamos būsimų dalyvių nuotraukos, iš kurių pora - tikrų, kitos - nukopijuotos iš kokio nors žurnalo.

Prieš kurį laiką po Šiauliuose vykusio tarptautinio festivalio "Saulės žiedas" organizatoriai turėjo nemalonumų. Į jį buvo atvykę pora ansamblių iš Nepalo sostinės Katmandu meno centro. Dalyvavo atrankoje, repeticijose, jiems gerai sekėsi. Likus dienai iki festivalio atidarymo nepaliečiai dingo. "Girdėjome, kad jie kreipėsi į Estijos ambasadą, esą norėjo keliauti į panašų Estijoje organizuojamą festivalį. Bet kur išvyko, nežinau", - LŽ pasakojo Z.Ripinskis.

Viskas išaiškėjo tik po kelių mėnesių. Šiomis dienomis Z.Ripinskis gavo elektroninį laišką iš Katmandu, kuriame teigiama, kad nepaliečiai pagaliau sugrįžo namo. Kur jie buvo visą tą laiką, taip ir liko neaišku.

Z.Ripinskis mano, kad dėl šio incidento esama ir Šiaulių migracijos valdybos darbuotojų kaltės. Festivalio organizatoriai jiems pranešė apie numatomą Nepalo ansamblių vizitą, informavo, kada nepaliečiai nusileis Rygos oro uoste, kur iš karto galima juos apklausti. Tačiau, Z.Ripinskio žiniomis, tai nebuvo padaryta.

Pasak jo, dabar visi iš trečiųjų šalių į festivalius atvykstantys užsieniečiai itin atidžiai tikrinami. Patikrinimą palengvina tai, kad TLMO vienija apie 120 valstybių, tad galima gauti informacijos apie norinčiuos užsiregistruoti kolektyvus. Jei apie kokį nors kolektyvą toje šalyje niekas nėra girdėjęs, jis automatiškai išbraukiamas iš sąrašo. Ateityje nebeketinama kviesti kolektyvų iš tokių valstybių, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių. "Kad ir kaip tikrintume, visų vis tiek nesulaikysime. Tik reikia stengtis, kad tokių būtų kuo mažiau", - sakė Z.Ripinskis.

"Sužadėtinių" gausa

Privatūs asmenys, siunčiantys kvietimus užsieniečiams, taip pat neretai atsiduria migracijos valdybos akiratyje. Vienas paprasčiausių būdų asmenims iš trečiojo pasaulio šalių patekti į Lietuvą yra itin populiarus šiame interneto amžiuje. I.Dvilaitienei kartą užkliuvo vienos merginos pavardė. "Ji buvo atnešusi prašymą dėl savo sužadėtinio. Kvietė vaikiną iš Egipto. Bet aš prisiminiau, kad vos prieš mėnesį ji taip pat kaip sužadėtinį kvietė kitą vyrą. Pradėjau tikrinti - iš tiesų, "sužadėtiniai" nesutapo, ankstesnysis buvo iš Indijos", - pasakojo Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė.

Pasikvietusi merginą pasikalbėti, pareigūnė išsiaiškino, kad nors egiptietis Šengeno vizą gavo, pas "sužadėtinę" net nepasirodė. Mergina teisinosi, esą šis kažkur dingo, bet dabar ji neva radusi tikrai mylintį žmogų ir viskas būsią gerai. Vis dėlto I.Dvilaitienei pavyko ją atkalbėti nuo dar vienų "sužadėtuvių". Anot pareigūnės, tokių kvietimų daug: vienas "sužadėtinis" dingsta - kviečiamas kitas, paskui trečias. I.Dvilaitienę stebina, kad merginų nuo tokių abejotinų žingsnių nebando atkalbėti tėvai. Kai privatus asmuo kviečia užsienietį, privalo užtikrinti, kad atvykėlis turės kur gyventi: arba užsakyti viešbutį ir iš anksto jį apmokėti, arba gavus būsto savininko leidimą nurodyti, kad kviečiamasis gyvens jame.

"Paprastai būsto savininkai būna tėvai, tad neretai merginos ateina drauge su mamomis, o šios kartais net piktinasi, kad atkalbinėdami griauname dukrų laimę", - pabrėžė pareigūnė.

Pelnosi iš peties

Kvietimai atvykti užsieniečiams dalijami ir pasipelnymo tikslais. To pavyzdžiu gali būti vieno bedarbio istorija. Nė karto iš Lietuvos neišvykęs 55 metų vyras, neturintis darbo, staiga rado tiek draugų užsienyje, kad vien per šiuos metus įregistravo net 21 kvietimą Azerbaidžano, Turkmėnistano ir Nigerijos piliečiams. Visų jų amžius - iki 30 metų. Migracijos valdyba bandė aptikti kokių nors pažeidimų, tačiau to padaryti nepavyko. Užsieniečiui turi būti garantuotas ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų plotas tame būste, kuris nurodomas kaip jo gyvenamoji vieta atvykus į Lietuvą. Tačiau bedarbis įstatymus žinojo ne blogiau nei patys migracijos valdybos darbuotojai. Visi užsieniečiai kviesti skirtingu laiku, tad minėtam reikalavimui formaliai nebuvo nusižengta.

Pareigūnų manymu, bent jau Azerbaidžano ir Turkmėnistano piliečiai su tokiais kvietimais greičiausiai atvykdavo pirkti automobilių. Tokia prekyba klesti Kaune, Taikos prospekte įsikūrusiame turguje. Pareigūnai neabejoja, kad bedarbiui už kvietimus buvo mokama, bet to įrodyti neįmanoma. "Prekiautojams labai patogu. Juk atvykstant be kvietimo reikia deklaruoti dienpinigius - po 40 eurų parai, be to, keliautojui būtinas draudimas. Galiausiai ir prašymas gauti vizą gali likti nepatenkintas. Atvykstantiesiems su kvietimu nereikia nieko. Tokiais atvejais už svečią visiškai atsako kviečiančioji šalis. Nors neretai toks "svečias" net pats nežino, kieno kvietimu jis važiuoja", - pabrėžė I.Dvilaitienė.

12 bendrovių viename bute

Neretai tam tikrų įtarimų sukelia ir bendrovės, kurios kviečiasi užsieniečius "verslui plėtoti". I.Dvilaitienė papasakojo tipišką istoriją. Migracijos valdybos darbuotojams užkliuvo viena įmonė, kuri per devynis šių metų mėnesius išsiuntinėjo net 32 kvietimus užsieniečiams atvykti į Lietuvą. Kvietimai buvo išsiųsti į Iraną, Pakistaną, Nigeriją ir Ganą. Pareigūnams pirmiausia užkliuvo tai, jog kvietimus siunčiančioje įmonėje tuo metu nebuvo įdarbintas nė vienas asmuo. Tik vėliau pareigas pradėjo eiti samdomas direktorius. Tačiau, migracijos valdybos duomenimis, jokios veiklos nedideliame bute įsikūrusi įmonė nevykdė, išskyrus kvietimų tvarkymą.

Negana to, kviečiamų užsieniečių vardu buvo įsteigta net 12 bendrovių, nors iš visų pakviestųjų, pasak I.Dvilaitienės, Lietuvoje buvo apsilankęs tik vienas. Kiti Šengeno vizas gavo, tačiau kur ir kada jie vyko - niekas nežino. Visos jų vardu įregistruotos bendrovės tėra muilo burbulas. Jas registruojant buvo nurodytos visos galimos veiklos sritys, išskyrus prieštaraujančias Lietuvos įstatymams.

"Nieko negalime padaryti. Jei kviečiamojo nėra Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąraše, leidimą atvykti išduoti privalome. Tačiau kaip gali nekelti įtarimų, kai visos bendrovės registruotos viename bute, kur joks verslas net ir norint negali būti plėtojamas", - pažymėjo pareigūnė.

Kvietimų daugėja

Kvietimai užsieniečiams atvykti į Lietuvą paprastai tvarkomi per teritorines migracijos valdybas, Migracijos departamentas tokia veikla neužsiima. Visi kvietimai patenka į URM Konsulinį departamentą. Nors jis turi mažiau galimybių "persijoti" kviečiamuosius, dažnai pastebi įtartinus atvejus.

Pastaruoju metu kvietimų užsieniečiams nuolat daugėja. Maždaug apie 40 proc. visų kvietimų tvirtina Vilniaus migracijos valdyba. Šiemet per 9 mėnesius tokių kvietimų buvo 24 tūkst., pernai per tą patį laikotarpį - 20 tūkstančių. Iš viso pernai Vilniuje užregistruota 42 tūkst. kvietimų, Klaipėdoje - 12 tūkst., Kaune - 8 tūkstančiai.

Anot I.Dvilaitienės, sostinėje per dieną užregistruojama apie pusantro šimto kvietimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"