TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klastingi vandens spąstai

2010 07 17 0:00

Lietuvą užplūdę karščiai masiškai vilioja gyventojus atsigaivinti vandens telkiniuose. Bandydami pasislėpti nuo kaitros žmonės visiškai pamiršta atsargumą. Įpusėjus vasarai skenduolių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, šoktelėjo dvigubai.

Itin skaudūs atvejai šią savaitę užregistruoti Jonavoje ir Runionių kaime (Molėtų r.) - vandenyje nuskendo devynerių berniukas ir 13 metų mergaitė. Pastarosios kūną ugniagesiams gelbėtojams pavyko ištraukti savaitės viduryje. Berniuko kūnas, įstrigęs krūmuose, esančiuose metro atstumu nuo kranto, aptiktas tik vakar. Trečias nepilnametis skenduolis ištrauktas ketvirtadienį - šešiolikmetis nuskendo Vilniuje esančiame tvenkinyje.

Kaltas ne tik karštis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Gintautas Druktenis LŽ pasakojo, kad šiemet akivaizdžiai padaugėjo ne tik vandenyje atliktų gelbėjimo darbų, bet ir skenduolių. "Ištraukti 4-5 skenduolius per dieną tapo ugniagesių kasdienybe. Skaičiai iš tiesų siaubingi, todėl raginame prie vandens poilsiaujančius žmones būti atsargesnius. Lietuvoje tvyrantis karštis - viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių taip dažnai skęsta žmonės", - sakė G.Druktenis.

Šiemet vandenyje atliktų gelbėjimo darbų skaičius siekia 470, praėjusiais metais jų būta vos 237. Nors gelbėjimo darbų padaugėjo dvigubai, G.Druktenis nelinkęs kaltinti vien kraštą užplūdusių karščių. Anot PAGD specialisto, ugniagesiams teko daugiau paplušėti ir dėl pavasarį kilusių potvynių, ir dėl Lietuvą laisčiusių stiprių liūčių.

Negailestingi skaičiai

Vandens telkiniuose šią vasarą jau žuvo 64 žmonės. Penki iš jų buvo vaikai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki liepos 15-osios), šis skaičius išaugo dvigubai. 2009-aisiais pirmoje vasaros pusėje paskendo 32 žmonės, du iš jų buvo nepilnamečiai. Nuo metų pradžios Lietuvos vandenyse iš viso žuvo 117 žmonių, 42 daugiau nei praėjusiais metais.

G.Druktenis atkreipė dėmesį, kad 2010-aisiais į klastingus vandens spąstus pakliūva gerokai mažiau vaikų: "Šią vasarą pavyko išgelbėti 14 žmonių. Keturi iš jų buvo vaikai. Praėjusiais metais per pirmąją vasaros pusę išgelbėta 11 asmenų, net 9 iš jų buvo nepilnamečiai."

Jūra atlaidi

Palangos miesto vandens motociklų klubo prezidentas ir gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas LŽ pasakojo, kad šiais metais jūra Palangos bei Šventosios paplūdimiuose dar nepasiglemžė nė vienos gyvybės. "Nuolat perspėjame žmones, kad jie nesimaudytų būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Pablogėjus savijautai siūlome vietoj maudynių rinktis ramesnį poilsį. Tokios priemonės iki šiol pasiteisino, tačiau džiaugtis per anksti", - LŽ sakė J.Pirožnikas.

Didžiausias skęstančiųjų priešas - panika. Anot J.Pirožniko, pakliuvus į vandens srovę reikia stengtis išsilaikyti ant jos. Gavęs gurkšnį žmogus pradeda panikuoti. Neapgalvoti ir bereikalingi judesiai veda į pražūtį. LŽ kalbintas gelbėtojas tikino, kad išvydus skęstantįjį geriausia skubiai kviesti gelbėtojus: "Jei neturi supratimo, kaip gali padėti, - geriau iš viso nelįsk į vandenį. Priešingu atveju vietoj vieno turėsime du žuvusius žmones. Kartą gelbėti skęstančiojo puolė plaukti nemokantis vyras. Pasisekė, kad gelbėtojams pavyko jį ištraukti gyvą."

Anot J.Pirožniko, ten, kur skęsta žmonės, dažniausiai nėra gelbėtojų. "Gyventojai menkai informuoti, kaip derėtų elgtis prie vandens telkinių. Verta paminėti, kad beveik 90 proc. nelaimių įvyksta, kai vandenyje maudosi alkoholio padauginę asmenys. Antra priežastis - žmonių nenoras paklusti taisyklėms", - pasakojo gelbėtojų vadovas. J.Pirožnikas atkreipė dėmesį į dar vieną opią problemą - mažamečius vaikus, kuriuos suaugusieji palieka visiškai be priežiūros. "Šią vasarą išgelbėjome vaiką. Paklausėme, kur jo tėvai. Mažametis pirštu parodė į kopas. Klausėme motinos, kodėl ji paliko vaiką be priežiūros. Ši atsakė, kad nenuleido nuo atžalos akių. Atstumas iki vaiko buvo 100-200 metrų", - sakė J.Pirožnikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"