TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klastingoji degligė siaubia sodus

2007 07 21 0:00

Lietuvos augalų apsaugos specialistai teigia, kad šių metų vasara - tikras rojus daugintis sunkią vaismedžių ligą sukeliančioms bakterijoms.

Vietoj gražiai žaliuojančių obelų, kriaušių, šermukšnių, svarainių - juodi lyg apdegę stagarai, vietoj margaspalvių žiedų ir vaisių - susisukę, susiraukšlėję tamsiai rudi gumuliukai. Taip šiomis dienomis atrodo Latvijos Jelgavos rajono Stalgenės gyvenvietės sodai.

Kaltina Lietuvą

Juos sunaikino ne ugnis, o pavojinga vaismedžių liga - bakterinė degligė. Keturių kilometrų spinduliu aplink sodus paskelbtas karantinas. Specialistai prognozuoja, kad ligos padariniai skaudžiai atsilieps Latvijos sodininkystei. Baiminamasi, kad draudimą latviškiems vaisiams gali paskelbti Europos Komisija.

Kaimynų teigimu, infekcija į Latviją pateko iš Lietuvos, kurios pasienyje ši liga buvo užfiksuota prieš porą metų. Įtariama, kad bakterijas galėjo paskleisti paukščiai ir bitės. Žmonėms ši liga nepavojinga.

Trys židiniai

"Ant tų bakterijų nėra žymos", - iš kaimynų versijos, neva liga pas juos pateko iš Lietuvos, juokėsi Valstybinės augalų apsaugos inspekcijos Augalų karantino skyriaus vedėja Lidija Nečajeva. Pasak jos, lygiai taip pat mes galime tvirtinti, kad į Lietuvą bakterijos atkeliavo iš Lenkijos, kur šis susirgimas taip pat ne naujiena. Šiuo metu Lietuvoje nustatyti trys bakterinės degligės židiniai - Kauno, Panevėžio bei Šiaulių rajonuose (konkrečios vietos skelbti neleidžiama). Laimė, visi jie - ne medelynuose, kuriuose auginami medeliai vėliau paplinta po visą Lietuvą ir keliauja į užsienį.

"Šiemet plisti vaismedžių degligę sukeliančioms bakterijoms labai palankios sąlygos - šilta ir drėgna", - sakė L.Nečajeva. Anot specialistės, prabudo ir veiklios tapo net ilgą laiką snaudusios bakterijos.

Pasak L.Nečajevos, latviai savo soduose šią ligą aptiko pirmą kartą. Konsultacijų bei pagalbos jie kreipėsi į lietuvius, artimiausiu metu ketina atvykti pasimokyti, kaip kovoti su šiuo nemaloniu augalų susirgimu. Stengiantis, kad liga neišplistų, Lietuvoje visi degligės židiniai naikinami žaibiškai. L.Nečajeva pripažino, kad ekonominiai vaismedžių degligės padariniai iš tiesų gali būti gana skaudūs.

Būtina deginti

Pirmą kartą vaismedžių bakterinė degligė pastebėta 1780 metais JAV. Europoje pirmą kartą liga užfiksuota 1957-aisiais. Dabar ji aptinkama daugiau kaip 40 valstybių.

Kaip LŽ sakė Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Algimantas Vaičiulis, degligė užkrečia erškėtinių šeimos augalus - kriaušes, obelis, svarainius, sidonijas, gudobeles, šermukšnius, aronijas ir kt. Liga suriečia medžių ūglius, žiedus, pažeidžia kamieną, žievėje susiformuoja vėžinės žaizdos, pažeidžiamos medžio šaknys. Nesiimant priemonių per metus dvejus liga gali sunaikinti visą sodą.

Ligos bakterijas gali išplatinti vėjas, lietus, kruša, bitės, amarai, vapsvos, musės ir migruojantys paukščiai. Cheminių kovos su šia liga priemonių nėra. Visi susirgę medžiai turi būti naikinami - išraunami ir toje pat vietoje iškart sudeginami, niekur. Naujų vaismedžių ligotų vietoje patariama nesodinti penkerius ar net šešerius metus.

Būtina stebėti

Lietuvoje vaismedžių degligė pirmą kartą pastebėta 2005 metais. Jos židiniai, pasak A.Vaičiulio, buvo nustatyti Rietavo sodininkystės ūkyje ir Kauno rajono Babtų seniūnijoje. "Rietave teko iškirsti ir sudeginti apie 10 hektarų sodų, Babtuose - mažiau", - sakė augalų specialistas. Anot jo, paprastai užkrėstoje teritorijoje skelbiamas karantinas. Dvejus metus iš tos teritorijos negalima išvežti jokių medelių.

A.Vaičiulio teigimu, būtina atidžiai stebėti mūsų sodus Latvijos pasienyje, o aptikus pirmuosius ligos požymius sunaikinti užkrėstus medžius. Specialisto nuomone, negalima teigti, kad užkratas į Jelgavos rajoną pateko būtent iš Lietuvos.

Vaismedžių degligės bakterijos gyvybingiausios vasarą, kai intensyviai auga medžių ūgliai, žiemą jos visai neveiklios. "Tačiau jos gali žiemoti augalo viduje, o kitais metais pasireikšti labai stipriai", - sakė A.Vaičiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"