TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klastotėmis ir abejingumu paremta teisė

2009 10 15 0:00
Corbis/Scanpix ir © Lietuvos žinios" nuotraukų montažas

"Mažo žmogaus" istorijos valstybę valdantiems biurokratams, teisingumą vykdantiems teismams ar bylas tiriantiems prokurorams dažnai kelia pasidygėjimą - juk reikia atsakinėti į įkyrių niurzglių skundus, klausimus, gaišti laiką su daugiatomėmis bylomis. LŽ pateikiamos trys skirtingos istorijos turi vieną bendrą bruožą - piliečių teisėti lūkesčiai sulaukti teisingumo dažniausiai atsimuša į betoninę visų be išimties valstybės institucijų abejingumo sieną. Byla I: žemė

"Prezidente Dalia Grybauskaite, kreipiamės į Jus, nes susidūrėme su Konstitucijos ir įstatymų pažeidimais, nusikaltimais ir korupcija, biurokratizmo, teisėtumo ir teisingumo trūkumais, teisėsaugos institucijų šališkumu, neobjektyvumu, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu bei viešo intereso nepaisymu. Kaip sąžiningi piliečiai norime Jus informuoti, kad asmeniškai pasijutome bejėgiai prieš valdžios ir valstybinių institucijų neveikimą, neteisybę ir užmaskuotą pasityčiojimą. Išnaudodami savo paskutinę galimybę, prašome Jūsų pagalbos, kad apsaugotumėte mūsų konstitucines teisės, nes kitos valdžios ir valstybės institucijos mūsų negina", - tai dviejų vilniečių - Valerijaus Kazakevičiaus ir Romo Chalecko - nevilties šauksmas. Šių žmonių byla dėl nuosavybės teisių perėjo daugybę teisinių institucijų, susikaupė jau kilograminiai prokuratūrų, teismų, savivaldos institucijų sprendimų kiekiai. Tačiau - ar juose rasta teisybė?

Dvi šeimos daugiau kaip 30 metų gyvena Vilniuje Naujakiemio g. 35, 3304 kvadratinių metrų sklype. Kiekviena jų nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, su kuriuo pagal prigimtį yra susijęs žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje. Žemės sklypas viešame registre yra užregistruotas kaip namų valda.

Kazakevičių ir Chaleckų šeimos prieš kelis dešimtmečius lyg ir sąžiningai įsigijo savo turtą, taip pat sąžiningai naudojosi šio turto priklausiniu, namų valdą sudarančiu žemės sklypu, nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Tai patvirtina 1969 metų namų valdos techninės apskaitos byla. 1992 metais už valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) ir pinigus buvo įsigytas ir žemės sklypas.

Tačiau 2001 metais buvo sudaryta nauja pažyma, kurią pasirašė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, kad žemės sklypo dalis Naujakiemio gatvėje yra laisva ir neužstatyta bei gali būti gražinta savininkų, iki karo turėjusių nuosavybę, paveldėtojams, nors įstatymai neleidžia namų valdos žemės perleisti laisvos žemės fondui.

Ši veik dešimtį metų besitęsianti byla dėl nuosavybės teisių turi ir gilų istorinį pamušalą. Pretendentai į ginčijamą žemės sklypą remiasi įvairiais archyviniais dokumentais, kurie, deja, yra galimai suklastoti.

2001 metais prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, V.Kazakevičius ir R.Chaleckas pastebėjo, kad viename teismo sprendime nėra nurodyta, kokioje konkrečioje vietoj pretendentų į žemę tėvai valdė ginčijamą 5 hektarų žemės sklypą? Ar Vilniuje, ar Palangoje ar kitur (ir iš viso kokios valstybės - Lenkijos, Lietuvos ar Rusijos imperijos - įstatymais remiantis yra ginčijama)?

Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo įvertintas 1939 metų teismo sprendimas, todėl jau šių dienų teismai nesiaiškino, kokį turtą paveldėjo buvusių savininkų vaikai, kur tas turtas buvo, kiek kiekvienas paveldėtojas paveldėjo turto ir kokį? Prieškario dokumentai nebuvo išversti į valstybinę lietuvių kalbą, tad apskritai neaišku, ar prokurorai bei teisėjai suprato lenkiškai rašytus teismo sprendimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Simono Slapšinsko nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo grindžiamas archyvo pažymomis. Archyvo fondas nurodomas tas pats, o to fondo aprašymai vienas nuo kito skiriasi. Prokurorai tokių "smulkmenų" ikiteisminio tyrimo metu netyrė, tad taip ir neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę, kuri pažyma atitinka tikrovę.

Prokurorai ir teismai neįvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadų. Jose rašoma, kad kai kurie įrašai ar prierašai archyvų pažymose gali būti daryti skirtingu laiku ir skirtingais rašikliais. Tokie prierašai apie buvusių savininkų valdomą žemės sklypą, regis, negalėtų būti nuosavybės teisės įrodymas arba į juos reikėtų žiūrėti bent jau labai atsargiai.

Dar vienoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje teigiama, kad 1938 metų mokestinis pavedimas, kuriuo remiasi ieškovai pretenduodami į neva buvusią nuosavybę, yra suklastotas. Nustatyta, kad pradinis įrašas apie ginčijamą sklypą buvo "53", o tai lyg ir įrodo, kad 1938 metų dokumentas buvo naudojamas ne dėl žemės sklypo Nr. 13 ir todėl negali būti nuosavybės teisės įrodymas dėl Naujasodžio gatvės sklypo Nr. 13. Tai, kad šis dokumentas gali būti suklastotas, nei prokurorai, nei teismai girdėti nenorėjo ir leido ieškovams naudotis tuo dokumentu.

Pretendentai į sklypą rėmėsi ir sutartimi su buvusia sklypo savininke, kuri yra mirusi 1929 metais. Tad vargu ar 1938 metais buvo galimi kokie susitarimai su mirusiąja. Tokio melagingo pareiškimo įteikimas teismui atrodytų lyg elementarus sukčiavimas. Šis faktas taip pat buvo nurodytas prokurorams, tačiau nebuvo tiriamas ir jokio įspūdžio jiems nepadarė.

Vienas Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės Rasos Tunkevičienės atsakymas dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo skamba ypač "moksliškai": "Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtina išsamiai susipažinti su visais nurodytais dokumentais, tačiau dėl didelės dokumentų apimties nebuvo galimybės iki nustatyto termino išnagrinėti prašymo pagrįstumą."

Nukentėjusiųjų skundai skriejo ir į Vilniaus apygardos prokuratūrą Ramučiui Jancevičiui, ir į Generalinę prokuratūrą Algimantui Valantinui. Tačiau atsakymai ateidavo visada stereotipiškai vienodi - "atsisakyti atnaujinti tyrimą".

"Beveik 10 metų bandėme apginti tėvų teises ir laisves, tačiau tai kol kas padaryti nepavyko. Mūsų tėvai taip ir mirė, nesulaukę nuosavybės dokumentų išdavimo", - piktinasi vilniečiai. Jų manymu, įstatymai neleidžia piliečių diskriminacijos - investicijų nusavinimo, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo principo ir įstatymų viršenybės taikymo pažeidimų. Valdžia apie korupciją ir kovą su ja kalba garsiai ir dažnai, tačiau realiai nedaro nieko. Valdžia buvo informuota apie tai, kad prokuroras atsisakė tirti nusikaltimus ir galimas korupcijos apraiškas, o teismai šališkai nagrinėjo bylas. Tačiau pareiškėjai liko neišgirsti ir šiuo metu byla užstrigusi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Byla II: pinigai

Jau ketverius metus kiti Vilniaus prokurorai ir teismai nagrinėja verslininko Rolando Barkausko skundus ir bylą prieš kitą verslininką Gintautą Galvanauską. R.Barkausko teigimu, G.Galvanauskas panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir, veikdamas apgaule, siekia prisiteisti beveik 70 tūkst. litų. Galima būtų įvairiai vertinti tokio pobūdžio ginčus, tačiau byloje yra ekspertizių aktų, kuriuose konstatuojama, jog R.Barkausko parašas ant dokumentų, kuriais remiantis reikalaujama skolos grąžinimo, yra akivaizdžiai suklastotas. Tokios išvados laikosi Lietuvos teismo ekspertizės centras, daręs net dvi ekspertizes, bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Išvada paprasta: "Pasirašė ne R.Barkauskas, o kitas asmuo."

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka, gavęs pakartotinį skundą dėl žemesnių prokurorų - Tomo Uldukio ir E.Bagdono - atsainumo, perpykęs rašo, kad "kartotiniai skundai gali būti paliekami nenagrinėti". Todėl byla ir nenagrinėjama, todėl ir trijų ekspertizių išvados niekam nėra įdomios.

"Šiuo metu dar nėra nustatytos svarbios tyrimui aplinkybės, dėl ko tyrimą atliekantis ar tyrimą kontroliuojantis pareigūnas galėtų vienareikšmiškai traktuoti ir konstatuoti, kad vienokia ar kitokia nusikalstama veikla R.Barkausko atžvilgiu buvo padaryta ir kad ta nusikalstama veika jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala", - rašo prokurorai.

R.Barkausko teigimu, toks prokurorų atkaklumas ir nenoras atsižvelgti į byloje turimus duomenis, ekspertizes, sietinas su G.Galvanausko užimamomis pareigomis. Jis yra vieno užsienio kapitalo banko Lietuvos filialo vadovas.

Kad prokurorai (dėl suklastotų dokumentų atsisakantys pradėti ikiteisminį tyrimą, net pateikus ekspertų išvadas dėl klastočių) priėjo liepto galą patvirtino ir tragedija Kaune - jeigu ne visų lygių prokurorų abejingumas, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudynių buvo galima išvengti. Tačiau maža vilties, kad publikacijos pradžioje cituojamas žmonių skundas prezidentei D.Grybauskaitei bus išgirstas - iškviestas pasiaiškinti valstybės vadovei dėl aplaidaus pedofilijos skandalo tyrimo generalinis prokuroras A.Valantinas, atrodo, išsisuks nuo atsakomybės. Kaltė bus suversta "iešmininkams", galbūt bus paaukoti net A.Valantino pavaduotojai, tačiau galva bus išsaugota. Kitaip tariant, bus pasirinktas Valstybės saugumo departamento "reformos" variantas, kai prezidentė pasitenkino pavaduotojų atleidimu "garui nuleisti", tačiau išsaugojo Povilą Malakauską.

Visiškai teisus profesorius Vytautas Landsbergis, kuris į klausimą, ar turi atsistatydinti susikompromitavęs Generalinės prokuratūros vadovas, atsakė: "Kalbėkime ne tik apie jį. Nežinau, ar Algimantas Valantinas vadovauja Generalinei prokuratūrai. Formaliai jis, žinoma, yra atsakingas. Bet tai nereiškia, kad jeigu jo ten nebus, o visi kiti liks, reikalai kaipmat pasikeis į gera. Esama sistemos problemų."

Šios dvi istorijos apie prokurorus patvirtina - tai SISTEMA.

Byla III: žemė, pinigai, žodžiai

"Nuo pat šio Seimo darbo pradžios pradėjome esminius ir ryžtingus pokyčius savo valstybėje vardan kitokios - sąžiningos, atsakingos ir piliečiams tarnaujančios politikos, kurioje daugiau nebėra vietos ciniškam melui ir saldžiam populizmui, įsivešėjusiai korupcijai ir oligarchijai", - praėjusį savaitgalį bendrapartiečiams aistringai kalbėjo premjeras Andrius Kubilius. Gaila, verslininkas Jonas Užusienis negirdėjo šių žodžių, kurie gal būtų jį paguodę.

Šių metų pradžioje LŽ jau rašė apie ketverius metus besitęsiantį J.Užusienio tampymąsi po įvairias valdžios institucijas, reikalaujant, kad valstybės tarnautojai laikytųsi įstatymų, gintų ir saugotų piliečių nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Ši byla, regis, paprasta ir aiški - bendrovė "Gabijos investicijos", priklausanti "Ranga Group", per J.Užusieniui priklausantį žemės sklypą prasikasė komunikacijas. Galėjo tuos kelis arus žemės paprasčiausiai nusipirkti, bet kam toks vargas, kai paslaugūs Vilniaus valdininkai tą žemę nusavina neva visuomenės reikmėms.

Lietuvos administracinio teismo kolegija neseniai panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo J.Užusieniui priklausanti žemė paimama visuomenės poreikiams. Apskričiai, vadovaujamai konservatoriaus Jono Vasiliausko ir gavusiam palikimo iš pirmtakų šią bylą, teliko taisyti klaidas - surašyti savavališkos statybos aktą, kompensuoti per kelerius metus patirtus nuostolius. Apskrities valdininkai, pripažindami savo klaidas, tik skėsčioja rankomis.

"Manydamas, Ministre pirmininke, kad netoleruosite, kai Jūsų vadovaujamai Vyriausybei pavaldžioje Vilniaus apskrities administracijoje taikomi dvejopi standartai, kai pensininkei susitvarkius namą surašomas savavališkos statybos aktas, o stambiai statybos bendrovei užvaldant svetimo žemės sklypo dalį ir atliekant savavališkas statybas, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, savavališkos statybos aktas nesurašomas, tikiuosi... ", - viešų premjero kalbų prisiklausęs į ministro pirmininko tarnybą kreipiasi J.Užusienis.

Tikėtis visada galima, tačiau premjeras A.Kubilius aukštai, jo nepasiekia piliečio J.Užusienio ir kitų paprastų Lietuvos žmonių skundai. Žmonių, kurie tikėjosi, kad atėjus į valdžią Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams viskas pasikeis. Ir dėl to vargu ar galima kaltinti premjerą. Mat jo tarnybos klerkai elgiasi tradiciškai - skundą siunčia tiems, kuriais yra skundžiamasi. Nors Viešojo administravimo įstatyme įsakmiai rašoma, kad "draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami".

Dar pavasarį Seimo Antikorupcijos komisija padarė išvadą, kad "Vilniaus apskrities viršininko ir jam pavaldžių pareigūnų pateikti prieštaringi ir neišsamūs atsakymai, jų veiksmai bei neveikimas, verčia pagrįstai abejoti šių valstybės tarnautojų vykdoma veikla". Dabar prie šių pareigūnų neveikimo prisijungė ir ministro pirmininko tarnyba? Kyla tik vienas klausimas - "Kaip bus su ta piliečiams tarnaujančia politika?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"