TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Klausimėlio" herojų vertas išsilavinimas

2010 08 09 0:00
Pasak B.Burgio, ką žino ir moka Lietuvos vidurines ar net aukštąsias mokyklas baigę žmonės, puikiai atskleidžia televizijos laida "Klausimėlis".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žaliavų ir kitokių resursų neturinčiam mūsų kraštui švietimas yra pagrindų pagrindas. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis apgailestauja, kad per kelis Nepriklausomybės dešimtmečius taip ir nesugebėjome kokybiškai pertvarkyti švietimo sistemos.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Tačiau, B.Burgio nuomone, džiaugtis tuo nereikėtų. Esą išsilavinimo lygis mūsų krašte labai menkas, o dauguma lietuvių labiau už žinias vertina aukštosios mokyklos diplomą. Tokį požiūrį pakeisti įmanoma tik darbdaviams jaučiant poreikį turėti tikrai išsilavinusį darbuotoją.

Nusmukusi kokybė.

- Statistika skelbia, kad vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą Lietuvoje 2009 metais turėjo 91,3 proc. 25-64 metų gyventojų. Krašte tai aukščiausias išsilavinimo lygis per dešimtmetį, ES - taip pat esame vieni pirmaujančiųjų. Ar iš tiesų galime didžiuotis šiais skaičiais?

- Didžiuotis tikrai nėra kuo. Pirmiausia turime paklausti, ar vidurinio ir aukštojo išsilavinimo lygis yra toks, koks buvo prieš 50 ar 30 metų. Išsilavinusių žmonių negalime kaip viščiukų skaičiuoti pagal diplomus. Juos reikia skaičiuoti pagal išsilavinimą: ar jie tikrai turi gerą vidurinį, aukštąjį išsilavinimą. Esu šventai įsitikinęs, kad mokslo kokybė Lietuvoje šiandien gerokai smukusi.

- Kaip vertinate šiandieninį krašto švietimą?

- Švietimo sistema gera vien tuo, kad ją greitai sugriauti sunku. Tačiau greitai pataisyti taip pat nelengva. Atgavus Nepriklausomybę švietimo sistemos nepagerinome tiek, kiek galėjome padaryti būdami laisvi. Didelio optimizmo dėl to neturiu ir dabar. Nors pastangos gerinti švietimą yra pagrindų pagrindas. Ypač tokiai valstybei kaip Lietuva, neturinčiai žaliavų ir kitokių resursų. Švietimas mums - tarsi aukso klodai.

Dabar mūsų švietimo sistema nėra gera, nes per greitai vyksta permainos, jos neduoda gerų rezultatų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pavadinimus ir ministrus keičia taip greitai, kad kartais net nespėji susigaudyti, kas už ką atsakingas, kas gero ar blogo buvo padaryta. Universitetų Lietuvoje pristeigta daug, formaliai atsirado labai daug profesorių, mokslininkų, tačiau paties mokslo sumažėjo. Mokyklose taip pat nesibaigiančios pertvarkos: tai jos gimnazijos, tai vėl vidurinės.

- Švietimo reformos be rezultato dėliojamos nuo Nepriklausomybės atgavimo. Kodėl per daugelį metų nepavyko sukurti kokybiškos bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sistemos?

- Viena priežasčių ta, kad reformomis užsiima politikai, o ne pedagogai. Laikausi nuomonės, kad vadovauti ministerijai ir laiminti ar drausti pertvarkas gali ne bet kas. Antra, ekonominė situacija neskatina iš apačios keisti ir tobulinti padėties. Vien kalbomis apie mokytojų atlyginimus, kvalifikaciją ir gebėjimus nieko nepakeisime. Nuo antikos laikų mokytojai buvo aukštesnio rango piliečiai nei jų mokiniai. Deja, pas mus to jau seniai nėra. Į mokyklas beveik neateina tie, kurie yra mokytojai didžiąja raide.

Be to, įstojus į ES ir atsivėrus tarptautinei erdvei, žmonės turi daugiau galimybių rinktis. Tampa ne tiek aktualu, ar gera Lietuvos švietimo sistema. Juk mokytis galima pasirinkti kitą valstybę. Tačiau labai blogai, kad dėl to nematoma būtinybės tobulinti mūsų krašto švietimo sistemą.

Valdiškos reformos

- ŠMM pasiryžusi trečdaliu siaurinti bendrojo lavinimo programas ir "kalimą" keisti mokymu savarankiškai mąstyti. Kaip vertinate tokius siūlymus?

- Pažymėčiau, kad tai padaryti nusprendė ne ŠMM. Tiesiog ji nebepajėgia pasipriešinti šviesuomenės ir visuomenės norui pertvarkyti mokymo turinį. Galima siaurinti programas, tačiau pirmiausia būtina jas gilinti. Svarbu įvertinti, ką vidurinę mokyklą baigęs jaunuolis moka, geba ir prisimena visą likusį gyvenimą. Dabar kuo daugiau mokome, tuo mažiau žmonės moka.

Mokymo turinį būtina pertvarkyti ir išvalyti. Tačiau ne ministerijos valioje panaikinti "kalimą". Tai turi būti daroma mokyklose. Mokytojai turi padaryti taip, kad nebebūtų "kalama". ŠMM turi palaiminti mokymo ir egzaminų programų pakeitimus, bet keisti turėtų profesionalai. Tačiau jau dabar bijau, kad valdininkai iš to vėl padarys dar vieną valdišką reformą.

- Į pagrindinę mokytojų rengimo kalvę - Vilniaus pedagoginį universitetą, ne paslaptis, dažnai įstoja niekur kitur neįstojantys jaunuoliai. Kokiais mokytojais jie tampa?

- Net ir dvigubai padidinę mokytojų atlyginimus, teigiamo rezultato - kad į pedagoginius mokslus stotų gabiausi jaunuoliai - geriausiu atveju sulauktume po 5-7 metų. Kita vertus, manau, kad mokytojais galėtų dirbti ne pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai. Pavyzdžiui, aš tokio išsilavinimo beveik neturiu, tačiau 21 metus vadovauju KTU gimnazijai. Sugebu apsiginti, kad esu pedagogas savamokslis. Leidę dirbti galintiems ir mokantiems dirbti mokytojais turėtume daugiau naudos. Būdamas ministru, pirmiausia atverčiau vartus į mokyklas bet kam, pasirengusiam ir norinčiam mokyti, turinčiam, ką perduoti moksleiviams.

Manau, moksleivius reikia mokyti integruotai. Eruditai gali mokytis kelių dalykų iš karto. Pavyzdžiui, chemijos, biologijos ir fizikos. Kažkodėl visą mokymo turinį mes susiauriname iki pamokos. Juk senovės Graikijoje žmogų tiesiog mokydavo, kad jis taptų mokytas. Niekas neskirstydavo - istorija tai ar geografija.

- Jūsų vadovaujama KTU gimnazija įvardijama kaip viena geriausių krašto mokyklų. Kaip ir kodėl ji tapo sėkminga?

- Esame kitokia mokykla. 1989 metais KTU gimnaziją įsteigėme turėdami būtent tokį tikslą. Pasirenkame mokinius, gebančius mokytis intensyviau. Jei tokios rimtos atrankos vyktų į visas krašto aukštąsias mokyklas, turėtume mažiau, bet rimtų studentų ir universitetų. Vykdome ir mokytojų atranką - renkamės tik galinčius ir norinčius dirbti gerai.

Diplomas vertingesnis nei žinios

- Moksleiviai ir studentai mano, kad ne žinios ir gebėjimai, o atestatas ir diplomas yra vertybė. Kaip pakeisti tokį požiūrį?

- Tokį požiūrį keisti įmanoma tik vienu keliu: turi būti žinių ir gebėjimų poreikis. Pavyzdžiui, anksčiau būsimieji inžinieriai žinojo, kad gavę paskyrimą į kokią nors gamyklą turės mokėti dirbti, ir studijuodami to siekė. Deja, dabar krašto ūkis neteikia tokių užsakymų.

Visi puikiai žinome, kad daugybė žmonių mano, jog tiesiog būtina turėti kokį nors diplomą. Ką iš tikrųjų vidurines ar net aukštąsias mokyklas baigę žmonės žino ir moka, puikiai atskleidžia televizijos laida "Klausimėlis".

Reikėtų, kad gyvenimas patikrintų ir įvertintų visų atestatų ir diplomų svarumą. Politikas Viktoras Uspaskichas "baigė" G.Plechanovo akademiją. Būtų labai smalsu sužinoti, ko jis išmoko ir kur pritaiko įgytas žinias. Manau, jei V.Uspaskichui bematant tektų tai padaryti, diplomo jis nebeturėtų.

- Pastarajai aukštojo mokslo reformai daugiau nei metai. Kaip ją vertinate? Ar jau įžvelgiate lauktų rezultatų?

- Mano akimis, kol kas tik rodoma, kad reforma vyksta. Tačiau sistemos pertvarka patikėsiu tik tada, kai Lietuvoje liks penki universitetai.

- Iš tiesų, prieš prasidedant aukštojo mokslo reformai kalbėta, kad bus jungiami ir naikinami universitetai. Tačiau tokios iniciatyvos prigeso.

- Universitetų yra gerokai per daug. Paradoksalu, kad aukštosios mokyklos deklaruoja autonomiją lyg veiktų Mėnulyje, o ne Lietuvoje. Kokia gali būti autonomija, jei universitetus išlaikome mes, mokesčių mokėtojai? Žinoma, akademine prasme jie gali būti autonomiški, bet ne dydžio ar plėtros klausimais. Deja, taip ir neaišku, kas už tai atsakingas: ŠMM, Seimas ar patys universitetai.

Mistiniai įkainiai

- Pagrindinis aukštojo mokslo pertvarkos tikslas buvo studijų kokybę sukurti rinkos mechanizmo pagrindu. Ar matote poslinkių šia kryptimi?

- Rinkos mechanizmas pradės veikti tada, kai priimsime tiek nedaug studentų, kad prie universitetų stovės norinčiųjų juose mokytis eilutė. Juokauju, kad daugelis universitetų savo duris iš atidaromų rankena pakeitė automatiškai atsidarančiomis. Kad galėtų įtraukti einančiuosius pro šalį. Koks čia rinkos mechanizmas? Patekti į universitetą turi būti garbė ir siekiamybė. Tai turi būti sudėtingas kelias, o ne "panorėjau ir patekau".

- Studijų kokybė Lietuvoje prastesnė nei prestižiniuose Europos universitetuose, o kai kurių programų kainos didesnės. Kodėl?

- Taip atsitiko todėl, kad studijų kainą skaičiuoja ne visuomenė, o universitetai ir ŠMM. Visiška mistika, pagal ką ir kaip Lietuvoje nustatomi įkainiai už studijas.

- Kodėl Lietuvoje negalime sukurti savo Stanfordo ar Oksfordo?

- Atsakymas į šį klausimą nevienareikšmis. Staiga panorėję negalime sukurti universiteto kaip Oksfordas, Kembridžas ar Jeilis. Jie buvo kuriami šimtus metų. Juk ir į kosmosą negalime nuskristi nepasirengę.

Prestižinių universitetų daug nereikia. Sunku tikėtis, kad Lietuva taps valstybe, teikiančia pasaulinio lygio aukštąjį išsilavinimą. Norėti galime, tačiau reikia atsižvelgti į daugelį faktorių, pirmiausia - į finansines galimybes. Sugalvoję pakviesti į Lietuvą dėstyti Nobelio premijos laureatą, tiesiog neišgalėtume jam sumokėti. Vis dėlto turime siekti turėti prestižinį universitetą, bet šiuo metu tokio siekio neįžvelgiu.

- Vis dažniau kalbama apie "protų nutekėjimą" iš Lietuvos. Esą gabiausias ir perspektyviausias jaunimas renkasi mokslus ir karjerą svetur. Ar tai grėsmė kraštui?

- "Protų nutekėjimas" nėra toks baisus, kaip pateikiama žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, iš KTU gimnazijos studijuoti į užsienį šiemet išvyks tik 32 proc. abiturientų. Šis skaičius stabilus jau kelerius metus.

Ar būtų buvę blogai, kad Ameriką atradęs Christopheris Columbus būtų lietuvis? Ar blogai, kad buvęs Bogotos meras Antanas Mockus kandidatavo į Kolumbijos prezidentus? Ar blogai, jei pirmasis į kosmosą pakilęs Jurijus Gagarinas būtų žemaitis Jurgis Gagriūnas? Ar blogai, kad Kembridžo ar kitus geriausius užsienio universitetus baigia ir lietuviai?

Užmiršome, kad tautos patriarchas Jonas Basanavičius labai ilgai dirbo ir gyveno Bulgarijoje. Juk daug metų svetur praleido ir dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gal baigus Kembridžą reikia 10-20 metų pagyventi Anglijoje ir tik po to grįžti į Lietuvą? Tam, kad čia būtų sukurtas Kembridžas. Keistai samprotaujama, kad svetur pagyvenęs žmogus kraštui yra prarastas. Neįžvelgiu jokios problemos dėl "protų nutekėjimo". Tai jokia gėda, tiesiog natūralus procesas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"