TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klerkai kratosi antikorupcinių ginklų

2007 11 12 0:00
Parlamentarei N.Steiblienei nesuprantami ūkio ministro V.Navicko argumentai.
LŽ archyvo nuotraukos

Nors apie kovą su korupcija kalbama aukščiausiu lygiu, svarstant konkrečius klausimus nesutariama, kokių ginklų būtina griebtis. Grupės parlamentarų siekis, kad uždarųjų akcinių bendrovių dalininkai būtų registruojami, sulaukė specialiųjų tarnybų pritarimo, bet atsimušė į Ūkio ministerijos sieną.

Vyriausybė išbrokavo parlamentarų siūlymą įstatymu įpareigoti registruoti smulkesnius uždarųjų akcinių bendrovių savininkus. Tačiau nuo debatų su ministrų kabinetu pavargę pataisų iniciatoriai bent jau pasiekė, kad Seimo Ekonomikos komitetas paragintų sudaryti tarpžinybinę darbo grupę susidariusioms problemoms spręsti. Artimiausiu metu tokį prašymą turėtų svartyti Seimo valdyba.

Padėtų kontroliuoti

Dar pernai vasarą parlamentarė socialliberalė Nijolė Steiblienė pateikė Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma registruoti ir uždarųjų akcinių bendrovių smulkesniuosius savininkus. Politikė tąkart užsimojo surašyti net ir 10 proc. akcijų valdančius asmenis. Vėliau jos radikalų užsidegimą kiek sušvelninus iki reikalavimo, kad registruojami būtų penktadalį akcijų valdantys asmenys, iniciatyvai pritarė dar 29 parlamentarai.

N.Steiblienė LŽ sakė, kad sulaukė paramos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento. Seimo narė įsitikinusi, kad jos siūloma kontrolė padėtų tiriant ne tik finansines aferas, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. "Paprastai tariant, dabar kokie nors niekšai iš mums nedraugiškų valstybių gali supirkti svarbių bendrovių akcijas, o mes nieko nežinome", - pavyzdį pateikė politikė.

FNTT direktoriaus pavaduotojas Valdas Grendelis LŽ patvirtino, kad toks registras labai palengvintų teisėsaugininkų gyvenimą: "PVM grobstymo problema - vieša paslaptis. Kuriamos priedangos įmonės, kurios atlikusios savo misiją perduodamos kitam asmeniui. Surask vėliau jį, kad nori. Jei toks registras būtų, daug kas būtų išsispręsta."

Ekspertai neįtikina

V.Grendelis atkreipė dėmesį, kad apie registro būtinybę jiems jau kurį laiką primena tarptautiniai ekspertai.

Europietišku pavyzdžiu remiasi ir įstatymo iniciatorė N.Steiblienė: "Ekspertai pabrėžia, kad Europos Sąjungos bazėse toks registras yra. Mūsų FNTT, STT ir VSD remia tokį siūlymą, bet ministerijų klerkai to negirdi", - piktinosi parlamentarė.

Dar birželį Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl Seimo narių siūlymų. Ūkio ministerijos parengtose pastabose buvo argumentuojama, jog tokios priemonės neatitiktų ES praktikos ir apsunkintų verslą.

"Esama prieštaravimo ES teisei, kuri nenumato galimybių atskleisti mažuosius akcininkus. Svarbiausia problema - akcininkų kaita, kuri yra labai dažna, tad jų registravimas apsunkintų atitinkamų tarnybų darbą. Prekyba akcijomis yra aktyvi, savininkai keičiasi, todėl registro tarnybos kone kiekvieną minutę turėtų daryti pakeitimus", - LŽ aiškino ūkio ministras Vytas Navickas.

Tačiau Europos teisės departamento prie Vyriausybės pateiktoje išvadoje prieštaravimų ES teisei nerasta.

Neįgyvendinamas šūkis

Pataisų šalininkai pabrėžia, kad jų siūlymai atitinka Lietuvos nacionalinės kovos su korupcija programoje iškeltus tikslus. Joje pažymima, kad siekiant kuo geriau ištirti korupcinius teisės pažeidimus būtina "sukurti ir kaupti sisteminį duomenų apie įmonių akcininkus banką, kuriuo naudotųsi valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijos, turinčios teisinį pagrindą disponuoti ir naudotis šia informacija".

Tačiau ūkio ministras V.Navickas mano, kad teisėsaugos institucijos turi kitokiais būdais gauti informaciją. "Suprantu, kad žiūrint iš jų varpinės atrodytų paprasčiausia atskleisti visus akcininkus, savininkus. Tačiau kitoks įspūdis susidaro žvelgiant iš pozicijos, susijusios su įmonių ir registrų centro teisėmis. Sprendžiant pinigų plovimo, korupcijos problemas reikia taisyti kitus įstatymus, tai būtų dar efektyviau", - įsitikinęs jis.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat mano, kad N.Steiblienės pataisa svarbiausios problemos neišspręstų. Todėl, pasak B.Vėsaitės, jei bus įkurta parlamentinė darbo grupė, problemą galbūt pavyks išspręsti kompleksiškiau.

"Nesiginčiju, kad mano siūlymai turi trūkumų. Tačiau kodėl Vyriausybė tik lengva ranka atmeta, o nieko nepasiūlo? - piktinosi N.Steiblienė. - Kiek jau metų kalbame apie šią problemą, ministerijos kažką dėlioja, bet rezultatų nematyti."

FNTT direktoriaus pavaduotojas V.Grendelis nenorėjo veltis į viešą polemiką su valdininkais, tačiau leido suprasti, kad teisėsaugos institucijoms jau pabodo nuolat dėstyti tuos pačius argumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"