TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klestinčio verslo šešėlyje

2009 06 02 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kokia dar viena afera Artūro Zuoko valdymo laikais sukurta už mokesčių mokėtojų pinigus, Vilniaus eismo modernizavimo sistemos kūrimą patikėjus neseniai privatizuotai, savarankiškai tokių rimtų projektų neįgyvendinusiai įmonei, neva vadovaujančiai trijų stiprių bendrovių konsorciumui, bet nesugebėjusiai laiku baigti projekto ir atsidūrusiai ties bankroto slenksčiu?

Po mėnesio į Vilnių, Europos kultūros sostinę, atvyksiantys svečiai tebevargs gatvių spūstyse, kaip tai buvo ir prieš metus, kai dar tik buvo įrengiama automatinio šviesoforų reguliavimo sistema. 102 mln. litų kainuojantis projektas turėjo būti baigtas 2008 metų lapkritį, bet iki šiol sistema vis dar derinama, iš šešių planuotų "žaliųjų" koridorių tinkamai dirba tik vienas.

Vieno žmogaus rankose.

UAB "Eismas", 2008-aisiais pakeitusi pavadinimą į "Urbico" ir vadovaujanti konsorciumui, kuris 2006 metais laimėjo Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą dėl šviesoforų reguliavimo sistemos, atsidūrė gilioje finansinėje duobėje.

Internete buvo pasirodęs skelbimas, kad "Urbico" - finansinių įsipareigojimų nesilaikanti įmonė. Bendrovės tinklalapis nuo praėjusių metų gruodžio nebeskelbia naujienų, teismuose daugėja ieškinių dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų.

Kas sieja didžiąją dalį darbuotojų atleidusią, bankams milijonus skolingą, net kelis tūkstančius litų sunkiai sukrapštančią UAB "Urbico" su klestinčia intelektualių inžinerinių sprendimų lydere "Fima", pernai gavusia 140 mln. litų pajamų ir nė nepajutusia verslą ištikusios pasaulinės krizės?

Ogi tas pats savininkas Vaidas Barakauskas ir bendras projektas. V.Barakauskas 1992 metais įkūrė "Fimą" ir buvo jos pagrindinis akcininkas, kol 2008 metų rugsėjį kontrolinį įmonės akcijų paketą pardavė, kaip spėjama, ne mažiau nei už 28 mln. litų, JAV verslo plėtros kompanijai "MVC Capital", Inc., veikiančiai paskolų ir kapitalo investicijų srityje, bei jos partnerei "Riga Capital". Po sandorio V.Barakauskas liko "Fimos" valdybos narys.

UAB "Fima" yra UAB "Urbico" vadovaujamo konsorciumo, įsipareigojusio 2008-ųjų lapkritį baigti diegti automatinę šviesoforų sistemą, narė. V.Barakauskas, ko gero, labiau negu Vilniaus savivaldybė informuotas, kodėl stringa projektas. Juk jis yra tas pirkėjas, kuris 2005 metų gegužę įsigijo valstybės įmonę "Eismas" už 11,11 mln. litų - beveik dvigubai brangiau, nei buvo pradinė kaina. Jau po metų "Eismo" vadovaujamas konsorciumas laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą ir įsipareigojo už 102 mln. litų įrengti automatinę šviesoforų sistemą, o dar už 43 mln. litų dešimt metų ją prižiūrėti. Iki tol "Eismo" metinės pajamos neviršydavo 5 mln. litų.

Rūpėjo sklypas

Nuo 1977 metų veikusi valstybinė įmonė Vilniuje statė kelio ženklus, ženklino kelius ir stovėjimo aikšteles. Joje darbavosi 300 žmonių.

Įsigijęs "Eismą" V.Barakauskas neslėpė, kad jam labai rūpėjo 1 hektaro žemės sklypas prestižinėje sostinės vietoje - Žvėryne, Ukmergės g. 120, kur buvo "Eismo" gamybinė bazė. Naujasis savininkas, atskyręs 5 mln. litų vertės sklypą nuo bendrovės, perkraustė "Eismo" gamybinę bazę į Žirmūnų g. 139. Čia įsikūrusi ne tik "Fima", bet ir kitos su V.Barakausku susijusios įmonės.

O Ukmergės gatvėje prasidėjo modernių biurų statybos. Jomis rūpinosi porą mėnesių po privatizavimo įkurta V.Barakausko vadovaujama bendrovė "Indeco". Internete pasirodė skelbimų, kad 2008 metų antrąjį pusmetį bus baigtas modernus biurų pastatas, kurio nuomojamas plotas - 10 tūkst. kvadratinių metrų. Planuota, jog patalpų nuoma kainuos 60-65 litus už kvadratinį metrą.

Tačiau naujojo biurų pastato, kaip ir automatizuotos šviesoforų valdymo sistemos, Vilniuje 2008 metų rudenį neatsirado. Biuro patalpų statyba nutrūko išliejus pamatus.

Koridoriai bus atverti liepą?

Automatinio šviesoforų reguliavimo sistema turėtų būti baigta anksčiau nei V.Barakausko biurų pastatas. Bent jau taip žadama. Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Vaidotas Antanavičius tikisi, kad šių metų liepos pabaigoje darbai tikrai bus atlikti.

"Statybos ir instaliavimo darbai jau baigti, liko problema dėl Rytų skirstomųjų tinklų, kurie keturis mėnesius negali prijungti sankryžos maitinimo, - aiškino V.Antanavičius. - Kalbant apie programavimo darbus, vienas iš šešių "žaliųjų" koridorių dirba aukščiausiu lygmeniu, du - lanksčiu, o trys - kietu režimu. Pirmasis, nuo oro uosto į centrą, paleistas prieš pusantro mėnesio, kaupia duomenis ir po truputį yra koreguojamas. Konsorciumas žada, kad visa sistema bus paleista liepos mėnesį."

Vilniuje veiks 6 transporto koridoriai. Tai magistralės Tarptautinis oro uostas-Žaliasis tiltas, Žaliasis tiltas-Kalvarijų g., Žaliasis tiltas-Arsenalo g.-Antakalnio g.-Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), J.Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.)-Savanorių pr. (iki Riovonių g.), Vasario 16-osios g.-Tauro g.-Šopeno g.-Pylimo g.-Vilniaus g. ir Vilniaus miesto centrinė dalis.

Pasidomėjus, ar sunki "Urbico" finansinė padėtis neturi įtakos projekto įgyvendinimui, V.Antanavičius neneigė akivaizdaus fakto:

"Bet kokiu atveju sunki finansinė įmonės situacija lemia projektų įgyvendinimą. Tačiau esame patenkinti, kad "Urbico" spėjo statybos ir instaliavimo darbus baigti prieš finansinės padėties pasunkėjimą. Nors apie keturis mėnesius pavėluota."

Per silpna dideliam projektui?

Automatizuotą sistemą Vilniuje diegia bendrovių "Urbico", "Siemens", "Fima" ir "HNIT-Baltic" sukurtas konsorciumas, kuriam vadovauja UAB "Urbico". Tarp keturių jį sudarančių įmonių "Urbico" yra silpniausia ir mažiausiai patirties įgyvendinant tokius projektus turinti bendrovė. Jos metinės pajamos - 5 mln. litų, "Fimos" - 140 mln. litų, "HNIT-Baltic" - 18 mln. litų.

Nors ir keista, bet pasaulyje žinomos įmonės "Siemens", "Fima" ir "HNIT-Baltic" 2006 metais būtent silpniausiajai grandžiai patikėjo vadovavimą konsorciumui ir didžiulio, 102 mln. litų vertės, projekto įgyvendinimą. "Urbico" rūpinosi ir jo finansavimu, sudarė sutartį su "Nordea Bank Lietuva". Vilniaus savivaldybė už modernią šviesoforų reguliavimo sistemą pradės mokėti pinigus tik tuomet, kai ji bus visiškai baigta, o su banku atsiskaitys per dešimt metų.

Projekto kaina susideda iš dviejų dalių: 102 mln. litų įvertintas sistemos diegimas, 43 mln. litų - jos priežiūra dešimt metų.

Koks tai sudėtingas projektas, liudija jau tai, kad į sistemą sujungta daugiau kaip du tūkstančiai šviesoforų. Teoriškai apskaičiuota, kad suderinus jų darbą sostinės gatvių pralaidumas padidės iki 20 proc., o ekonominė projekto nauda per metus turėtų sudaryti 19 mln. litų.

Pinigai į balą?

Tačiau nuolat Vilniaus gatvėmis zujantys taksi vairuotojai mano, jog milijonai išmesti į balą. Vienur judėjimas palengvėjęs, o kitur tapęs dar sunkesnis. Kol kas šviesoforų darbu nėra patenkinta ir kelių policija.

"Sistema dar derinama, - diplomatiškai kalbėjo Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius. - Mes tikrai laukiame kur kas geresnių rezultatų. Nekonkretizuosime, kas nepatinka, daug yra niuansų dėl atskirų vietų, sankryžų. Dar laukiame teigiamesnio rezultato. Kai pasakys, kad tai jau galutinis rezultatas, tada parodysime, kas nepatinka. Tikimės, jog investavus šitiek lėšų, pastačius daug naujų šviesoforų, tikrai turėtume sulaukti ko nors gero."

Pelningas užsakymas

Ar atsipirks šviesoforų modernizavimui skirtos lėšos, ar ne, parodys ateitis. Aišku tik viena - šis projektas iš tiesų buvo pelningas bendrovėms, tiekusioms įrangą už dešimtis milijonų litų. O pralaimėjo, nepakėlusi sudėtingo projekto naštos ir atsakomybės, tik "Urbico".

Gal buvusi valstybinė įmonė paaukota tyčia, prieš tai pasiėmus vertingiausią jos turtą - žemės sklypą Vilniaus centre? Tam tikrų minčių kelia ir 2008 metais įvykęs įmonės pervardijimas, kai ji iš "Eismo" tapo "Urbico". Pavadinimo pakeitimas susijęs su nemažomis išlaidomis, nors tuo metu bendrovė jau buvo pajutusi pirmuosius krizės kirčius.

Ar tai gudrus žingsnis, siekiant paslėpti "Urbico" sąsajas su banko paskola ir beveik metus vėluojančiu projektu, kuriame figūruoja "Eismas"? Kodėl per trejus metus po privatizavimo buvusi valstybinė įmonė visiškai sunyko, nors kasmet turėjo garantuotų savivaldybės ir valstybės užsakymų bei Vilniaus savivaldybės su konsorciumu sudarytą sutartį dešimt metų prižiūrėti automatinę šviesoforų sistemą? Dar 2008-aisiais "Urbico" skelbėsi esanti didžiausia Lietuvos bendrovė, siūlanti kompleksinius miesto infrastruktūros ir transporto valdymo sprendimus.

Šiuo metu įmonėje, pasak "Urbico" generalinio direktoriaus Kęstučio Šimėno, dirba 105 darbuotojai. Neseniai bendrovei pradėjęs vadovauti K.Šimėnas nelinkęs pripažinti, kad "Urbico" kalta dėl to, jog vėluojama paleisti sistemą. "Vėlavimas susidarė dėl programavimo darbų, - tvirtino K.Šimėnas. - Šiuo metu UAB "Siemens" baigia programavimo darbus."

Nereikėjo privatizuoti

"Kategoriškai teigiu, kad "Eismo" nereikėjo privatizuoti, - įsitikinęs buvęs šios valstybinės įmonės vadovas Jevgenijus Solovjovas, dabar dirbantis Eismo skyriaus viršininku įmonėje "Susisiekimo paslaugos". - Kai kuriose šalyse bendrovės, įrengiančios kelio ženklus, ženklinančios kelius ir stovėjimo aikšteles, yra valstybės ar savivaldybės įmonės. Nes kas atsitiktų, jei, tarkim, privačiai įmonei nepasisektų veikla, ji bankrutuotų? Kas atliks šiuos kasmet reikalingus darbus? Čia ne tas verslas, kurio bet kas gali imtis."

J.Solovjovas neatmeta, kad privatizuojant įmonę padaryta klaidų. "Jeigu "Eismui" priklausęs sklypas Ukmergės gatvėje būtų buvęs atskirtas ir privatizuotas atskirai, gal tai būtų buvęs sėkmingesnis variantas", - svarstė J.Solovjovas.

LŽ kalbinti buvę "Urbico" subrangovai įmonės negandų priežasčių siūlo ieškoti "Fimoje". Neva ši bendrovė, būdama konsorciumo narė, pasinaudojo "Urbico" savais tikslais.

Tačiau sužinoti, kaip yra iš tiesų, nepavyko. Buvęs "Urbico" vadovas Paulius Arštikis, palikęs darbą šių metų gegužę, vengė bendrauti su LŽ. O dabartinis generalinis direktorius K.Šimėnas apskritai nelinkęs pripažinti, kad bendrovė turi didelių problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"