TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klibinamos amžinų direktorių kėdės

2016 04 19 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aukštose kėdėse dešimtmečius sėdintys direktoriai – reiškinys, būdingas daugumai iš valstybės iždo vienaip ar kitaip mintančių įstaigų, o permainos čia braunasi iš lėto. Vyriausybei siūloma biudžetinių įstaigų vadovams įvesti ketverių metų kadenciją, tačiau kuo toks sumanymas baigsis, kol kas neaišku.

Jeigu tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymui pritartų Vyriausybė ir Seimas, naujovė būtų aktuali beveik 3 tūkst. biudžetinių įstaigų – socialinės globos, mokyklų, kultūros centrų – vairininkams. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas būtų priimami ketverių metų kadencijai. Vėliau būtų atliekamas jų veiklos vertinimas, nuo jo rezultatų priklausytų tolesnė perspektyva.

Problema ir pasiūlymai – nenauji

Tokie ar panašūs pasiūlymai nėra visiška naujiena. Užsisėdėjimą postuose pavadinusi užpelkėjimu, apie tai dar per pirmąją savo kadenciją kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įvesti aiškius biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo kriterijus nuolat ragino ir Valstybės valdymo tobulinimo komisija.

Tačiau Vyriausybė dalį šių pasiūlymų ėmėsi įgyvendinti tik šiemet. SADM dabar ragina pataisyti ir papildyti Biudžetinių įstaigų įstatymą. Siūlomo pakeitimo esmė – biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų priimami ketverių metų kadencijai. Jeigu tokio vadovo veikla per pirmąją jo kadenciją būtų įvertinta gerai arba labai gerai, jo darbo sutartis būtų pratęsiama kitai ketverių metų kadencijai.

Pagal sumanymą, po antrosios kadencijos biudžetinės įstaigos vadovas būtų atleidžiamas. Kadangi siūloma neriboti kadencijų skaičiaus, toks asmuo galėtų dalyvauti konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms eiti. Argumentuojama, kad taip siekiama sudaryti galimybes atrinkti geriausius vadovus, neužkertant kelio konkurse dalyvauti ir tiems, kurie toje biudžetinėje įstaigoje turi sukaupę nemenką patirtį.

Be kita ko, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kasmetinį biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimą pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.

Esmė – vertinimo kriterijai

Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas dr. Haroldas Brožaitis šią iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau jis pabrėžė, kad jos sėkmė priklausys nuo to, kokie kriterijai bus pasirinkti vertinti biudžetinių įstaigų vadovus.

„Pati kryptis – didinti atskaitomybę, kelti aiškesnius kriterijus vadovams ir nustatyti, kas ir kiek gali vadovauti, – teisinga. Tačiau ne mažiau svarbūs konkretūs reikalavimai, kurie, kaip suprantu, dar ne iki galo aiškūs“, – LŽ sakė jis.

Anot H. Brožaičio, įtvirtinus kadencijų sistemą, pavienės išimtys turėtų būti galimos, tačiau svarbiausia, kad vadovų atskaitomybė ir atrankos sistema taptų aiškesnė. „Ne per metus ar dvejus, o po ilgesnio laiko turėtume geresnių vadovų. Privačiame sektoriuje siekiant bet kokio pokyčio pradedama būtent nuo vadovų“, – aiškino jis.

Viešojo valdymo specialisto teigimu, nuo tinkamo vadovo pasirinkimo priklauso tai, kaip organizuojamos švietimo įstaigos, muziejai. Siūlomi pakeitimai, jo nuomone, savaime visų problemų neišspręstų, tačiau prielaidų jas spręsti pamažu sudarytų.

Vadovai virsta valdovais

Kaip LŽ komentavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos vadovė Jūratė Voloskevičienė, kai kurie mokyklų direktoriai jaučiasi jais tapę visam gyvenimui.

„Ugdymo įstaigose kadencijų nėra. Dalis mokyklų direktorių pasijunta kaip valdovai, o ne vadovai. Dėl to atsiranda žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejų, piktnaudžiavimo darbo teise ir kitokių nemalonumų. Todėl kadencijų ir kriterijų įvedimą palaikome“, – sakė ji.

Kita vertus, anot J. Voloskevičienės, geriems vadovams neturėtų būti uždrausta dirbti daugiau kadencijų. „Svarbiausia, kad atsirastų galimybė atsisakyti nesėkmingo biudžetinės įstaigos vadovo. Taip, dabar nėra aiškių jų veiklos vertinimo kriterijų. O tie, kurie atsisėdę į direktoriaus kėdę pasijunta kaip valdovai, turi politinį užnugarį savivaldybių tarybose. Dėl tokių vadovų ir kyla didžiausios problemos“, – pridūrė ji.

Nepavaldūs laikui

Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, mokyklos direktoriumi galima dirbti ir pusę amžiaus. Paaiškėjo, kad ilgiausiai mokyklų vadovai dirba Jurbarke. Šio rajono mokyklų galvų vadybinis stažas (darbo mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju) vidutiniškai siekia 26 metus.

Iš Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2014 metais 21-ai bendrojo ugdymo mokyklai vadovavo direktoriai, kurių vadybinis stažas siekė 40–50 metų.

157 mokyklų vadovų stažas buvo 30–40 metų. 372 mokyklos turėjo direktorius, kurių patirtis – 20–30 metų, 330 direktorių vadybinis stažas siekė10–20 metų. 265 mokyklų direktoriai dirbo iki 10 metų.

Kaip jau rašė LŽ, didžiųjų šalies muziejų direktorių nepertraukiamo darbo stažo vidurkis siekia apie 15 metų. Tačiau yra muziejininkų, kurie vadovauja įstaigoms, saugančioms ir eksponuojančioms svarbiausias mūsų šalies kultūros vertybes, daugiau kaip 30 metų.

Antai Romualdas Budrys Lietuvos dailės muziejui vadovauja 36 metus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė šias pareigas eina 26 metus, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Osvaldas Daugelis vadovauja 24 metus.

Dar anksčiau būta pavyzdžių, kai valstybinis postas būdavo nepavaldus nei laikui, nei besikeičiančioms santvarkoms. Tik 2010 metais Lietuvos elektrinės vadovas 83-ejų Pranas Noreika, poste išbuvęs 48 metus, išleistas į užtarnautą poilsį, ir tai nenoromis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"