TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klimatologė A.Galvonaitė: prieš vėją nepapūsi

2010 08 16 0:00
Tomo Lukšio nuotrauka

Audronės Galvonaitės kabinete dūzgia ventiliatorius, o ant stalo garuoja žaliosios arbatos puodelis. Šitaip Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja ir mokslų daktarė ginasi nuo karščio.

Ji dažniau dairosi į debesis negu į žemę. Teiraujamės, ką gero šįryt iš jų sužinojo? "Bent porą dienų saulė mus dar pakaitins, gali susidaryti net škvalas. Vėsesnė bus tik savaitės pabaiga, o ką toliau Dievas numatė - tik jis ir težino. Antai ant sienos mano kabinete parašyta: "Klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai - tai, ką gaunate", - sakė ji.

Pamiršome atsargumą

- Turite galvoje neseniai praūžusį škvalą? Ar buvo galima jo išvengti?

- Anksčiau visos močiutės žinojo, kaip elgtis per perkūniją, nors nebuvo nei interneto, nei televizorių ir panašių naujovių. Jos uždarydavo langus, užstumdavo krosnies sklendes, susodindavo anūkus - sėdėk, nes gali tekti bėgti iš namų, jei perkūnas uždegs. O dabar, nors kasdien mokome, ką reikia per perkūniją daryti, vis tiek žmonės elektros neišjungia, jos kištukų iš lizdų ir televizijos antenų iš televizorių neištraukia, namų langai atlapi, palapinės pastatytos po medžiais, perkūnijai griaudžiant keliaujama ir dar telefonais kalbama...

- Ar automobilyje saugu per perkūniją?

- Ir taip, ir ne. Jei automobilis po elektros laidais arba medžiu, jei virš jo iškelta antena, jei kalbi telefonu - gali gauti žaibo smūgį. Be to, mažiau rizikos, kai automobilis stovi, o ne važiuoja. Štai prie Biržų perkūnas trenkė į automobilį, kurio vairuotojas važiavo ir dar telefonu kalbėjo.

- Kodėl padažnėjo viesulų ir panašių gamtos stichijų?

- Dėl šilto oro. Įkaitusios jo masės sutinka vėsesnes ir pešasi. Kuo aukštesni kamuoliniai debesys, tuo galingesni, ir nešasi jie perkūniją, viesulą, škvalą, uraganą, krušą bei kitas bėdas. Tokiame debesyje neseniai pradingo Brazilijos lėktuvas, gal ir rašytojas bei lakūnas Antoine'as de Saint-Exupery kadaise šitaip dingo.

Skirtingos sąvokos

- Ar įmanoma dar tiksliau nuspėti škvalą ir panašias nelaimes, negu sinoptikai dabar prognozuoja?

- Deja, tiksliai įvardyti, kur ir kada tai bus, kol kas negalima. Škvalas ir viesulas yra labai lokalūs, todėl labai sunkiai prognozuojami.

Beje, daug kas painioja meteorologines sąvokas "audra", "vėtra", "viesulas", "škvalas", "uraganas" ir kt. Šių sąvokų paaiškinimus surašėme Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje www.meteo.lt - kad žmonės paskaitytų ir žinotų. Pavyzdžiui, prieš savaitę Lietuvoje siautė ne vėtra, ne audra, viesulas ir ne uraganas, o škvalas. Tai panašus į viesulą, bet šiek tiek kitoks gamtos reiškinys.

Viesulas prasiaučia maždaug pusmetrio aukštyje nuo žemės. Tad jei įsmuksi į griovį ar bent duobę, įlomėlę - gyvas liksi. Net jei medį ar stulpą žemai apsikabinsi. Tačiau jei atūžė uraganas - niekur nepasislėpsi, su šaknimis viską verčia.

Kartais žmonių klausiu: ar visus meteorologinius reiškinius galime pamatyti Lietuvoje? Purto galvą - ne. O iš tikro visą komplektą jų čia turime - ir miražus, ir Šiaurės pašvaistę, ir kitas įdomybes.

Netradicinė vasara

- Seni žmonės sako, kad tokių vasarų kaip ši ir anksčiau būdavo.

- Ne. Ši vasara netradicinė. Anksčiau karščiai taip ilgai netrukdavo. Lietuva - vidutinėje platumoje, todėl mūsų krašte būna tik viena kita diena, kai oras įkaista daugiau kaip 30 laipsnių. O šių metų liepos vidutinė oro temperatūra net 5 laipsniais viršija daugiametį vidurkį. Jis būdavo tik 16,7 laipsnio, o šios liepos vidutinė temperatūra - 21,5 laipsnio Celsijaus.

- Ar tai rodo, kad klimatas keičiasi - orai šyla? Bet pernykštis "klimatgeisto" skandalas atbaidė ne vieną entuziastą, ligi tol šventai tikėjusį pasauliniu atšilimu. Juk paaiškėjo, kad Rytų Anglijos mokslininkai falsifikuoja tyrimų rezultatus, kad įrodytų atšilimą. Net Kopenhagos klimato konferencija iširo įtarus, esą politikai ir verslininkai gąsdinimais rengia dirvą ekologiniams mokesčiams.

- Esu klimatologė, o ne ekonomistė ar politikė. Matau savo ir kolegų tyrimų rezultatus. Štai diagrama, kurioje matoma vidutinė metinė oro temperatūros kaita Vilniuje 1778-2009 metais. Ją užfiksavo mūsų meteorologijos stotys. Per tą laiką oras sostinėje pašiltėjo maždaug 2 laipsniais.

Aišku, spekuliacijų klimato kaita daug, kaip ir norinčiųjų iš to pasipelnyti. Antai vieni gąsdina žmones, neva Arkties ledynai ištirps ir dings po vandeniu mūsų miestai. Nesąmonė.

- Galbūt tokios klimato permainos, kaip ir daug kas gamtoje, kartojasi cikliškai?

- Taip, kartojasi, bet dabar tai vyksta daug greičiau negu kadaise, ir mes, žmonės, prie to tikrai prisidėjome. Šito nepaneigs niekas. Negaliu garantuoti, kad, pavyzdžiui, po 100 metų neatšals. Tam įtakos gali turėti šilta Golfo srovė, kuri labai veikia orus. Jeigu ištirps Arkties ledynai, bus daug gėlo vandens. Jo spustelėta Golfo srovė gali, tarkim, tekėti ne Atlanto vandenyno paviršiuje, kaip dabar, o nusileisti arčiau dugno. Tada stotų šalti orai.

Neišnykti kaip dinozaurai

- O karščiai ir gaisrai Rusijoje... Dega ir nelabai toli mūsų esantys Briansko miškai, užteršti per Černobylio atominę katastrofą radioaktyviosiomis medžiagomis. Mūsų žmonės baiminasi dėl pavojaus sveikatai, jeigu dūmai pasiektų Lietuvą.

- Nėra ko bijoti, neatneš tų medžiagų. Jos turėtų labai aukštai pakilti, kad mus pasiektų. Be to, degant miškams į atmosferą pakyla tiek nedaug radioaktyviųjų medžiagų, kad sveikatai tai neturi įtakos. Virš Rusijos jau seniai įstrigęs anticiklonas nepraleidžia į tą šalį lietaus. Jeigu jo debesys ir atslenka, oras tame anticiklono kamštyje yra taip įkaitęs, kad lietus išgaruoja nepasiekęs žemės. Lietuva yra greta, todėl gauname ir karščio, ir liūčių.

- Kai kas sako, kad orai "išprotėjo" dėl Saulės aktyvumo...

-Tai turi įtakos. Saulės aktyvumas dabar nemažas ir vis didėja, o piką pasieks 2012-2013 metais. Orus veikia ir ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai bei, kaip minėjau, žmonijos tarša.

Reikia susitaikyti su mintimi, kad bus dar blogiau, negu yra dabar. Kad dar gausesnė bus perkūnija, dar dažnesnis škvalas, viesulas ir net uraganas. Klimato procesai aktyvėja, greitėja. Mums nelieka nieko kito, kaip prisitaikyti. Šiuo metu vis aktyviau aptariama vadinamoji Žalioji knyga, kurioje Europos Komisija dėsto prisitaikymo prie sparčiai besikeičiančios gamtos programą. Reikia mąstyti, kaip išlikti ir neišnykti, kaip kadaise išnyko dinozaurai.

- Kartais pabėdojama - prasti orai Lietuvoje, kitur geriau.

- Niurzgliai esame, amžinai mums negerai. Iš tiesų Lietuvoje puikios gamtos sąlygos, jos problemų, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, turime mažai, tik šią vasarą perkūnija dažnesnė ir šiluma trunka ilgiau. Tačiau pykti ant gamtos neturime teisės jau vien todėl, kad patys jai gerokai prikiaulinome. Tad jei negali pakeisti - susitaikyk ir priimk tai, ką gauni, tik būk tam pasiruošęs ir tinkamai elkis. Matau, žmonės tampa protingesni: jau daug kas per šiuos karščius dėvi kepures ir skrybėles, tamsius akinius, nešasi vandens. Jei vidurdienį neravėtų daržų, neslampinėtų gatvėmis, negulėtų kryžiumi prieš saulę paplūdimyje - būtų dar geriau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"