TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kliūtys - dar ne atominio projekto pabaiga

2013 04 29 3:45
R.Švedas: "Tampame valstybe, kuria negalima pasitikėti, nes ji nuolat keičia savo poziciją." Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Nepriklausomas ekspertas Romas Švedas įsitikinęs, kad sunkumus, kilusius įgyvendinant Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, reikia vertinti ne kaip pretekstą jo atsisakyti, o kaip būtinas spręsti problemas.

Kaip teigia buvęs energetikos viceministras R.Švedas, jei manoma, kad nauja atominė jėgainė yra per didelė finansinė našta Lietuvai, galima persvarstyti mūsų šalies dalį projekte, ieškoti kitų potencialių investuotojų. "Tačiau tai neturi tapti pretekstu nubraukti visą jau padarytą darbą, nuvilti Latviją ir Estiją, kurios taip pat nori užsitikrinti elektros energijos tiekimą", - interviu "Lietuvos žinioms" pabrėžė nepriklausomas ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas.

Politikavimo įkaitas

- VAE projektas tebekybo ore. Kalbama, esą Lietuvai jis per brangus. Tačiau drauge užsimenama, kad jei pavyktų sumažinti projekto kainą, jis galėtų būti įgyvendinamas toliau. Kokia, jūsų nuomone, šio projekto ateitis?

- Kalbėdami apie tokius didelius projektus turėtume susitelkti į principinius dalykus. Sunkumus, iškilusius įgyvendinant VAE projektą, reikia vertinti ne kaip pretekstą jo atsisakyti, o kaip problemas, kurias reikia spręsti.

Nors vyksta dalykinės diskusijos ir svarstomi įvairūs technologiniai, finansiniai klausimai, neišvengiama ir politikavimo. Deja, projektas jau tapo vidaus politikavimo įkaitu.

Sutinku, kad VAE kaina neturėtų būti pernelyg didelė, branduolinė sauga privalėtų būti aukščiausių standartų, projekte turėtų toliau dalyvauti visi regioniniai partneriai. Tai baziniai, pamatiniai principai. Projektą plėtoja energetikos kompanijos, jis turi būti komerciškai atsiperkantis, kitaip nereikėtų jo įgyvendinti. Projektą vykdančios bendrovės elektros energiją, kurią ateityje VAE pagamins, privalės parduoti Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Vadinasi, jos prisiima komercinę riziką ir skaičiuoja, kad sugebės parduoti elektros energiją.

Yra stereotipas, kurį norėčiau sulaužyti. Kalbėdami apie elektros energiją neretai mąstome tik apie jos rinką Lietuvoje. Kodėl nesvarstome, kad VAE pagamintą elektrą galėtume eksportuoti? Pažvelkime į didžiulę Lenkijos rinką, kurioje elektra gaminama naudojant akmens anglis. Savo elektros energiją galėtume eksportuoti ir į Šiaurės šalis. Dėl to į VAE projektą turėtume žiūrėti dvejopai: ir kaip į instrumentą, užtikrinantį energetinį saugumą, ir kaip į verslo projektą, kurio pagrindu eksportuotume elektros energiją į didelę ES rinką.

- Kodėl nepateikiama aiškaus atsakymo dėl VAE projekto?

- Matyt, dar reikia pamąstyti. Kaimynės Latvija ir Estija, Japonijos kompanija "Hitachi" yra geros verslo partnerės - lanksčios, kantrios, vis laukiančios. Jeigu mums, kaip projektą priimančiai šaliai, dar būtina pamąstyti, taip ir elkimės. Čia nėra nieko bloga. Tik nereikia taip dažnai, kartais net keliskart per dieną, keisti savo pozicijos. Oficialių pareigūnų išsakytos nuomonės sukuria politines pasekmes.

- Teigiama, kad jei VAE veiktų 60 metų, elektros savikaina būtų didesnė negu rinkoje. Juk ir jūs tikriausiai nenorėtumėte už elektros energiją mokėti daugiau nei rinkos kaina?

- Tokiems argumentams nesu linkęs pritarti, nes niekas negali pasakyti, kiek kainuos duona, pienas ar litras geriamojo vandens po 60 metų ir kokia bus energetika po kelių dešimtmečių. Kai atominės elektrinės pastatymo išlaidos atsiperka, ji, vaizdžiai kalbant, pradeda investuotojams dėti auksinius kiaušinius. Tada atominėje jėgainėje gaminama elektra tampa antra pagal pigumą po pagaminamos hidroelektrinėse. To niekas negali nuginčyti. Kad ir kokia padėtis būtų rinkoje, VAE pagaminamos elektros energijos kaina bus labai konkurencinga.

Jeigu manoma, jog atominė elektrinė - per didelė finansinė našta Lietuvai, svarstykime apie mūsų valstybės dalį projekte, peržiūrėkime ją, ieškokime kitų potencialių investuotojų. Tačiau tai neturi tapti pretekstu nubraukti visą jau padarytą darbą, nuvilti Latviją ir Estiją, kurios taip pat nori užsitikrinti elektros energijos tiekimą.

Kviečiu politikus gerai apsvarstyti problemas, diskutuoti ir jas spręsti. Mūsų šalies politikų bėda, kad keičiantis Seimo kadencijai, valdančiajai daugumai, jie neįstengia užtikrinti ilgalaikių projektų įgyvendinimo tęstinumo. Taip tampame valstybe, kuria negalima pasitikėti, nes ji nuolat keičia savo poziciją. Sukuriame apie save nuomonę, atgrasančią investuotojus ne tik į branduolinę energetiką, bet ir į kitas ūkio sritis.

Politikai pasislėpė už tautos

- Dauguma patariamajame referendume dalyvavusių gyventojų pasisakė prieš naujos atominės jėgainės statybą. Nusprendus toliau įgyvendinti VAE projektą būtų nepaisoma tautos nuomonės. Ar neįžvelgiate čia problemos?

- Į šį dalyką žiūriu kitaip. Esu už referendumus. Politikams labai svarbu tartis su gyventojais. Tačiau nusprendę rengti šį referendumą jie pasielgė neatsakingai. Kodėl? Referendumas sukelia teisines, politines, net emocines pasekmes, nes tai - žmonių nuomonė. Jos reikia klausti laiku.

Prieš šešerius metus, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, Seimas nutarė statyti jėgainę ir juodu ant balto tai parašė. Jeigu parlamentas manė, kad būtina pasitarti su tauta, jis turėjo tam progą - būtent tuomet ir derėjo organizuoti referendumą. Tačiau tada politikai nemanė, jog reikia tai daryti. Jiems pakako tautos įgaliojimų, ankstesnio referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo rezultatų, kai gyventojai pasisakė už atominės energetikos tęstinumą. Tuo vadovaudamiesi ir pradėjome įgyvendinti naujos jėgainės statybų projektą, pasikvietėme latvius, estus, sulaukėme ES paramos. Bet po penkerių metų vėl surengėme referendumą, nes kai kam nepatiko VAE finansinis modelis. Šį klausimą politikai ir ekspertai turėjo spręsti patys, o ne pateikti jį Lietuvos žmonėms.

Kas dabar išėjo? Referendumu sukūrėme pasekmes, kurių įkaitais patys ir tapome. Politikai, bijodami atsakomybės, tiesiog pasislėpė žmonėms už nugarų. Referendumui pateiktas klausimas buvo suformuluotas nelogiškai. Kaip žmonės gali žinoti visas VAE projekto detales, jeigu patys politikai aiškino jų iki galo nežinantys?

- Kokią įtaką Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiui turėtų sprendimas nestatyti naujos jėgainės?

- Labai didelę. Blaškydamiesi praradome laiko. Už sienos - Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje - branduoliniai projektai labai sparčiai juda į priekį.

Scenarijai paprasti: arba turime savo atominę jėgainę, arba gyvename elektrinių Kaliningrade, Baltarusijoje pašonėje ir esame nuo jų energetiškai priklausomi dar apie 60 metų. To pasekmės būtų labai rimtos tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu, tiek energetinės priklausomybės požiūriu.

- Trypčiojimas vietoje kelia susirūpinimą VAE projekto partnerėms - Latvijai ir Estijai. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas šiuos septynerius laukimo metus yra pavadinęs neišnaudotų galimybių laiku. Kaip esant dabartinei situacijai atrodome prieš kaimynus?

- Labai prastai atrodome ir prieš kaimynus, ir prieš didelę investuotoją - pasaulinio lygio Japonijos kompaniją "Hitachi". Pasikvietėme juos žadėdami tikrai įgyvendinti projektą, spręsti iškilusius sunkumus, o po kelerių metų darbo sakome: "Žinote, apsigalvojome." Darome žalą geram Lietuvos vardui, reputacijai. Taip elgtis nevalia.

Būtinas sutarimas

- Energetikos strategiją Vyriausybė ketina parengti tik rudenį. Tuomet planuojama pasirašyti ir politinių partijų susitarimą. Ar ne per ilgai užtrukome?

- Į mūsų šalies energetikos sektoriaus plėtrą po nepriklausomybės atkūrimo pažvelgčiau filosofiškiau. Iš esmės į priekį pasistūmėta tik per pastaruosius 3-4 metus. Pradėti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektai, nuspręsta statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prieš tai dešimtmetį Lietuva neįgyvendino nė vieno projekto, išskyrus Būtingės naftos terminalo statybas.

Šį laikotarpį įvardyčiau kaip stagnacinį, per jį praradome labai daug laiko. Nors ekonominio pakilimo metais galėjome įgyvendinti svarbius projektus, nieko nepadarėme. Atominę elektrinę reikėjo pradėti statyti tuomet, kai nusprendėme uždaryti Ignalinos jėgainę. Jei tada būtume ėmęsi statybų, mūsų kaimynystėje greičiausiai nė nebūtų buvę pradėti atominių elektrinių projektai.

Jeigu Lietuvoje Energetikos strategija nėra teisės aktas, kuriuo galime pasitikėti ilgalaikių projektų tęstinumo kontekste, politinių partijų sutarimas būtų labai reikalingas. Būtų sveikintina, kad visos partijos sutartų dėl svarbiausių projektų ne tik energetikos, bet ir kitose, pavyzdžiui, transporto, srityse. Tinkamai apsvarstykime ir pasirašykime tokį memorandumą, kurį žmonės suprastų, kurio nebekeistume ir kuris suteiktų pagrindą sustiprinti Lietuvos reputaciją.

- 2015 metais baigiasi Lietuvos ir Rusijos kompanijos "Gazprom" sutartis dėl dujų tiekimo. Skelbta, kad ši bendrovė siūlo 20 proc. pigesnių dujų mainais į ilgalaikius įsipareigojimus, dujų tranzito garantijas, Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo ir teisminių procesų sustabdymą metams. Kokios derybų pozicijos turėtų laikytis Lietuva?

- Esu linkęs kalbėti apie principinius, pamatinius dalykus, o ne apie atskirus elementus. Tai, jog Lietuva įgyvendina dujų sektoriaus reformą, stato suskystintų gamtinių dujų terminalą, siekia, kad atsirastų dujų jungtis su Lenkija, ketina ieškoti skalūnų dujų, jau atliko vaidmenį - sukėlė "Gazprom" susirūpinimą. Akivaizdu, jog mums įgyvendinus užsibrėžtus tikslus koncernas nebegalės išlaikyti monopolinės padėties Lietuvoje. Todėl per derybas "Gazprom" siekia prevenciniais žingsniais užkardyti minėtus mūsų šalies veiksmus ir siekius.

Linkėčiau Vyriausybei neatsisakyti svarbiausių projektų ir pamatinių įstatymų vertybių, siekti rinkos sąlygų sukūrimo gamtinių dujų sektoriuje, alternatyvios kilmės gamtinių dujų importo. Būtent rinka yra geriausias visų problemų sprendimo būdas. Dėl to laimės tik vartotojai, nes mažės kaina. Be to, mūsų santykiai su dabar vieninteliu tiekėju "Gazprom" taps normalesni, civilizuotesni ir pagrįsti rinkos principais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"