TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klojamas kelias naujai savivaldybei

2014 05 17 6:00
V.Baltraitienė neslėpė, kad siūlymas turėtų tenkinti vienos asmenų grupės, siekiančios įkurti Pabradės savivaldybę, interesus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime vėl gaivinama naujų savivaldybių steigimo idėja. Prieš porą metų ji jau buvo „palaidota“, nes apskaičiuota, kad valstybei įsteigti vieną naują savivaldybę kainuotų per 10 mln. litų, be to, gerokai padidėtų valdininkų armija, o tos savivaldybės gyventojai turėtų naujų privalomų išlaidų.

Naujas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas teikusio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Virginija Baltraitienė neslėpė, kad šis siūlymas turėtų tenkinti tik vienos asmenų grupės interesus - siekiama įkurti Pabradės savivaldybę. Daugiau norinčiųjų tai daryti nėra. Tad jei Seimo nariai nuspręs pritarti šioms įstatymo pataisoms, bus žengtas pirmas žingsnis, leisiantis Lietuvoje įsteigti naują, 61-ąją, savivaldybę.

Švenčionių rajono, kuriam dabar priklauso Pabradė, savivaldybės vicemerė Raja Krupenina pabradiškių siekį atsiskirti įvertino vienareikšmiškai: „Pabradė yra mūsų rajono dalis, ir tuo viskas pasakyta.“

Siūlo nuleisti kartelę

Pagal šiuo metu galiojantį Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, naują savivaldybę galima steigti tuo atveju, jei joje gyvena ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių. Seimo VVSK neseniai pateiktoje pataisoje tą ribą siūloma sumažinti iki 8 tūkstančių.

Savivaldybė taip pat privalo atitikti šiuos reikalavimus: ne mažiau kaip 20 proc. jos biudžeto, be valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, turi sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai; savivaldybės centro gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 tūkstančiai; savivaldybės centras turi būti už 20 km ar toliau nuo artimiausio kitos savivaldybės centro; savivaldybė turi ribotis su ne mažiau kaip dviem kitomis savivaldybėmis. Steigiant naują savivaldybę privalu paisyti vietos gyventojų nuomonės.

K.Marcinkevičiaus teigimu, siekis atsiskirti nuo Švenčionių rajono buvo pareikštas beveik prieš dešimtmetį. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Įžvelgia politines priežastis

Pabradės savivaldybės kūrimo iniciatyvinės grupės vadovas Kęstutis Marcinkevičius LŽ teigė, kad siekis atsiskirti nuo Švenčionių rajono buvo pareikštas prieš dešimtmetį. Tuomet per apklausą dauguma gyventojų pasisakė už naują savivaldybę.

Nors buvo įvykdyta ir ši, ir kitos sąlygos naujai savivaldybei kurti, Vyriausybė reikiamo sprendimo nepriėmė. Vėliau buvo keičiami teisės aktai, priimtas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. Tuomet paaiškėjo, kad Pabradėje jau nebėra reikiamo skaičiaus žmonių – jų telikę kiek daugiau kaip 9 tūkstančiai. Dar vėliau Seimas sumažino reikalaujamą gyventojų skaičių iki 7 tūkstančių, bet įstatymo pataisos buvo vetuotos. „Kaip pagrindinė priežastis įvardytas mažas nedidelių savivaldybių ekonominis pajėgumas. Tačiau esu įsitikinęs, kad jis teigiamas. Beje, tokius duomenis vasarį vėl patvirtino ir Finansų ministerija. Todėl galiu įtarti, kad nenoro leisti steigti savivaldybę priežastys yra tik politinės“, - spėjo K.Marcinkevičius.

Pabradės bendruomenės „Domus“ pirmininkas Vaclovas Jasudas svarstė, kad galbūt politikai baiminasi, jog Pabradės savivaldybei atsiskyrus nuo Švenčionių rajono atsiras dar vienas nesantaikos židinys. „Tai nepagrįsta. Nors daugumą mūsų gyventojų sudaro lenkai, situacija čia visiškai kitokia nei Šalčininkuose“, - aiškino V.Jasudas. Anot jo, Pabradės apylinkėse labai mažas nedarbas, nes yra įmonių (tarp jų - aukštųjų technologijų bendrovė „Intersurgical“), aprūpinančių darbu ne tik vietinius, bet ir žmones iš kitų rajonų. Be to, nekyla problemų dėl žemės, nemaža dalis lenkų tautybės gyventojų vaikų lanko lietuvišką mokyklą.

Tačiau Pabradei, kaip pabrėžė bendruomenės pirmininkas, skiriama labai mažai lėšų, palyginti su Švenčionimis, viešosioms erdvėms tvarkyti. Negana to, dėl menkiausio dokumento gyventojams tenka apie 35 km vykti į rajono centrą. V.Jasudo nuomone, įkūrus Pabradės savivaldybę valdžia priartėtų prie žmogaus.

Ant to paties grėblio

Beje, 2012 metų pavasarį Seimas jau buvo priėmęs Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas, kurios leido savivaldybių gyventojų skaičiaus ribą sumažinti iki 7 tūkstančių, bet prezidentė jas vetavo. Tuomet argumentuota, kad naujos savivaldybės kūrimas lemtų neišvengiamą valdininkų skaičiaus ir finansinės naštos visos šalies žmonėms didėjimą.

Tąsyk sumanymui steigti Pabradėje savivaldybę nepritarė ir Vidaus reikalų ministerija. Buvo pabrėžiama, kad tai kainuotų 11 mln. litų. Gyventojai taip pat patirtų papildomų išlaidų, nes tektų perregistruoti gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, įmones.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir vakar pabrėžė, kad šiuo metu valstybė neturi finansinių galimybių įkurti atskirą Pabradės savivaldybę. Be to, anot jo, esama ir kitokių argumentų: „Lietuvoje pastebima gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1995 metų šalis neteko apie 19 proc. žmonių. Tad steigiant naujas savivaldybes susidarytų paradoksali situacija - gyventojų skaičius mažėja, o biurokratinis aparatas didinamas.“

Idėjai kurti naujas savivaldybes nepritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Pasak LSA atstovės viešiesiems ryšiams Simonos Žadvidaitės, laikomasi nuomonės, kad savivaldybių nereikėtų smulkinti. Tai esą rodo ir nesena Latvijos, kurioje iki 2007 metų reformos buvo 526 savivaldybės, patirtis - mažose savivaldybėse neįmanoma įgyvendinti didesnių projektų.

Išskaidžius savivaldybes kyla nemažai bėdų sprendžiant finansinių įsipareigojimų, turto perdavimo ir perėmimo klausimus. Štai 2000 metais Trakų rajonas patyrė finansinių problemų dėl įsteigtos naujos Elektrėnų savivaldybės. Mat Elektrėnuose yra nemažai verslo, pramonės, ūkio struktūrų, kurios iki tol gerokai papildydavo Trakų rajono savivaldybės biudžetą.

Beje, naujose savivaldybėse dažnai susiduriama ir su reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų stoka, taip pat - vietos politikų, priimančių politinius sprendimus, išprusimo stygiumi. Prieš 14 metų įsteigtos Kalvarijos savivaldybės vadovai keitėsi keliskart per metus, o kai kurie merai net neturėjo aukštojo išsilavinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"