TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Klumpakojis be klumpių

2015 04 24 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos sudrumstė dešimtmečius galiojusią tvarką. Finansavimo negavo Dainų šventėms pamainą ugdantys renginiai, be pinigų veiklai liko valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ bei dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

„Panašaus precedento nėra buvę per visus 58 orkestro „Trimitas“ gyvavimo sezonus. Šių metų pirmąjį ketvirtį gyvenome iš lėšų, sukauptų praėjusių biudžetinių metų paskutinį ketvirtį. Kaip toliau reikės įgyvendinti kultūros ministro patvirtintą įstaigos sezoninės kūrybinės veiklos programą, neįsivaizduoju. Gegužę numatytos dvejos gastrolės Lenkijoje, birželį planuojame vykti į Briuselį, kur, minint Europos humanizmo dieną, orkestras pirmą kartą savo istorijoje turėtų groti Europos Parlamento (EP) aikštėje. Tai milžiniškas žinomumas, juolab kad projektą globoja EP pirmininkas Martinas Schulzas. Bet dabar net neįsivaizduoju, kaip važiuosime“, - LŽ pasakojo Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovas Deividas Staponkus.

Orkestras Kultūros tarybai šiemet teikė aštuonis projektus, parengtus konsultuojantis su šios institucijos specialistais. Lėšų nebuvo skirta nė vienam jų.

„Kai paraiškos buvo atmestos, Kultūros taryboje susipažinau su ekspertų išvadomis. Paskui raštu išdėsčiau, kad abejoju ekspertų kompetencija ir visiškai nesutinku su tarybos sprendimu neskirti finansavimo valstybinei įstaigai. Vertinimo kriterijai visiškai neaiškūs“, - teigė orkestro vadovas.

Paralyžiuoja darbą

D. Staponkų ypač nustebino neįvardijamų ekspertų motyvai, kodėl teiktos paraiškos buvo atmestos. „Pavyzdžiui, vienas ekspertas tam pačiam mūsų projektui skyrė 54 balus, kitas - nulį. Prie projekto „Trimito“ kūrybinė sklaida užsienyje“ radau prierašą „turistinis“. Prie dainininkės Juditos Leitaitės rengiamo turo po Lietuvą, skirto jos kūrybinės veiklos 30-mečiui, parašyta pastaba „komercinis renginys“. Tai tik dalis pavyzdžių“, - piktinosi menininkas.

Finansavimo negavo Dainų šventėms pamainą ugdantys renginiai. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vienintelio tokio Baltijos šalyse valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė LŽ sakė, kad Kultūros taryba atmetė tris jų paraiškas. „Šie metai Lietuvoje yra paskelbti Etnografinių regionų metais, todėl šia proga sukūrėme dvi koncertines programas - vieną edukacinę, skirtą moksleiviams, kitą - didesnę, skirtą valstybinėms ir regioninėms šventėms bei renginiams. Trečia programa, kuriai prašėme dalinio finansavimo, yra patriotinė, atliekama kartu su Lietuvos kariuomenės orkestru ir kviestinėmis folkloro solistėmis. Suprasdami, koks svarbus yra pilietiškumo ugdymas, šias programas vystysime, nors finansavimo iš tarybos negavome. Tačiau turėsime sumažinti programų apimtį ir atsisakyti kai kurių kitų programų sukūrimo“, - pasakojo ji.

Pasak Nacionalinės (kultūros ir meno) premijos laureato profesoriaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinio kultūros ministro Vytauto Juozapaičio, išryškėjusi tendencija dėl kultūros paramos lėšų skirstymo kelia didžiulį nerimą. „Labiausiai pribloškia, kad paramos koncertinei-meninei veiklai negavo valstybės valdomos įstaigos, žinant, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas imperatyviai nurodo valstybei užtikrinti ne tik jų materialinę gerovę, tai yra lėšas pastatams išlaikyti bei atlyginimams, bet ir lėšas meninei veiklai finansuoti. Maža to, Kultūros ministerija kasmet tvirtina planus toms biudžetinėms įstaigoms bei meninę programą, kurią jos privalo vykdyti, ir taip pat neskiria tam pinigų, bet nurodo bendra tvarka teikti projektus Kultūros tarybai. Skandalinga, kai pati valstybė paralyžiuoja savo įstaigų darbą - tokio precedento dar nebuvo“, - tvirtino jis.

Tuo metu Lietuvos kultūros tarybos Kultūros ir meno skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Bundza priminė, kad ši institucija projektus iš dalies finansuoja konkurso būdu, tai yra projektai, nepriklausomai nuo juos teikiančių juridinių asmenų statuso, konkuruoja tarpusavyje kultūros ir meno srityje ar kultūros programoje, nebent kultūros ministro nustatyta kitaip. „Kitaip nei minėta praktika, Kultūros taryba jokių įstaigų (valstybinių ar nevalstybinių) nefinansuoja ir juo labiau neišlaiko“, - nurodė specialistas.

Kelia abejonių dėl skaidrumo

Kovo pabaigoje Lietuvos kultūros taryba paskelbė galutinius sprendimus dėl projektų, pateikusių paraiškas pirmajam 2015 metų finansavimo konkurso etapui, finansavimo. Iš viso nutarta paremti 1316 projektų, jiems paskirstant 9,8 mln. eurų. Laiminguosius iš beveik 4 tūkst. pateiktų paraiškų atrinko Kultūros tarybos konkurso būdu samdomi į kultūros ir meno sritis ar kultūros programas pagal kompetenciją suskirstyti ekspertai. Jų pavardės įslaptintos, taip esą siekiant, kad vertintojai nepatirtų spaudimo.

„Ekspertai, vertinantys projektus, atrenkami per konkursą tarybos nustatyta tvarka. Įvertinę savo kompetencijos sritį atitinkančias paraiškas, jie teikia tarybai rekomendacijas dėl finansavimo, o galutinį sprendimą priima taryba, kurios sudėtį kultūros ministro teikimu tvirtina Vyriausybė“, - LŽ teigė M. Bundza.

Vis dėlto daugiausia abejonių dėl lėšų skyrimo konkretiems projektams kelia būtent ekspertų įslaptinimas, užkertantis galimybę visuomenei žinoti, kas ir pagal kokius kriterijus priima sprendimus dėl milijoninių lėšų padalijimo.

„Kultūros taryba, skirstanti finansavimą, visuomenei pristatoma kaip nepriklausoma nuo politikų ir Kultūros ministerijos iškilių menininkų grupė - devyni nariai, išrinkti taip pat sudėtingai kaip Amerikos prezidentas. Bet faktiškai tarybos nariais tiesiog prisidengiama, nes tikrieji paraiškų vertintojai - įslaptinti ekspertai, o Kultūros taryba tik patvirtina jau įvertintus projektus“, - teigė V. Juozapaitis.

Politiko manymu, prieš dvejus metus, kuriant Kultūros tarybą, valstybė pati įstūmė save į kampą, pasirinkdama tokį kultūros finansavimo modelį. „Visuomenė, tegu ir po paraiškų vertinimo, turi teisę žinoti, kas priėmė sprendimus. Jei pamatytume ekspertų sąrašą, greičiausiai įsitikintume, kad kai kurie iš jų vienais ar kitais metais irgi pretendavo į paramą. Tarkime, kalbant apie muzikos srities projektų vertinimą, ekspertų būrys yra ribotas - visi jie sukasi apie Muzikos ir teatro akademiją, yra kokių nors institucijų vadovai arba projektų iniciatoriai. Vyksta konkurencija, o slaptas lėšų skirstymas - labai patogus būdas eliminuoti konkurentus“, - kalbėjo V. Juozapaitis.

Kultūros tarybos specialistas M. Bundza dėstė kitokią poziciją. „Šiuo metu tarybos duomenų bazėje yra 21 ekspertas, galintis dirbti vertinant muzikos srities paraiškas. Taip pat primename, jog konkursas tapti ekspertu yra viešas ir laisvas, tad dalyvauti gali visi savo kompetencija neabejojantys asmenys. Visus kandidatus vertina Kultūros tarybos nariai, kurie iš anketas teikusių ir atitinkamą vertinimo balą surinkusių asmenų sudaro ekspertų sąrašą“, - nurodė jis.

Jaunimas - užribyje

Abejonių dėl galimo sąskaitų suvedinėjimo rašte Kultūros tarybai išsakė žinomas chorvedys, respublikinių dainų švenčių dirigentas profesorius Albinas Petrauskas. Jo iniciatyva įkurtas chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondas „Polihimnija“, surengęs jau 14 respublikinių konkursų „Dainuok ir keliauk“, kuriuose varžosi mišrūs aukštesniųjų klasių jaunuolių chorai, šįmet pirmąkart nesulaukė bent minimalios valstybės paramos. Pamainą Dainų švenčių atlikėjams ugdantis entuziastas teigė buvęs apstulbintas neįvardyto Kultūros tarybos eksperto išvadų, kad finansavimui pateiktoje paraiškoje esą nurodomi „neaiškūs kolektyvų vertinimo atrankos kriterijai, projekto aprašyme trūksta konkretumo, o sąmata visiškai nepagrįsta“.

Prieš kiekvieną konkursą pats ieškantis rėmėjų A. Petrauskas teigė, kad iki šiol jo projektui būdavo skiriama 8-10 tūkst. litų (2,3-2,9 tūkst. eurų). Šįkart Kultūros tarybai pateiktoje paraiškoje prašyta 16 tūkst. litų (4,6 tūkst. eurų), kurie būtų paskirstyti tris pirmąsias vietas laimėjusių chorų prizams - kelionėms finansuoti.

„Projektas gyvuoja jau penkiolikti metai. Nepretenduodamas į supertobulo projekto statusą, noriu pabrėžti, kad ligšioliniai vertintojai suprato problemos šiuolaikiškumą ir mastą. Jiems nekilo abejonių, jog projektas per 15 metų įgavo tokią, o ne kitokią formą ir turinį, kurie patrauklūs 15-19 metų jaunimui. Dabar labiausiai liūdina tai, kad šitokia įžūlia forma, prisidengus ekspertų konfidencialumu, aiškiai norima suvesti sąskaitas su projekto teikėju. Ar tokie „ekspertai“ turėtų vertinti kultūrai skirtus projektus?“ - stebėjosi A. Petrauskas.

Ekspertų sistema stringa

V. Juozapaičio teigimu, situacijos absurdiškumas jau bado akis, tačiau sprendimų daryti nesiryžtama. „O juk tereikėtų įstatymu keisti Kultūros tarybos darbo tvarką, pripažįstant, kad ją reorganizuojant buvo padaryta klaida. Dabar kultūros ministras sako nieko negalintis padaryti, nes Kultūros taryba veikia autonomiškai. Taryba savo ruožtu tvirtina, kad dirba pagal ministro surašytas taisykles. Vadinasi, kažkas sako netiesą arba nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų“, - svarstė politikas.

Lietuvos liaudies kultūros centro, kurio globojamos ilgametės programos taip pat negavo paramos arba sulaukė kelis kartus mažesnių sumų nei įprastai, direktorius Saulius Liausa LŽ teigė, kad problemą vis dėlto bandoma spręsti.

„Iš Kultūros tarybos programų neturėtų būti finansuojami procesiniai dalykai. Tam pritaria ir kultūros ministras, ir Kultūros taryba. Yra tam tikra dalis programų, kurios turėtų būti tiesiogiai finansuojamos per Kultūros ministeriją, o ne vertinamos nepriklausomų ekspertų ar tarybų. Priimtas sprendimas visiems kartu siekti, kad Kultūros ministerijai būtų sugrąžinta ta funkcija, o Kultūros taryboje - tobulinti tvarką, kad daugiau panašių nesusipratimų neįvyktų. Žinoma, yra profesionalių chorų, pučiamųjų orkestrų bei dainų ir šokių ansamblių, kurie paramos visai negavo. Sakyčiau, kad ekspertų sistemoje kažkas užstrigo, jei valstybė negali paremti savo profesionalių kolektyvų, o turimus pinigus tiesiog išdalija „iniciatyvoms paskatinti“. Vadinasi, Kultūros taryba savo funkcijų iki galo tikrai neatlieka, ir tai yra taisytina“, - teigė S. Liausa.

Tuo metu M. Bundza tvirtino, kad jokių konkrečių sprendimų dar nepriimta. „Šiuo metu prasideda dialogas tarp Kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos dėl 2016 metų finansavimo modelio ir projektų teikimo gairių tobulinimo - valstybinių meno įstaigų finansavimas bus vienas iš daugelio šiame procese aptariamų ir svarstomų klausimų“, - nurodė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"