TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Kniaziaus" kerštas

2011 07 01 0:00
Kaip tik tuo metu, kai Š.Paberalius įsidarbino V.Uspaskicho apsauginiu, Kėdainių oligarchą užgriuvo nemalonumai dėl "Jangilos" bylos, tačiau Lietuvos teisėsaugą ją numarino.
Petro Malūko nuotrauka

Esi dulkė ant blizgančio Viktoro Uspaskicho bato - dešimt metų tarsi sakė Lietuvos teisėsauga Šarūnui Paberaliui. Tačiau JAV teismas apgynė lietuvį nuo nepagrįsto persekiojimo.

Šioje istorijoje, apie kurią LŽ rašė prieš 4 metus, vis daugėja įrodymų, kad mūsų šalies teisėsauga galėjo tapti V.Uspaskicho keršto įrankiu, padėdama maitoti Lietuvos interesams dirbusio piliečio likimą.

Partizano anūko svajonė

Lietuvos partizano anūkas, svajodamas apie darbą Valstybės saugumo departamente (VSD), 1997 metais įsidarbino V.Uspaskicho apsauginiu ir slapta teikė informaciją apie ryšiais su Rusijos žvalgyba įtariamą Kėdainių "kniazių".

Šį slapto bendradarbiavimo faktą 2007-aisiais po LŽ publikacijos patvirtino buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algirdas Juozas Katkus (1996-2000 metų kadencija). Notaro patvirtintame rašte buvęs įtakingas konservatorių politikas paliudijo: "Šarūnas Paberalius sąžiningai dirbo Lietuvos naudai."

Tačiau 2000-aisiais baimė dėl savo ir artimųjų gyvybės privertė lietuvį palikti tėvynę ir prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išvažiuoti jis apsisprendė po kelių pasikėsinimų, bandymo susprogdinti kovine granata ir "kriminalinių" bylų, kurias iš oro kurpė intymiais santykiais su V.Uspaskichu garsėjanti Kėdainių ir visos Lietuvos teisėsauga.

Š.Paberalius buvo įsitikinęs, kad šis susidorojimas prasidėjo po to, kai iš VSD "Vikondos" koncerno savininkui nutekėjo informacija apie jo apsisprendimą dirbti Lietuvos saugumo interesams. Užuot išsiaiškinusi, kas iš VSD išdavė "kniaziui" šaltinį, Lietuvos teisėsauga atsisuko prieš patį Š.Paberalių.

Išguitas iš Lietuvos, jis buvo medžiojamas kaip didžiausias nusikaltėlis. Jo nuotraukas skelbė greta žmogžudžio Romo Zamolsko, prievartautojų, narkotikų prekeivių ir kitų kriminalinio pasaulio atmatų fotografijų. Buvo paskelbta tarptautinė paieška, o jo artimieji terorizuojami anoniminiais skambučiais. Ši medžioklė nesiliovė pasikeitus politinei valdžiai ir Generalinės prokuratūros (GP) vadovams.

Amerikiečių antausis GP

2010 metų rugpjūtį Lietuvos prašymu, jau GP vadovaujant Dariui Valiui, Š.Paberalius buvo suimtas Čikagoje ir beveik metus praleido kalėjime. Tačiau šį persekiojimą nutraukė JAV federalinis teismas, 2011 metų gegužės 31 dieną atmetęs Lietuvos GP prašymą dėl Š.Paberaliaus ekstradicijos.

Amerikos pareigūnai atsiprašė lietuvio, kuris buvo įkalintas Lietuvos valia. Tai buvo antausis GP ir visai Lietuvos teisėtvarkai.

"Tai ypatingai retas atvejis, kai JAV atmeta kitos valstybės ekstradicijos parašymą. Teismas konstatavo, kad tai, ką Lietuva pateikė kaip sunkius nusikaltimus, JAV būtų traktuojama nebent kaip smulkūs prasižengimai", - sako žinomas advokatas, Amerikos lietuvių bendruomenės narys Povilas Žumbakis.

Š.Paberalių jis padėjo ginti nemokamai, vadovaudamasis principu "pro bono publicus" - taip, kaip kadaise gynė 1970-aisiais iš sovietų laivo pabėgusį ir politinio prieglobsčio JAV pasiprašiusį Simą Kudirką.

Agurkų okupacija

Kodėl Lietuvos prokurorai taip aršiai, griebdamiesi net išgalvotų kaltinimų, puolė persekioti žmogų, kuris su Lietuvos pareigūnų žinia sekė į politinį olimpą vėl žengiantį V.Uspaskichą?

O gal ši istorija liudija apie šiuolaikišką Lietuvos okupaciją, tik šįkart mus "paėmė" švelniai - ne tankais, o ledais ir agurkais, ant kurių stiklainių dar visai neseniai puikavosi Lietuvos kultūros ministro atvaizdas? Jeigu būna dainuojančios, oranžinės ir net džinsinės revoliucijos, tai gal šįkart Lietuvą ištiko agurkinė okupacija?

Norint suprasti Š.Paberaliaus likimą nulėmusius sprendimus, verta trumpam atsigręžti į jo šeimos istoriją, kuri yra ir Lietuvos istorijos dalelė. Juk ne kiekvienas jaunuolis ryžtųsi įsiskverbti į Rusijos užauginto milijonieriaus aplinką, kad galėtų rinkti Lietuvai svarbią informaciją iš jo medžioklių su "Gazprom" bosais...

Veidas iš archyvo

Š.Paberaliaus senelis Jonas Tumėnas daugeliui lietuvių gali būti pažįstamas iš atmintin įsirėžusių archyvinių dokumentikos kadrų. "Kai rodo 1939 metų filmus, kai Lietuvos kariuomenė įžengia į Vilnių, tai jis joja priekyje savo pulko. Mano tėvelis buvo Lietuvos karininkas, turėjo raitosios artilerijos kapitono laipsnį", - pasakoja Š.Paberaliaus mama Teresė Tumėnaitė-Paberalienė. Sovietams okupavus Lietuvą, J.Tumėnas tapo Lietuvos partizanų Tigro rinktinės kovotoju, kovėsi Alantos apylinkėse. 1945-ųjų vasarą jis buvo suimtas ir išvežtas į Vorkutos lagerius, ten kalėjo 17 metų ir dirbo anglies šachtose.

"Mane visą gyvenimą persekiojo", - sako partizano duktė. Kai baigė vidurinę mokyklą, kelią į aukštąjį mokslą jai turėjo užkirsti tradicinė charakteristika, kokias rašydavo "liaudies priešų" vaikams: "Buržuazinio nacionalisto, bandito duktė. Rekomenduojama įsidarbinti kolūkyje nekeičiant gyvenamosios vietos." Apsimetusi pamestinuke, ji sugebėjo pergudrauti sovietinę prievartos mašiną ir įstoti į Kauno medicinos institutą.

Tačiau baigiant studijas "priešišką elementą" "demaskavo" sovietinis filosofas Jokūbas Minkevičius, vėliau tapęs Nepriklausomybės Akto signataru. "Kai atidariau duris laikyti dialektinio materializmo egzamino, J.Minkevičius priėjo prie durų manęs pasitikti ir visos komisijos akivaizdoje paklausė - kada paskutinį kartą buvai bažnyčioje? O aš sakau - atėjau pas jus ne išpažinties, bet egzamino laikyti. Jis man pasakė - von..." - prisimena T.Tumėnaitė-Paberalienė egzaminą, kurio neišlaikė septyni tremtinių vaikai. Užstojus kitiems komisijos nariams, ji vis dėlto gavo diplomą ir 23 metus dirbo gydytoja reanimacijoje.

Persekiojimas, kurį patiria jos sūnus, partizano dukrai primena jos pačios sovietmečio patirtį. "Braižas tas pats, aš jį atpažįstu. Bet tada buvo KGB, o dabar - milijonierių mafija, susiliejusi su politika", - sako T.Tumėnaitė-Paberalienė ir rodo nuotrauką, kurioje Š.Paberalius stebėtinai panašus į savo senelį.

Atidavė dokumentus VSD

1991 metų sausio 13-osios naktį dvidešimtmetis Š.Paberalius, Vilniaus pedagoginio instituto studentas, buvo tarp vyrų, pasiryžusių ginti Lietuvos parlamentą. "Abu su vyru nežinojome, kada jis paėmė į rankas šautuvą ir užsivilko juodą mirtininko uniformą, užuot institute lankęs paskaitas ir vartęs knygas. Namuose jo nesulaukėme dieną, kitą, o vieną vakarą televizoriaus ekrane jį išvydome Aukščiausiosios Tarybos rūmų duryse su juoda uniforma, išblyškusį ir rimtą..." - rašo T.Tumėnaitė-Paberalienė knygoje "Partizano dukters dienoraštis".

Po sausio 13-osios įvykių Š.Paberalius, turintis karatė sporto meistro vardą, ketverius metus tarnavo specialiosios paskirties policijos būryje "Aras". Po to dar porą metų dirbo operatyviniu darbuotoju vidaus reikalų sistemoje. Vėliau pasiprašė priimamas į VSD.

"Mano svajonė buvo pereiti į operatyvinį VSD padalinį, ginti tėvynės ir jos žmonių interesus, ir man buvo pažadėta, kad būsiu priimtas", - 2007 metais laiške LŽ aiškino šį savo sprendimą Š.Paberalius.

VSD, kuriam tuomet vadovavo Mečys Laurinkus, į tarnybą vaikino iš karto nepriėmė. Bet ir neatėmė vilties. Jam buvo pasiūlyta baigti aukštąjį mokslą ir padirbėti kurioje nors iš tuo metu besikuriančių saugos tarnybų.

Prieš žengdamas šį žingsnį, Š.Paberalius paprašė patarimo tuomečio Seimo NSGK vadovo A.J.Katkaus. Šis konservatorių politikas patarė tapti slaptuoju VSD bendradarbiu, nes tokia patirtis vėliau padėsianti įsidarbinti VSD. "Pasakė - gerai, mes jokių sutarčių nesudarysim, pinigų nemokėsim, bet tu padirbėk tą darbą ir pasižiūrėsim, kaip mums visiems atrodys. O ateityje tikriausiai priims ir VSD", - pasakoja T.Tumėnaitė-Paberalienė.

Padrąsintas NSGK vadovo 1997 metų rugpjūtį Š.Paberalius įsidarbino saugos tarnyboje "Nepriklausomų patarėjų agentūra" (NPA), kurią pasamdė tuo metu besiplečiantis V.Uspaskicho koncernas "Vikonda".

Š.Paberalius išvyko į Kėdainius, o jo asmens byla liko VSD. Ten jis nunešė visą aplanką dokumentų - prašymą priimti į tarnybą, gyvenimo aprašymą, pluoštą charakteristikų ir rekomendacijų. Atidavė juos į patikimas - kaip tada atrodė - rankas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai galėjo būti lemtinga klaida.

Svečiai iš "Gazprom"

Tuo metu, kai Š.Paberalius tapo NPA Kėdainių skyriaus saugos būrio viršininku, V.Uspaskichui Kėdainiuose tekdavo aiškintis santykius su vietinėmis kriminalinėmis gaujomis ir Kauno "daktarų" vietininkais. Iš tų laikų kėdainiškiai prisimena atvejį, kai vienoje kavinių būsimajam Lietuvos politikui ir ministrui buvo sulaužytas žandikaulis. Š.Paberalius ir jo vadovaujama grupė daugiau negu šimtą kartų dalyvavo atliekant įvairius sulaikymus, Kėdainiuose ne kartą naudoti ir koviniai ginklai.

Š.Paberaliui kurį laiką buvo patikėta atlikti ir V.Uspaskicho asmens sargybinio funkcijas. Jis lydėdavo oligarchą ir susitikimuose su ypatingais svečiais - emisarais iš "Gazprom", kuris pumpavo dujas į besipučiančią Kėdainių "kniaziaus" imperiją. "Gazprom" aukščiausi vadai iš Maskvos dažnai svečiuodavosi pas jį. Kai atvažiuodavo visa ta kompanija, vykdavo medžioklės Stumbryne, ir Brazauskas ten būdavo. Ir Nidoje ilsėdavosi. Iš pradžių Šarūnas visur lydėjo V.Uspaskichą, organizuodavo apsaugą", - pasakoja T.Tumėnaitė-Paberalienė.

Anot jos, tuo laikotarpiu sūnus ne kartą buvo susitikęs su A.J.Katkumi. "Tai buvo konfidencialūs susitikimai sutartose vietose. Šarūnas teikė informaciją, kadangi A.J.Katkus buvo Seimo NSGK vadovas", - aiškina T.Tumėnaitė-Paberalienė.

Bet maždaug 1998 metų vasarį lietuvis pajuto, kad įtartinais ryšiais su Rusija garsėjantis verslininkas žino apie jo apsisprendimą dirbti Lietuvos saugumui. Į Kėdainius atvykus "Gazprom" atstovams, V.Uspaskichas staiga atsisakė Š.Paberaliaus paslaugų. Po šio maskviečių vizito "Vikondos" savininkas ėmė nepasitikėti lietuviu ir nušalino jį nuo svarbesnių užduočių.

Netrukus Š.Paberalių užgriuvo lavina vienas už kitą keistesnių sutapimų, galėjusių pasibaigti mirtimi.

Narkomanas su kovine granata

T.Tumėnaitė-Paberalienė šį įtampos kupiną laiką iki šiol prisimena su siaubu. "Kartą Šarūną aplenkė sunkvežimis, pakrautas nepririštų rąstų, ir vienas nukrito tiesiai ant jo mašinos. Kitą kartą buvo apgadinti automobilio stabdžiai. Du kartus į jį šaudė. Ir namo grįžtantį buvo užpuolę, ir kavinėje už miesto kažkokia gauja buvo prisikabinusi, bandė nusivilioti. Tie įvykiai vyko vienas po kito", - pasakoja informaciją apie V.Uspaskichą rinkusio lietuvio motina.

Du kartus, kaip rašoma JAV federalinio teismo byloje, buvo fiksuoti fiziniai pasikėsinimai į Š.Paberalių. Abiem atvejais užpuolikai buvo sulaikyti, bet Kėdainių teisėsauga jų nenubaudė.

1999 metų spalio 22 dienos naktį į tarnybinį butą, kuriame tuo metu turėjo miegoti Š.Paberalius, buvo įmesta kovinė granata F1. Sprogimas išgriovė sieną, sudarkė kambarį. Š.Paberalius mirties išvengė tik dėl laimingo atsitiktinumo, nes susikeitęs su draugais budėjimo grafiką tą vakarą išėjo į tarnybą. Tik per plauką nežuvo ir du gretimame kambaryje buvę jo kolegos.

Šio pasikėsinimo tyrimas baigėsi tuo, kad kaltė buvo suversta narkomanui, su kuriuo apsaugininkai nebuvo turėję jokių reikalų. Iš kur jis gavo kovinę granatą ir kieno užsakymu metė ją per Š.Paberaliaus langą, Kėdainių teisėsauga taip ir nepajėgė išsiaiškinti.

Tuo pat metu, kai ant V.Uspaskicho malonės netekusio apsauginio lijo granatomis ir rąstais, jam ir buvo sukurptos dvi bylos, kuriomis remdamiesi prokurorai vėliau reikalavo Š.Paberaliaus ekstradicijos.

Tarptautinis "nusikaltėlis"

Prokurorų pradėtas "nusikaltėlio" Š.Paberaliaus persekiojimas kaip du vandens lašai panašus į "teroristės" Eglės Kusaitės atvejį. Kaip sakydavo Stalino laikų prokurorai, svarbu, kad būtų žmogus, o byla visuomet atsiras. Lietuvos vardu prokurorai inkriminavo Š.Paberaliui du "nusikaltimus".

Pirmasis - eismo saugumo taisyklių pažeidimas. 1998 metų kovo 19 dieną Š.Paberalius su kolegomis lydėjo inkasaciją "Vikondos" parduotuvėse atliekantį automobilį. Apie 19 val. vakaro jau prietemoje jo vairuojamas ekipažas lėtai važiavo J.Basanavičiaus gatve. Greitis siekė vos 40 km/h. Staiga iš šoninės Tilto gatvės išvažiavęs automobilis užkirto kelią apsauginių visureigiui. Kad išvengtų susidūrimo, Š.Paberalius buvo priverstas pasukti į kitą eismo juostą - ja 35 km/h greičiu važiavęs maršrutinis autobusas staigiai stabtelėjo. Avarija neįvyko, ir nieko blogo neįtariantys apsauginiai nuvažiavo toliau.

Tik po valandos Š.Paberalius sužinojo, kad autobuse pasižymėti bilieto ėjęs pagyvenęs vyriškis nuo staigaus krestelėjimo pargriuvo ant grindų ir susitrenkė sprandą. Praėjus keliems mėnesiams po šio nelaimingo atsitikimo, birželio 7 dieną, vyriškis mirė ligoninėje nuo uždegimo.

1999 metų gruodžio 22-ąją Kėdainių apylinkės teismas nuteisė Š.Paberalių 3 metams lygtinio laisvės atėmimo, atėmė vairuotojo pažymėjimą ir priteisė 12,5 tūkst. litų neturtinės žalos.

Antrąją bylą Š.Paberaliui Kėdainių policijos komisariatas pradėjo 1999 metų spalio 21 dieną. Keistas sutapimas - kaip tik išvakarėse nakties, kai jį pasikėsino susprogdinti kovine granata ginkluotas narkomanas.

Budint "Vikondos" organizuotoje miesto šventėje, prie Š.Paberaliaus priėjęs vienos aukštas pareigas ėjusios koncerno darbuotojos sūnus pareiškė, kad jį užpuolė grupė jaunuolių, reikalaudama pinigų. Š.Paberalius su kolegomis sulaikė įtariamus mušeikas ir perdavė iškviestiems policijos pareigūnams. Tačiau apkaltinti buvo ne chuliganai, bet apsauginiai. Sulaikytieji, kuriems nebuvo nustatyta jokių rimtų sužalojimų, teigė buvę sumušti.

Po dešimties metų, 2010-ųjų vasario 4-ąją, prokurorai pareiškė Š.Paberaliui kaltinimą viešosios tvarkos pažeidimu, sukėlus muštynes viešoje vietoje.

Šių bylų - nelaimingo atsitikimo ir chuliganų liudijimu pagrįsto kaltinimo - užteko, kad Lietuvos prokurorai paskelbtų Š.Paberalių vienu iš 8 ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių.

Spaudoje buvo išplatinti pranešimai, kuriuose jis paverstas beveik serijiniu žudiku.

"Š.Paberalius ir R.Zamolskis ieškomi už nusikaltimus gyvybei ir sveikatai, pastarasis - dar ir už neteisėtą ginklų naudojimą. V.Kunigiškis, T.Davidovičius, G.Raila įtariami narkotikų platinimu, S.Lukšys - seksualiniais nusikaltimais, A.Tvaska bei R.Truklickas - vagystėmis. Visi 450 ieškomi nusikaltėliai įtariami arba nuteisti dėl sunkių nusikaltimų, įskaitant nužudymą, vaikų seksualinį išnaudojimą, prievartavimą ir prekybą narkotikais", - skelbė spauda.

Bet šis užkietėjusio recidyvisto portretas subliūško, bylą atsivertus JAV teismui.

Kaltinimai sprogo kaip muilo burbulas

Pagal JAV ir Lietuvos Ekstradicijos sutartį nusikaltimas laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienų metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme. Kitaip tariant, ekstradicijos prašymas gali būti patenkintas tik dėl tokio veiksmo, kuris JAV yra traktuojamas kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas.

Tačiau JAV federalinis teismas konstatavo, kad Lietuvos ekstradicijos prašymas neatitinka šio reikalavimo.

"Teismas nagrinėjo, ar tai, kuo Lietuva kaltino Š.Paberalių, yra pakankamai sunkūs nusikaltimai, dėl kurių JAV žmogus būtų pasodintas į kalėjimą. Ir priėjo prie išvados, kad JAV už tokius smulkius pažeidimus asmuo nebūtų persekiojamas, todėl Kėdainių teismo nuosprendžiu remtis negalima", - komentuoja advokatas P.Žumbakis.

Kaip nurodė JAV teismas, vien tik eismo taisyklių pažeidimo, kuris sukelia fizinį sužalojimą ar net mirtį, neužtenka, kad vairavimas būtų kvalifikuojamas kaip nusikalstamai pavojingas. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai ar piktybiškai ignoruoja aplinkinių saugumą, galėdamas numatyti savo elgesio pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad Š.Paberaliaus elgesyje nėra jokių kelių chuliganizmo požymių - jis vairavo blaivus, neviršijo greičio ir važiavo vos greičiau už autobusą.

"Lietuva nepateikė jokių įrodymų, kad Š.Paberalius vairavo sąmoningai nepaisydamas akivaizdžios ir nepateisinamos rizikos, kad savo veiksmais sukels sužeidimus autobuso keleiviui", - rašoma JAV teismo sprendime.

Kaip muilo burbulas sprogo ir kaltinimas chuliganizmu. Lietuvos prokurorai patys pripažino, kad nuo Š.Paberaliaus ir jo kolegų esą "nukentėję" sulaikytieji nepatyrė rimtesnių sužalojimų. Vienintelė priežastis, dėl kurios Lietuvos vardu jie prašė traktuoti šį incidentą kaip sumušimą sunkinančiomis aplinkybėmis - tai, kad jis esą vyko viešoje vietoje. Tačiau išnagrinėjęs pateiktą medžiagą JAV teismas konstatavo, kad nėra jokių šį prokurorų teiginį patvirtinančių įrodymų.

Nuo S.Kudirkos iki Š.Paberaliaus

"Išleisdami iš kalėjimo, JAV pareigūnai atsiprašė Šarūno", - sako T.Tumėnaitė-Paberalienė, nemačiusi sūnaus jau 11 metų. Persekiojimų sovietmečiu patyrusi moteris prisipažįsta, kad priverstinė jos vaiko emigracija yra sunkiausia gyvenimo dalis.

Ji su skausmu pasakoja, kaip sūnus Amerikoje buvo suimtas - pistoletus išsitraukę pareigūnai jam nesipriešinančiam uždėjo net dvejus antrankius, šie perpjovė kraujagysles... "Amerikiečiai įsivaizdavo, kad suiminėja žmogžudį, prievartautoją, sukčių, pavojingą visuomenei. Lietuva taip jį pristatė. Ir kai jis paklausė, už ką aš čia, jie atsakė - Lietuva tave laiko. Ji moka pinigus už tavo kalėjimą, o Amerikai tu nieko nepadarei..."

Šiuo metu JAV Š.Paberalius laukia teismo, kuris spręs, ar suteikti jam politinį prieglobstį.

Paklaustas, ar įžvelgia paralelę tarp dviejų laike nutolusių likimų - Š.Paberaliaus ir S.Kudirkos, kurį kadaise taip pat padėjo ginti, - advokatas P.Žumbakis atsako liūdnoku svarstymu. "S.Kudirka bandė pabėgti iš Sovietų Sąjungos, nes nelaikė savęs jos piliečiu, nenorėjo gyventi okupuotoje Lietuvoje. O šiuo atveju Lietuva reikalavo išduoti savo pilietį, kuris mato, kad grįžti į tėvynę jam yra pavojinga", - sako jis.

"Gazprom" dujų tvaikas

Svarstant, kodėl Lietuvos prokurorams reikėjo taip nuožmiai persekioti jokių sunkių nusikaltimų nepadariusį lietuvį, prašosi dar vienas istorinis ekskursas. Šį kartą - tikrai kriminalinio pobūdžio.

Kaip tik tuo metu, kai Š.Paberalius įsidarbino V.Uspaskicho apsauginiu, Kėdainių imperatorių užgriuvo nemalonumai, po kurių buvo logiška tikėtis, kad jo karjera tęsis ne Seime, Europos Parlamente ir kitose garbingose vietose, bet Lukiškėse.

1998-ųjų sausį Valstybės kontrolės Utenos skyrius nustatė, kad 1995 metais Didžiosios Britanijos Virdžinijos salose registruotos bendrovės "Jangila incorporated" veikloje yra pinigų plovimo požymių.

Nors "Jangila" nebuvo registruota kaip Lietuvoje veikianti įmonė, V.Uspaskicho kontroliuojama "Vikonda" sudarė su šia nelegalia bendrove sandorį, kuriuo perleido jai labai pelningą verslą - tarpininkavimą atsiskaitant už importuojamas dujas tarp "Gazprom" ir "Lietuvos dujų".

1995-1997 metais "Jangila" iš šios veiklos gavo daugiau negu 270 mln. litų pajamų. Nuo Lietuvos valstybės nuslėpti mokesčiai sudarė daugiau negu 7 mln. litų.

"Iš "Jangilos" veiklos pobūdžio (slepiamos nemotyvuotai didelės pajamos, milijoninių sumų paėmimas grynaisiais), iš to, kaip lengvai šią Lietuvoje neregistruotą įmonę surado "Vikonda" ir, nesuderinamai su verslo logika, perleido jai labai pelningą veiklą, matyti, kad dujų verslą Lietuvoje ir Rusijoje kontroliavę asmenys galėjo naudoti "Jangilą" kaip nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimo priemonę", - 2002-aisiais rašė advokato Kęstučio Čilinsko įsteigtas Teisės projektų ir tyrimų centras.

K.Čilinsko suburti nepriklausomi teisininkai tuomet pabrėžė, kad įtariama "Jangilos" veikla kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nes per ją Rusijoje kontroliuojama nelegali ekonomika gali daryti didžiulę įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui.

Tačiau 2001 metais byla jungtinėmis Lietuvos prokurorų ir teisėjų pastangomis buvo numarinta. Virdžinijos salos Lietuvos teisėsaugai pasirodė sunkiau pasiekiamos už JAV, kuriose priverstas prašytis politinio prieglobsčio Š.Paberalius. Liūdna ir simboliška, kad Lietuvos karininko ir partizano anūkas nuo lietuviškų prokurorų buvo priverstas Amerikoje slapstytis ir dabar, kai jo gimtąjį kraštą trečius metus valdo konservatoriai, neva oponuojantys V.Uspaskichui. Ne dabartinė Lietuvos valdžia apgynė Š.Paberalių nuo "kniaziaus" keršto, o Amerika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"