TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ko nenorėtų prisiminti kandidatai

Socialdemokratui J.Bernatoniui teko atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro posto./Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Paskui kai kuriuos į naująją Vyriausybę pretenduojančius politikus tįsta didesnių ir mažesnių nuodėmių šleifas. Galbūt jis ir kiša koją keliems kandidatams žengti į ministrų kabinetą. 

Į ministrus pretenduojančių politikų biografijose - ne viena istorija, kurią jie veikiausiai norėtų pamiršti. Nors paaiškėję faktai šių asmenų karjeros nesugriovė, kraujo pagadino nemažai.

Ištikima lyderio ginklanešė

Darbo partijos (DP) į socialinės apsaugos ir darbo ministrus siūloma 49 Loreta Graužinienė didžiojoje politikoje aktyviai reiškiasi aštuonerius metus. Jos "žvaigždžių valanda" atėjo 2006 metų gegužę, kai DP užgriuvo bėdos dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Tuomet į Maskvą pasitraukus "darbiečių" lyderiui Viktorui Uspaskichui, partijos vicepirmininkės L.Graužinienės pečius užgulė nelengva atsakomybės našta - jai teko atlaikyti ištisą kritikos laviną. Politikė aktyviai gynė esą nekaltai apjuodintos partijos garbę, 2006-2007 metais ne kartą skrido į Maskvą susitikti su V.Uspaskichu. 2007 metų rugsėjį Rusijos sostinėje buvo surengta jo spaudos konferencija, į kurią specialiai atvyko L.Graužinienė ir dar trylika "darbiečių". Per renginį, be kita ko, tvirtinta, kad Lietuvoje pažeidžiamos žmogaus teisės. Ši "darbiečių" išvyka Lietuvoje virto skandalu. Dėl atsidavimo partijos lyderiui L.Graužinienei buvo prilipdyta ginklanešės etiketė.

2007 metų vasarą L.Graužinienės pavardė buvo vėl linksniuojama, kai paaiškėjo, kad "darbietė" Molėtų rajone, prie Stirnių ežero, neturėdama leidimo buvo pasistačiusi mobilų namelį. Parlamentarė taip pat savavališkai iškirto paežerę. Saugomų teritorijų įstatymą pažeidusi L.Graužinienė vėliau vagonėlį išsivežė. Teismas tuomet jai priteisė sumokėti 5 tūkst. litų baudą.

Burbulas subliūško

"Juodžiausias" socialdemokratų kandidato į sveikatos apsaugos ministrus 61 metų Vytenio Povilo Andriukaičio politinės veiklos momentas - 2004-ųjų vasarą Seime kilęs kyšininkavimo skandalas. V.P.Andriukaičiui (ir dar dviem parlamentarams) buvo pateikti įtarimai dėl 95 tūkst. litų dydžio kyšio paėmimo už "Rubicon group" priimtus palankius sprendimus. Kai Seimas nesutiko panaikinti Seimo nario teisinės neliečiamybės, V.P.Andriukaitis savo valia atsisakė mandato. Jis apsisprendė netrukdyti teisėsaugininkams atlikti ikiteisminio tyrimo, kad būtų išaiškintas įtarimų pagrindas. Vėliau Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes įtarimai buvo nepagrįsti. 2005 metų rudenį V.P.Andriukaitis laimėjo teisminį procesą prieš buvusį generalinį prokurorą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Byla buvo baigta taikos sutartimi.

Prieš tris mėnesius V.P.Andriukaitis buvo patekęs į avariją. Seimo nario vairuojamas automobilis "Škoda Octavia" atsitrenkė į briedį, staiga įbėgusį į kelio važiuojamąją dalį. Politikas patyrė stuburo slankstelių traumą.

Dviejų partijų tarnas

Socialdemokratų į užsienio reikalų ministrus siūlomo 51 metų Lino Linkevičiaus politinė karjera buvo glaudžiai susijusi su buvusia Lietuvos komunistų ir Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Pastarajai jis priklausė 1991-1996 metais. Siekdamas diplomatinio posto, LDDP narystės L.Linkevičius atsisakė 1997-aisiais (premjeras tuomet buvo konservatorius Gediminas Vagnorius) ir buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO. L.Linkevičius buvo keturių vyriausybių krašto apsaugos ministras. Nors 2004-aisiais L.Linkevičius įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), tuometis premjeras Algirdas Brazauskas ministro posto jam nepasiūlė. Netrukus L.Linkevičius vėl išvyko į Briuselį.

2011 metų vasarą pasklidusi žinia, kad kadenciją baigiantis Lietuvos atstovas prie NATO L.Linkevičius taps Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams vadovaujančio premjero Andriaus Kubiliaus politinės komandos nariu, nemaloniai nustebino Vyriausybės vadovo partijos kolegas. Konservatoriai atvirai suabejojo, ar opozicinei LSDP priklausantis politikas gebės nuosekliai vykdyti ideologiškai jam svetimos partijos programą. Tada premjeras rado kompromisą - L.Linkevičių paskyrė savo visuomeniniu konsultantu NATO klausimais.

Skaudi avarija

Kandidato į krašto apsaugos ministrus 57 metų Juozo Oleko biografija paženklinta tragedijos žyme. 1999-ųjų spalio pabaigoje parlamentaro vairuojamas automobilis, priklausantis Seimo kanceliarijai, netoli Kauno partrenkė ir mirtinai sužalojo du atsargos karininkus, mėginančius pereiti kelią.

L.Graužinienė ir dabar kartais vadinama DP lyderio V.Uspaskicho ginklaneše.

J.Olekas aiškino pėsčiuosius neapšviestame kelyje pamatęs tik iki jų likus maždaug 10 metrų, todėl nespėjo sustabdyti automobilio ar išlaviruoti.

2001 metais tyrimas dėl avarijos buvo nutrauktas nenustačius J.Oleko kaltės. Vėliau jis vėl buvo atnaujintas, paskirtos naujos ekspertizės siekiant nustatyti, kokiu greičiu važiavo parlamentaro vairuojamas automobilis. Galiausiai ir šis tyrimas nutrauktas. "Nelaimė tikrai buvo didelė, bet ji ištirta iki pat panagių. Ir sprendimas priimtas teisingas, nors įvykis mano gyvenime paliko labai skaudų pėdsaką - gaila ir tų žmonių, ir jų artimųjų, su kuriais teko bendrauti dar tą pačią naktį", - prieš kelerius metus teigė J.Olekas.

Teistas už šmeižtą

Tapti aplinkos ministru pretenduojantis partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko pirmasis pavaduotojas 59 metų Valentinas Mazuronis yra teistas. Jam atsirūgo žodžiai, kad į 2003 metų gruodį vykusį tuomečio prezidento Rolando Pakso šalininkų mitingą buvusį "Jedinstvo" lyderį Valerijų Ivanovą atsiuntė Seimo pirmininko pareigas einantis Artūras Paulauskas. Už tokį pareiškimą šis V.Mazuronį padavė į teismą.

Teismas nustatė, kad V.Mazuronis paskleidė apie A.Paulauską tikrovės neatitinkančią informaciją, galėjusią pakirsti pasitikėjimą parlamento vadovu. Tačiau pats "tvarkietis" nesutinka nusižengęs. Kandidatuodamas į Seimą savo anketoje V.Mazuronis nurodė teistumą. Tačiau taip pat prirašė: "Politinėje byloje, kurią inicijavo A.Paulauskas, buvau pripažintas kaltu dėl tariamo šmeižimo."

Kaltinimai kainavo postą

Į teisingumo ministrus pasiūlytas 59 metų socialdemokratas Juozas Bernatonis 2003 metais eidamas vidaus reikalų ministro pareigas buvo įsivėlęs į nepagrįstų kaltinimų skandalą. Jis viešai pareiškė, kad tuometis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius toleravo galbūt neteisėtą duomenų apie aukščiausius šalies vadovus ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus rinkimą. Po šių kaltinimų J.Bernatonis policijos generalinį komisarą nušalino nuo pareigų ir skyrė jam atestaciją. Visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas - buvo surengtos kelios V.Grigaravičių palaikančios protesto akcijos.

J.Bernatonio kaltinimų generaliniam komisarui teisėtumui ištirti buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija. Ji konstatavo, kad kaltinimai buvo nepagrįsti, teisinio pagrindo neturėjo ir ministro sprendimas nušalinti generalinį komisarą nuo pareigų. Po tokių išvadų J.Bernatonis atsistatydino.

Siūlė bausti karingus vyrus

Kiti kandidatai į ministrus į jokius plačiau nuskambėjusius skandalus įsivėlę nebuvo. Tačiau jie - irgi ryškios asmenybės. Socialdemokratų į ūkio ministres pasiūlyta 61 metų Birutė Vėsaitė yra emocinga politikė. Jos pareiškimai dažnai sulaukia išskirtinio dėmesio. Seime svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pareiškusi, kad "Jėzus irgi gimė po dirbtinio apvaisinimo", B.Vėsaitė konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio net buvo pavadinta nenaudėle.

Socialdemokratė yra pagarsėjusi ir kai kuriais savo siūlymais. Pavyzdžiui, 2003 metais prasidėjus karui Irake ji pasiūlė moterims susilaikymu nubausti militaristiškai nusiteikusius vyrus.

52 metų socialdemokratų kandidatui į finansų ministrus Rimantui Šadžiui dar ilgai bus primenama, kad prieš ketverius metus dirbdamas Gedimino Kirkilo Vyriausybėje nutylėjo artėjančios krizės grėsmę. Šį faktą R.Šadžius vėliau pripažino ir pats. Pasak jo, apie artėjantį sunkmetį socialdemokratai nutylėjo sąmoningai - tam, kad būtų išlaikytas gyventojų pasitikėjimas ir palankesnės skolinimosi sąlygos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"