TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Koaliciją sergsti meilė postams

2014 10 24 6:00
Nors koalicijos lyderiai teigia, kad emocinis klimatas joje yra geras, oponentai linkę pabrėžti valdančiųjų vidinius nesutarimus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dvejus metus skaičiuojanti valdančioji koalicija, nors ir aptrupėjusi, nuolat besiginčijanti, juda į priekį. Mažųjų partnerių interesą likti valdžioje kursto ir išskirtinė koalicijos dirigentų socialdemokratų padėtis.

2012 metų pabaigoje džiugiai apie bendrų darbų pradžią pranešusios Socialdemokratų (LSDP), Darbo (DP), „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) tokią bendrystę ištvėrė mažiau nei dvejus metus. Tačiau pasitraukus LLRA koalicija nežlugo - žodžiuodamiesi, kritikuodami ir spausdami vieni kitus partneriai gali sulaukti ir kadencijos pabaigos.

Dėl valdančiųjų kai kurių sprendimų, įžvelgdamos dešiniųjų politikos tęstinumą, rankas trina opozicinės partijos.

Socialdemokratų pranašumai

Vienas LSDP lyderių, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad ši valdančioji koalicija nėra „iš lengvųjų“. Visų trijų partijų rinkėjai panašūs, tad tarpusavio konkurencija yra nemaža. „Tačiau iškeltus pagrindinius uždavinius koalicija, manau, įvykdė, sugeba priimti sprendimus, kuriuos yra užsibrėžusi. Žinoma, esama ginčų vertybiniais klausimais. Bet faktas, kad vykdoma Vyriausybės programa dėl euro įvedimo, suskystintų gamtinių dujų terminalo, sugebėta sutarti dėl gynybos išlaidų padidinimo. Manau, gana neblogai pavyko suvaldyti situaciją ir interesus“, - aiškino jis.

Nors koalicijos partneriai neretai neranda sutarimo svarbiais klausimais, nestokoja kritikos vieni kitiems, jaučia kitokią vidaus įtampą, G. Kirkilas tiki, kad tokios sudėties dauguma dirbs iki kadencijos pabaigos. Esą partneriai puikiai suvokia, jog tik socialdemokratai turi alternatyvų: formuoti vaivorykštės koaliciją su konservatoriais arba dirbti mažumos Vyriausybėje.

Vieno DP lyderių Vytauto Gapšio nuomone, per praėjusius porą metų koalicija nemažai nuveikė, nors galėjo ir daugiau. „Natūralu, kad visuomet norisi pasiekti geresnių rezultatų, ypač mažinant socialinę atskirtį, didinant minimalų atlyginimą ir pensijas”, - LŽ sakė politikas.

Priminęs, jog vienas pirmųjų koalicijos žingsnių buvo minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, "darbietis" patikino, kad ir toliau bus siekiama tą sumą didinti, nors finansų ministras ir nenori. "Auganti ekonomika verčia žiūrėti į priekį, liudija, kad pirmi sprendimai buvo teisingi”, - teigė V. Gapšys. Jo įsitikinimu, valdančioji koalicija turi visas galimybes išsilaikyti iki kadencijos pabaigos.

Neturi alternatyvos

Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis mano, kad koalicijos veikloje būta ir sėkmių, ir nesėkmių. Tačiau iš esmės valdančiųjų darbas yra sėkmingas. „Ši koalicija akivaizdžiai nuramino Lietuvos piliečius, nedaro jokių drastiškų, kardinalių perversmų, ir tai gerai. Antra, pasižiūrėjus į esminius, svarbiausius dalykus - energetiką, finansus, matyti, jog viskas einasi tvarkingai: terminalas bus pastatytas, per derybas su „Gazprom“ susitarta dėl nuolaidos, turėsime eurą. Tik norėtųsi aiškesnės pozicijos, sprendimo dėl naujos atominės elektrinės“, - kalbėjo „tvarkietis“.

Pasak V. Mazuronio, emocinis klimatas valdančiojoje koalicijoje irgi geras. Esą nebuvo nė vieno klausimo, dėl kurio nepavyko rasti kompromiso. „Tai reiškia, kad visi nori dirbti kartu koalicijoje, nemato geresnės alternatyvos. Logiška, jog yra skirtingų nuomonių, juk esame atskiros partijos, turime savo rinkimų programas, davėme skirtingus pažadus rinkėjams. Gerai, kad vyksta aštrios, atviros diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, minimalios algos, išlaidų kariuomenei. Tačiau esu tikras - galiausiai dėl to bus rastas kompromisas“, - tvirtino europarlamentaras.

V. Mazuronis nemato objektyvių priežasčių koalicijai sugriūti, nes visi kiti valdantieji dariniai būtų gerokai silpnesni. Tačiau jis pažymėjo, kad rimtu išbandymu koalicijai galėtų tapti galutinis sprendimas DP vadinamosios juodosios buhalterijos byloje ar dabartiniai kaltinimai stambaus masto korupcija kai kuriems "Tvarkos ir teisingumo" atstovams.

Parodė tikrąjį veidą

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius valdančiųjų dvejų metų veiklą įvertino nei kaip labai blogą, nei kaip labai gerą. „Gerai yra tai, kad jie dirbo kaip lėti konservatoriai, o ne kaip energingi socialdemokratai. Džiugu, jog sugriovė mitus apie socialdemokratiją. Pavyzdžiui, kad socdemai yra už progresinius mokesčius, pasisako prieš PVM lengvatų naikinimą. Mažai kas tai galėjo įsivaizduoti 2011 ar 2012 metais, kai socialdemokratai buvo opozicijoje“, - ironizavo konservatorių vedlys.

Jis taip pat džiaugėsi, jog koalicija toliau įgyvendina svarbius energetikos projektus, laikosi fiskalinės drausmės. Tačiau itin blogai, kad iš Lietuvos pasitraukė skalūnų dujų norėjusi ieškoti JAV kompanija „Chevron“, o pernai valdantieji plačiu mostu į ikikrizinį lygį grąžino algas politikams, teisėjams, valdininkams.

A. Kubilius nesiėmė prognozuoti koalicijos ateities. Bet opozicijos lyderis norėtų gerokai tvirtesnės Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus pozicijos sprendžiant "Tvarkos ir teisingumo" partijos bei jos deleguoto vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko likimą. „Kadangi premjeras čia neryžtingas, man susidaro įspūdis, kad "tvarkiečiai" vienaip ar kitaip ministro likimą sieja su savo buvimu koalicijoje. Tai reiškia, jog artimiausiu metu joje galime pamatyti neramumų. Ar koalicija išliks stabili, parodys ir šių metų biudžeto priėmimas“, - pridūrė konservatorių vadovas.

Ramiai plauks pasroviui

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio manymu, ši valdančioji koalicija visą laiką turėjo labai didelį kiekybinį pranašumą, bet esminiais valstybės gyvenimo klausimais „imdavo trūkčioti“ ir pyktis. „Jei ne opozicija, matyt, euro dar neturėtume“, - spėjo politikas.

Liberalo teigimu, valdančiųjų darbo efektyvumas, net ir pavykus išsaugoti kiekybinę persvarą, yra labai menkas dėl vidinių nesutarimų. „Daugiausia jie atsiranda dėl koaliciją sudarančių partijų lyderių asmeninių problemų“, - LŽ sakė E. Masiulis. Pirmiausia, dėl buvusio DP vadovo Viktoro Uspaskicho „žūtbūtinio noro apsisaugoti nuo teisėsaugos ir teismų“, paskui - dėl „tvarkiečių“ idėjinio vado Rolando Pakso pastangų įveikti barjerus, draudžiančius jam dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.

„Tos mažųjų partnerių nuoskaudos pasireiškia balsuojant prieš didžiuosius koalicijos narius - socialdemokratus. Dėl tokios emocinės būsenos sunku tikėtis, kad valdantieji dirbs efektyviai ir įgyvendins savo rinkimų pažadus“, - aiškino E. Masiulis. Jo žodžiais, ir likusius dvejus kadencijos metus „plaukdama pasroviui“ koalicija išvengs „fundamentalių nesutarimų“, dėl kurių galėtų subyrėti. „Žinoma, politikoje viskas įmanoma. Todėl neatmestinas scenarijus, kad ši koalicija, kurioje dominuoja LSDP, gali baigti kadenciją turėdama mažumos Vyriausybę. Nes prieš 2016 metų Seimo rinkimus „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ galbūt mėgins išsprūsti iš socialdemokratų šešėlio“, - prognozavo liberalas. Tačiau ir tokiu atveju neįtikima, kad po transformacijos Vyriausybę perimtų dešiniosios jėgos.

Lyderiui bus sunkiau

Politologas Algis Krupavičius tvirtina, jog pastarojo laikotarpio parlamentinės koalicijos ir vyriausybės yra gerokai tvaresnės nei XX amžiaus paskutinį dešimtmetį. „Dabartinė valdančioji koalicija bent jau kadencijos pradžioje buvo kaltinama neveiklumu, ambicijų ir idėjų trūkumu. Tačiau jos darbai kritiką paneigia“, - įsitikinęs politologas.

Prie svarbiausių valdžios laimėjimų jis priskiria euro įvedimą, renovacijos proceso spartinimą, šilumos ir dujų kainų mažinimą. Kita vertus, socialiai augimas jaučiamas nepakankamai, nors Lietuvos makroekonomiai rodikliai gana neblogi, tarp Europos Sąjungos šalių pirmaujame. "Kita problema, kad vis dar nežinome, kokie bus koalicijos politinės darbotvarkės prioritetai įvedus eurą, kokiomis priemonėmis bus jų siekiama“, - LŽ sakė A. Krupavičius.

Vis dėlto ši koalicija turi visas galimybes baigti kadenciją. „Tačiau vidinės žaidimo taisyklės pasikeitė. Dabar visos partijos koalicijoje yra būtinos, kad išlaikytų parlamentinę daugumą. Todėl socialdemokratai, kaip didžiausia partija, turės būti išradingi, eiti į kompromisus. Tokioje vadinamojoje minimalios pergalės koalicijoje lyderiui bus gerokai sunkiau nei anksčiau“, - kalbėjo A. Krupavičius.

Visi nori likti valdžioje

Politologės Lidijos Šabajevaitės nuomone, nepatikimiausios partnerės - LLRA - atsikratę valdantieji turėtų sulaukti kadencijos pabaigos. „Sunkiausia bus socialdemokratams, nes jų pirmininkas vadovauja Vyriausybei, jie turi daugiausia vadovaujamų postų“, - pabrėžė politologė.

Tačiau ji nemano, kad likusius dvejus metus LSDP teks daugiau lankstytis prieš savo partnerius nei iki šiol. „Visi trokšta būti valdžioje. Kuris iš politikų nori prarasti postą Vyriausybėje ar Seime? O ir įpusėjus kadencijai aštrūs kampai jau šiek tiek nugludinti“, - LŽ teigė L. Šabajevaitė.

Didžiausi iššūkiai koalicijos, anot politologės, laukia šaliai perėjus prie euro. „Išlįs kai kurių dalykų, pirmiausia, atlyginimų ir kainų santykis. Jeigu jis bus labai didelis, kils natūralus visuomenės nepasitenkinimas“, - prognozavo pašnekovė. O įsipareigojimų (pensijų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų didinimas) valdantieji turi ne tiek ir mažai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"