Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Koalicija: socialdemokratų vietos suskaičiuotos

 
2016 10 29 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Būsimojoje koalicijoje, jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dėl bendro darbo susitars su socialdemokratais, šie galėtų tikėtis keturių ministrų portfelių. Taip teigia „Lietuvos žinių“ šaltiniai LVŽS. „Valstiečiai“ sutiktų, kad užsienio reikalų ministro pareigas toliau eitų socialdemokratas Linas Linkevičius.

Vakar vakare Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas paskelbė rekomendacinį siūlymą savo tarybai dalyvauti derybose su LVŽS dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Socialdemokratų taryba rinksis lapkričio 4 dieną, tačiau jau dabar aiškėja gairės, kaip kairieji ir „valstiečiai“ formuotų būsimąją Vyriausybę.

„Su socialdemokratais būtų kalbama apie keturias ministerijas, kurioms vadovauti jie galėtų deleguoti savo žmones. Tai būtų tinkamas skaičius pagal jų „svorį“ koalicijoje“, – sakė „Lietuvos žinių“ šaltiniai LVŽS. Kaip teigiama, pasiskirstymas ministerijomis būtų planuojamas ne pagal piniginius srautus, kurie tenka vienai ar kitai sferai, bet pagal tai, kuriose iš ministerijų kiekviena partija galėtų būti geriausiai atstovaujama, turint galvoje prieš rinkimus jų duotus pažadus.

„Derindami programines nuostatas, turėsime rasti maksimaliai bendrus sąlyčio taškus – tada galėsime dirbti kartu“, – apie planuojamas derybas kalbėjo „valstiečių“ atstovas.

Nepageidaujami – du Juozai

„Lietuvos žinių“ šaltinių duomenimis, LVŽS ir LSDP atstovai pasiskirstymą ministerijomis preliminariai jau aptarė. Principinė „valstiečių“ nuostata – būsimoje bendroje Vyriausybėje neturėtų būti dviejų dabartinių socialdemokratų ministrų – į „auksinių šaukštų“ skandalą įsipainiojusio Juozo Oleko, vadovaujančio Krašto apsaugos ministerijai (KAM), bei teisingumo ministro Juozo Bernatonio. Esą būtent šių asmenų pavardės siejasi su ankstesniais socialdemokratų darbais ir neigiamu partijos įvaizdžiu, nuo kurio norima atsiriboti.

Gediminas Kirkilas (priekyje) turi minimalių šansų dirbti būsimoje Vyriausybėje, o Juozo Bernatonio "valstiečiai" joje griežtai nepageidauja./Romo Jurgaičio nuotrauka

„Valstiečiai“ esą neprieštarautų, kad savo postą išsaugotų dabartinis užsienio reikalų ministras socialdemokratas L. Linkevičius. Kaip teigiama, šio diplomatijos vadovo kandidatūrai neprieštarautų ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri šią savaitę pareiškė, kad nedarys jokio spaudimo Seimo rinkimus laimėjusiai LVŽS dėl koalicijos partnerių pasirinkimo. Anksčiau „valstiečiai“ skelbė, kad į užsienio reikalų ministrus siūlytų buvusį Lietuvos ambasadorių Ukrainoje Petrą Vaitiekūną, nors jis esą nebuvo davęs šimtaprocentinio sutikimo.

Dar vienas neoficialiai įvardijamas LSDP pageidavimas – „gauti“ KAM, o šios ministerijos vadovu siūlyti socialdemokratų vicepirmininką ekspremjerą Gediminą Kirkilą, karybos reikalus sprendusį XIII Vyriausybėje. Tačiau šis noras esą greičiausiai nebus išpildytas. „Jeigu socialdemokratai vėl pretenduotų vadovauti KAM, ar tai iš tiesų padėtų jiems išsivaduoti iš skandalo šleifo, atsiradusio prieš rinkimus? Mes siūlytumėme, kad kandidato į tą postą parinkimas būtų prezidentės ir socialdemokratų susitarimo reikalas“, – pažymėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovai.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, rugsėjį įvardijęs šešėlinį partijos ministrų kabinetą, akcentavo, kad KAM vadovą galės pasirinkti prezidentė – vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė.

Socialdemokratai galėtų pretenduoti ir į Ūkio ministeriją. Jai vadovaujančiam politikui greičiausiai tektų spręsti ir energetikos problemas, mat, šaltinių teigimu, LVŽS yra numačiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) dominuotos XV Vyriausybės darbo metu sukurtą Energetikos ministeriją naikinti, o Ūkio ministerijoje, kaip buvo anksčiau, vėl įsteigti energetikos viceministro postą. Be to, LVŽS neprieštarautų, jeigu LSDP deleguotas ministras būtų skiriamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Perleistų Seimo pirmininko postą

R. Karbauskis prieš kelias dienas užtikrino, kad premjero poste jo vadovaujama partija matytų LVŽS rinkimų sąrašo lyderį nepartinį Saulių Skvernelį, nors anksčiau diskutuota, kad ši pozicija galėtų būti pasiūlyta LVŽS vicepirmininkui europarlamentarui Broniui Ropei. Be to, LVŽS lyderis užsiminė, kad „valstiečiai“ sutiktų atsisakyti anksčiau išsakytos nuostatos pretenduoti ir į Seimo pirmininko postą – jis esą galėtų atitekti koalicijos partneriams.

„Valstiečiai“ jau anksčiau yra įvardiję, kad pretenduotų į Švietimo ir mokslo ministeriją, kurios kaip potenciali vadovė bent anksčiau buvo įvardyta Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė profesorė Vilija Salienė, Kultūros ministeriją, kuriai galėtų vadovauti buvusi Lietuvos kultūros atašė Skandinavijos šalyse Liana Ruokytė-Jonsson, Sveikatos apsaugos ministeriją, jos vadovu greičiausiai būtų siūlomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga.

Aplinkos apsaugos ministru galėtų tapti organizacijos „Baltic Environmental Forum“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministerijos galimu vadovu įvardijamas Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Bronius Markauskas. Kaip būsimąjį finansų ministrą LVŽS mato finansų analitiką Stasį Jakeliūną, prieš kelerius metus triukšmingai pasitraukusį iš dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo posto.

LVŽS taip pat siektų vidaus reikalų bei teisingumo ministrų postų, tačiau kas eitų šias pareigas, nėra įvardijusi. „Lietuvos žinių“ šaltinių teigimu, kol kas „valstiečiai“ dvejoja ir dėl to, kas turėtų tapti susisiekimo ministru. Esą šios pozicijos norėtų ir socialdemokratai, tačiau baiminamasi, kad ministerijoje, kurioje kyla daug pagundų dėl ją pasiekiančių didelių pinigų srautų, visada yra korupcijos skandalo grėsmė, o tai galėtų turėti sunkių pasekmių visos koalicijos reputacijai. Todėl LVŽS bent kol kas planuoja, kad į šį postą turėtų būti pasiūlytas „neutralus“ žmogus, nesusijęs nė su viena koaliciją formuojančia partija.

Teigiama, kad ir prezidentė neprieštarautų, jei Linas Linkevičius toliau vadovautų diplomatinei tarnybai.Alinos Ožič nuotrauka

Žada taisyti klaidas

Socialdemokratų lyderiai apie susitarimus su „valstiečiais“ kol kas nekalba. Jų teigimu, planuoti derybų eigą yra per anksti, kol savo žodžio netarė partijos taryba.

Sprendimas derėtis su „valstiečiais“ socialdemokratų buvo svarstomas visą savaitę – dalis partijos narių nepritarė tokiam žingsniui. Prieš kelias dienas socialdemokratų garbės pirmininkas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis išplatino laišką partijos kolegoms, ragindamas nedirbti su „valstiečiais“ ir likti opozicijoje – kitu atveju esą būtų rizikuojama „po ketverių metų prarasti socialdemokratiją Lietuvoje“.

V. P. Andriukaitis rašė, kad partijos pralaimėjimas yra „giluminis“ ir „nepalyginamas nei su G. Kirkilo meto (2008-aisiais – aut.) pralaimėjimu, nei su kitomis eilinėmis nesėkmėmis“.

Kad socialdemokratai, kalbėdami apie dalyvavimą koalicijoje, svyravo „nuo pasimetimo ir visko neigimo, noro likti opozicijoje“ iki dabartinės pozicijos, „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir LSDP vicepirmininkas, rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas. „Suprantu bičiulius, kurie mano, kad būdami opozicijoje greičiau išsigryninsime ir išsivalysime. Bet juk galime koalicinėje sutartyje aiškiai nubrėžti ribas, dėl kurių mus nubaudė rinkėjai. Jeigu aiškiai komunikuosime, jog į koaliciją einame dėl to, kad norime dabar padaryti tai, ko nesugebėjome per ankstesnius 4 metus, manau, mums tai bus didelis pliusas“, – sakė jis.

Įžvelgė kovą dėl posto

Vakar ryte, kol dar nebuvo žinomas socialdemokratų sprendimas, LVŽS sąrašo lyderis S. Skvernelis dėl galimo bendradarbiavimo dar kartą buvo susitikęs su TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. „Padėtis tokia, kad yra palikta galimybė ir laukas galimam bendravimui“, – po susitikimo aiškino S. Skvernelis.

G. Landsbergis po šio pokalbio išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad konservatoriai, kaip ir prieš rinkimus, mato galimybę bendradarbiauti su LVŽS, bet čia pat pažymėjo, jog jo partija įžvelgia „pasikeitusią „valstiečių“ laikyseną bei retoriką“.

Jis pakartojo, kad derybos su LVŽS galėtų vykti, jeigu ši atsisakytų ketinimų derėtis su socialdemokratais, sutiktų, kad valdančiosios koalicijos sutartį pasirašantys politikai būtų patikrinti specialiųjų tarnybų, taip pat pageidavo, jog pirmiausia būtų susitarta „dėl bendro koalicijos darbo turinio“. „O kai kurios LVŽS skelbiamos pagrindinės idėjos ar iniciatyvos mums atrodo nesuprantamos, neracionalios ir galbūt net žalingos šalies ekonomikai bei švietimo sistemai“, – pabrėžė G. Landsbergis.

R. Karbauskis jau prieš kelias dienas sakė suprantantis, kad TS-LKD yra priėmusi sprendimą į koaliciją su „valstiečiais“ neiti. „Jūs gi matote: viskas, kas dabar daroma konservatorių, daroma tam, kad prieš rinkėjus būtų pateisintas sprendimas – neiti į koaliciją. Tik dabar jie ieško priežasties. Bet priežasties neranda ir labai nervinasi. Ta priežastis gali atsirasti socialdemokratams nusprendus pradėti derybas“, – kalbėjo jis.

„Lietuvos žinių“ šaltinių LVŽS teigimu, konservatorių neigiama nuostata dėl koalicijos aiškėjo jau nuo pirmųjų šią savaitę prasidėjusių partijų konsultacijų. Esą per pokalbius buvo juntama G. Landsbergio nuoskauda, kurią „valstiečiai“ siejo su plačiai nuskambėjusiais TS-LKD ir LVŽS lyderių debatais prieš rinkimus ir konservatoriams netikėtai prastais rinkimų rezultatais.

„Konservatoriai atėjo į konsultacijas pasirengę kaip kirviu kirsti. Tačiau susidarė įspūdis, kad jei G. Landsbergiui būtume pasiūlę premjero postą, problema dėl derybų iškart būtų išsisprendusi – LVŽS vėl būtų tapusi gera, patikima partnere. Bet to tikrai nebus“, – teigė pašnekovai.

TS-LKD lyderio pozicijai nepritaria ir dalis jo partijos narių, daugiausia iš krikdemiškojo sparno. Seimo nario Pauliaus Saudargo iniciatyva buvo parengtas kreipimasis į partijos vadovybę, kurį pasirašė aštuoni TS-LKD prezidiumo nariai, ragindami skubiai šaukti partijos prezidiumą ir susitarti dalyvauti „valstiečių“ formuojamoje valdančiojoje daugumoje. Rinkimus laimėjusi LVŽS, gavusi 56 vietas Seime, šios savaitės pradžioje pakvietė antroje ir trečioje vietoje likusias TS-LKD, turinčius 31 mandatą, ir LSDP, laimėjusią 17 vietų, derėtis dėl plačios nacionalinės vienybės koalicijos. Tiek kairieji, tiek dešinieji iškart pareiškė, kad kartu dirbti nesirengia.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"