TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Koalicijos partneriai vėl kryžiuoja kardus

2015 07 29 12:41
Algirdas Butkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiųjų nuomonės eilinį kartą išsiskyrė. Kitaip nei siūlo socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė, Darbo partija (DP) pareiškė pritarianti tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimui.

Šiandien vyksiančiame Vyriausybės posėdyje, kuriame bus svarstomas Konstitucijos pataisų projektas, siūlantis įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, DP deleguoti ministrai balsuos prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą nutarimo projektą atmesti šias pataisas ir nepritarti tiesioginiams seniūnų rinkimams. “Tiesioginiai seniūnų rinkimai – demokratijos plėtra, suteikianti žmonėms galimybę pasirinkti. Be to, tiesioginiai seniūnų rinkimai bei didesnių galių suteikimas seniūnijoms sudarytų sąlygas seniūnų pareigas eiti kompetentingesniems bei sąžiningesniems asmenims“, - sakė DP pirmininkas Valentinas Mazuronis. Politiko teigimu, tiesioginiai seniūnų rinkimai svarbūs ir siekiant stiprinti bendruomenes visoje šalyje, tačiau naująją seniūnų skyrimo tvarką reikėtų nuosekliai peržiūrėti ir tinkamai reglamentuoti. „Turime eiti šiuo keliu ir siekti vietos valdžią kaip galima labiau priartinti prie žmonių. Tačiau konkretūs keliai ir galimybės tai padaryti turės būti nuodugniai apsvarstyti įstatymą priimant Seime“, - pabrėžė V. Mazuronis.

Vyriausybės nuomone, seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. “Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos yra organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką”, - sakoma pateiktuose argumentuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis. Dar vienas argumentas, skatinantis Vyriausybę nepritarti Seimo narių projektui, tas, kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos mokedlio kūrimą, kuris “nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais”.Vyriausybė pernai “blokavo” ir panašų seimūnų mėginimą tiesioginius seniūnų rinkimus įteisinti įstatymo pataisa. Autoriams buvo primintas Konstitucinio Teismo 2002 metų nutarimas, konstatavęs, kad savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, “per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę”.

Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vicepirmininkės socialdemokratės Mildos Petrauskienės, alternatyvą Konstitucijos pataisoms yra pasiūliusi VRM sudaryta darbo grupė. “Siūloma eiti kitokiu keliu ir neįteisinti tiesioginių seniūnų rinkimų, nes tuomet seniūnai taptų politikais, “netelpančiais” į administracijos padalinio rėmus. Pagal naująjį modelį savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė spręsti, ar seniūnija lieka administracijos padaliniu, kaip iki šiol, ar tampa biudžetine įstaiga”, - portalui lzinios.lt sakė M. Petrauskienė. Anot parlamentarės, pagal teritorijos dydį, teikiamų paslaugų apimtis seniūnijos labai skirtingos. “Jei savivaldybės taryba mato, kad seniūnija ir seniūnas gali tvarkytis savarankiškai ir to nori, suteikia biudžetinės įstaigos statusą”, - pabrėžė politikė. M. Petrauskienė sakė supantanti, kad šūkis įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus politiškai labai patrauklus. Tačiau neprognozuojama, kas bus toliau. “Siūloma keisti Konstituciją. Bet mes net tiesioginiams merų rinkimams nesugebėjoms to padaryti, ėjome per įstatymus. Pasiteisino. Žmones išsirinko tuos, kuriuos norėjo. Ne viskas sekėsi, matysime, kaip bus toliau, dabar gludinami kampai. Galbūt ateityje pakeisime ir Konstituciją, bet tą padaryti jau bus daug paprasčiau”, - teigė Seimo narė. Pasak jos, pas mus savivalda valdoma “šiek tiek iš viršaus”, todėl savarankiško suteikimas seniūnijoms būtų teigiamas žingsnis.

Konstitucijos pataisą, kuriai pritarta po pateikimo, parengę parlamentarai siūlo, kad seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"