Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kodėl Algirdui Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o Sauliui Skverneliui – urėdijų reforma

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės vadovai kartais pernelyg sureikšmina kuriuos nors įstatymus ar projektus ir dėl jų įnirtingai kovoja su priešininkais, nes kitu atveju jų esą negerbs rinkėjai. Taip LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. Tačiau, pasak politologės Rimos Urbonaitės, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami kai kurioms reformoms patvirtinti, politikų reitingus tik mažina. Visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia.

Praėjusios kadencijos vyriausybėje buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius stojo į kovą dėl Darbo kodekso priėmimo, o dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kovoja dėl urėdijų reformos.

„Natūralu, kad lengva nebus. Mums reikia daryti, kas buvo 25 metus nepataisyta arba atidėliojamos problemos, dabar yra galimybė realiai parodyti, ar tai yra tik žodžiai, ar darbai. Aš tikiuosi, kad vyriausybė ir dauguma Seimo narių tų realių pokyčių nori ir tą savo norą patvirtins priimdami atitinkamus įstatymus“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tačiau ar tikrai karingi premjerai, bet kokia kaina norintys patvirtinti vieną ar kitą reformą, visuomet pelno rinkėjų palankumą ir pagarbą?

A. Katauskas: politikai patys tampa įvykių vergais

Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad premjerai labai dažnai kai kurias reformas ar įstatymus pernelyg sureikšmina ir pateikia kaip mirtiną kovą su priešininkais.

Faktiškai nesvarbu, koks klausimas – tau reikia priešininko, kurį galėtum nugalėti, nes rinkėjui reikia laiminčio politiko.

„Tai dažnai padaro patys politikai. [...] Neretai jie uždaro save į kampą ir neturi jokių galimybių iš ten išeiti. Jei A. Butkevičius nebūtų lietęs Darbo kodekso, o būtų daręs kitą dalyką, būtų panašus nusiteikimas. Faktiškai nesvarbu, koks klausimas – tau reikia priešininko, kurį galėtum nugalėti, nes rinkėjui reikia laiminčio politiko.

Politikai, siekdami palaikymo, hiperbolizuoja dalykus ir tampa vergais paties įvykio. Jie jau nebegali pralaimėti, neturi kaip atsitraukti, nes staiga visuomenės dėmesys būna nukreiptas į tą klausimą. Nors neretai ji to klausimo apskritai nesupranta“, – LRT.lt aiškino A. Katauskas.

Todėl, pasak viešųjų ryšių eksperto, nors daugelis rinkėjų nesupranta ar negalėtų paaiškinti urėdijų reformos esmės, žino, kad jei premjeras pralaimės dėl šio klausimo Seime, vadinasi, jis nesugebės įgyvendinti savo reformų ir bus pralaimėtojas.

Pasak A. Katausko, urėdijoms buvo užklijuotas senos nomenklatūros atspalvis, kuris stabdo Lietuvos vystymąsi. Panašiai esą buvo ir su senuoju Darbo kodeksu, nors priešininkai, su kuriais teko kovoti A. Butkevičiui ir dabar tenka kovoti S. Skverneliui, visiškai skirtingi.

Pasak A. Katausko, urėdijoms buvo užklijuotas senos nomenklatūros atspalvis, kuris stabdo Lietuvos vystymąsi.

„Kai A. Butkevičius pradėjo dvikovą, jis savo veiksmais sureikšmino įtakos prasme beveik mirusią Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Nutiko taip, kad jis pralaimėjo. Jis kovojo ne dėl Darbo kodekso, kuris bus geras, o dėl Darbo kodekso, kuris geras darbdaviams, bet blogas dirbantiesiems.

Ką bando padaryti oponentai dėl miškų sistemos pertvarkos? Kalbama, kad bus parduoti miškai, bandoma nukreipti ugnį nuo savęs, aiškinant, kad premjeras kovoja prieš visuomenę ir Lietuvą. Tačiau urėdijų reforma, skirtingai nuo Darbo kodekso, yra kitoks žvėris, ir S. Skverneliui turėtų pasisekti bent jau viešojoje erdvėje, o kaip bus Seime – klausimas“, – lygino A. Katauskas.

Kovoja, nes tai – pirma rimtesnė reforma?

Urėdijų klausimas – gana specifinis, susijęs su interesų grupėmis, bet nelabai svarbus daugumai rinkėjų, LRT.lt teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius T. Janeliūnas.

„Todėl premjerui S. Skverneliui ir vyriausybei svarbu nebent simboliškai laimėti pirmą rimtesnį balsavimą Seime, nes iki šiol nebuvo kažkokių rimtų reformų, kurias tvirtintų Seimas ir kurioms reikėtų daugumos palaikymo. Toks pirmas darbas ir rezultatas yra svarbus psichologiškai“, – apie tai, kodėl S. Skvernelis kovoja dėl urėdijų reformos, kalbėjo T. Janeliūnas.

Viešųjų ryšių eksperto A. Katausko teigimu, yra nerašyta taisyklė, kad rimtos reformos turi būti daromos kadencijos pradžioje, kad „būtų laiko užglaistyti kampus, jei bus kažkas ne taip“. „A. Butkevičiaus noras „pravažiuoti“ su Darbo kodeksu, likus mėnesiui [iki rinkimų] ir sulaukti piketų prieš save, turbūt buvo vienas „protingiausių“ žingsnių, kuriuos galima žengti“, – vertino pašnekovas.

„Ekonominiai dalykai bus svarbesni ir jie nulems, kaip pasuks vyriausybės ir premjero populiarumo kreivė“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Anot politologo T. Janeliūno, visuomenės pasitikėjimui didesnę įtaką turės klausimai, susiję su darbo reglamentavimu, gyventojų pajamomis, emigraciją lemiančiais sprendimais. „Ekonominiai dalykai bus svarbesni ir jie nulems, kaip pasuks vyriausybės ir premjero populiarumo kreivė“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Kategoriškas pozicijos užėmimas, pasak politologo, svarbus norint pademonstruoti lyderystę, ypač vyriausybės veiklos pradžioje: „Nes jei vyriausybė ir premjeras bus laikomi atsitraukiančiais, neužtikrintais ir galinčiais nuleisti rankas po pirmo pasipriešinimo, vėliau bus kur kas sunkiau parodyti lyderystę. Todėl pirmieji sprendimai kartais svarbūs psichologiškai, norint pažymėti savo teritoriją, galimybes ir valią, todėl siekiama bet kokiu būdu priimti sprendimą.“

Tačiau geriausi politikai, T. Janeliūno manymu, geba atrasti balansą ir prognozuoja, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiks tiek konkrečios politikos sritį, tiek ir visuomenės nuotaikas. „Nors, žinoma, kartais galima daryti sprendimus, kurie nėra patogūs ar patinkantys daugumai gyventojų, bet yra būtini ir neišvengiami, nes be to negalima judėti į priekį“, – kalbėdamas su LRT.lt pridūrė TSPMI profesorius.

R. Urbonaitė: S. Skvernelis reitingą gali pasikelti realiais darbais

Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė teigia, jog lyderystė neapibrėžiama vien tuo, kaip politikas sugeba garsiai šaukti ir muštis į krūtinę, kad vienos ar kitos reformos būtinai reikia.

Politologės manymu, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami siekiant priimti kai kurias reformas, politikų reitingus tik mažina, o visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia.

„Tikroji lyderystė – ne skandalingi pareiškimai ar verkimas žiniasklaidoje, kaip tave Seimo nariai ignoruoja, bet būtent komandos, kuri parengtų labai profesionalų projektą, subūrimas. Be to, tuo svarbu įtikinti visuomenę. Kai įtikinsi ją, bus lengviau įtikinti ir Seimo narius, kuriems taip pat svarbūs reitingai. Matome, kaip jie sugeba susirinkti į neeilines sesijas, kai nutinka skubaus sprendimo reikalaujančios situacijos ir visuomenė to sprendimo laukia“, – aiškino R. Urbonaitė.

Politologės manymu, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami siekiant priimti kai kurias reformas, politikų reitingus tik mažina, o visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia.

„Rinkėjams svarbu žinoti, ar tos reformos vyksta ir kokios jos yra. Kitaip tariant, premjeras gali puikiausiai pasikelti savo reitingą realiais darbais. Jei sulauki blokados iš Seimo, bet visuomenę sugebi įtikinti ir argumentuoti, gali eiti į viešumą ir sakyti, kad Seimas dėl užkulisinių kovų nesugeba priimti sprendimo. Manau, tai yra daug svarbiau nei bandymas muštis į krūtinę ir sakyti, kad guls kryžiumi, bet bandys viską padaryti, kad tik Seimas pritartų tam sprendimui“, – tęsė politologė.

Jos žodžiais, kol kas ir urėdijų reformos buvo matyti tik apmatai, todėl esą ir Seimo nariai galėjo į tai žiūrėti kreivokai. „Žinoma, yra ir stipri interesų grupė – urėdai, kurie priešinasi reformai. Iš kitos pusės, argumentai už reformą buvo išdėstyti aptakiai, ir tai vyksta daugelyje sričių. Dėl Darbo kodekso visuomenės taip pat nesugebėjo įtikinti – matėme daugybę dalykų, kurie sukėlė žmonių nepasitenkinimą“, – LRT.lt pažymėjo R. Urbonaitė.

Pasak MRU politologės, laikas yra šios vyriausybės nenaudai ir, jei vyriausybė ir toliau nepriims sprendimų, kurie turėtų realų rezultatą, rinkėjai gali nusivilti. „Rinkėjai viską vertina pagal tai, ką mato aplink save – kas vyksta poliklinikose ir ligoninėse, vaikų mokyklose, kokiomis gatvėmis jie vaikšto ir važinėja. Galiausiai turime priimti sprendimus, kurie turi realų rezultatą. Tai gali labiausiai veikti premjero reitingus“, – sakė R. Urbonaitė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"