TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kodėl į valdžią sugrįžta šriubėnai?

2011 09 23 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kovą korupcijai skelbianti Vyriausybė be jokių sąžinės skrupulų prie šimtų milijonų litų skirstymo prileido žmogų, pagarsėjusį neskaidria veikla Vilniaus valdžioje. Stanislovas Šriubėnas tapo aplinkos viceministru, atsakingu už renovaciją. Ar veikia mūsų valstybėje įstatymai, saugantys, kad įtartinos reputacijos asmenys negrįžtų į valdžią? Ar ten, kur skirstomi mūsų pinigai, turime laukti naujų šriubėnų?

Apie tai, kaip Lietuvoje sekasi užkirsti kelią nesąžiningiems pareigūnams į valdžią, prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti LR prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Jonas Markevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius, generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kas turi prisiimti atsakomybę?

A.Medalinskas. Lietuvoje galioja įstatymai, kurie turėtų užkirsti kelią neskaidrios reputacijos asmenims sugrįžti į valdžią, tačiau tokie žmonės vis tiek ten patenka? Kodėl?

Ž.Pacevičius. Nuo pat STT įkūrimo iškilo problema, kaip tikrinti ir informuoti apie asmenis, užimančius tam tikras pozicijas valstybės tarnyboje. Pirminiais etapais operatyvinė informacija buvo pateikiama tiems žmonėms, kurie galėjo su ja susipažinti. Jie ir priimdavo sprendimą, ar galima skirti asmenį į pareigas. Vėliau supratome, kad šiuos dalykus reikia reglamentuoti. Tada buvo priimtas jūsų minimas Korupcijos prevencijos įstatymas. Jame kalbama apie asmenų, siekiančių eiti pareigas, patikrinimą. Įstatymas buvo keistas ir nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo jo nauja redakcija.

A.Medalinskas. Apie naujos redakcijos įstatymą ir kalbu.

Ž.Pacevičius. Įstatymas priimtas 2002-aisiais, bet jam ėmus veikti pastebėjome trūkumų ir spragų. Įstatymo taikymas labai sudėtingas. Jame ne iki galo aiškus ir STT vaidmuo - ar turime spręsti, leisti ar neleisti dirbti vienam arba kitam pareigūnui, ar tik pateikti informaciją sprendimą priimančiam asmeniui, to pareigūno vadovui.

A.Medalinskas. Pavyzdžiui, ministrui, jei skiriamas viceministras?

Ž.Pacevičius. Taip. Informacijos mes nerūšiuojame. Jeigu pradėsime teigti, jog viena arba kita yra nerimta, tai reikš STT įsikišimą, o to labai nenoriu. Dabar mes tiesiog pateikiame visą pagal įstatymus numatytą informaciją asmeniui, priimančiam sprendimus, ir jis turi tą medžiagą įvertinti. Kartais teikiame ir operatyvinio, t. y. slapto pobūdžio, žinių. Jei informacija plati, stengiamės ją apibendrinti.

J.Markevičius. Kiekvieno pareigūno, politiko pareiga ir prievolė vykdyti Korupcijos prevencijos, kurios paskirtis - pašalinti sąlygas korupcijai atsirasti, įstatymą. Prieš skirdama ministrus ar kitus pareigūnus prezidentė irgi kreipiasi į STT su prašymu pateikti visą įstatymo tvarka nustatytą informaciją. Ją gavusi valstybės vadovė priima sprendimą, ar pareigūnas tinkamas eiti pareigas. Informacija gali būti įvairi: nuo viešų duomenų apie piliečio padarytus nusižengimus iki nepatikrintų ir abejones keliančių žinių. Tačiau sprendimą turi priimti asmuo, kuris skiria šį pareigūną į tam tikrą postą.

A.Medalinskas. Ar aplinkos ministras gavo visą informaciją apie jam siūlomo viceministro darbus praeityje, jeigu negirdėjo to anksčiau?

Ž.Pacevičius. Vieno viceministro veikla dar net netikrinta, apie kito veiklą ministras medžiagą gavo. Papildomų klausimų jam nekilo.

J.Markevičius. O politiko ar pareigūno atsakomybė - atkreipti dėmesį į gautą informaciją ir apsispręsti, ar ji suteikia pagrindo kilti rizikai. Tai politikų brandos ir atsakomybės klausimas. Vienu atveju pilietis gali būti 10 kartų pažeidęs įstatymą, bet tai tėra smulkmenos, o kitas - nė karto, tačiau jo reputacija labai abejotina.

A.Medalinskas. Ar nekeista, kad mūsų valstybėje asmuo, turėjęs problemų su kelių policija, viceministru ar ministro patarėju negali būti skiriamas, o štai žmogus, kurio pavardė figūruoja gal net ne viename prokuratūros tyrime, ne kartą dėl neskaidrios veiklos minėtas ir viešoje erdvėje, - gali.

J.Markevičius. Viską reikia išsiaiškinti. Visų pirma - kalbėti su tuo žmogumi, aiškintis aplinkybes. Galbūt turimoje informacijoje yra ir klaidų. Nuo jų niekas neapsaugotas. Tačiau sąmoningas nenoras šnekėti apie tam tikrus skiriamo pareigūno biografijos faktus jau turėtų kelti rimtą nerimą.

A.Medalinskas. Ką mano apie pareigūną, ir prezidentė kartais išsako viešai, jeigu abejoja jo reputacija ar kompetencija. Ar gali būti tokia nuomonė pareikšta ne tik apie ministrus, bet ir apie viceministrus?

J.Markevičius. Iš tikrųjų prezidentė ne kartą išsakė savo nuomonę viešai. Tai ji darys ir ateityje. Viešumas labai svarbus.

D.Raulušaitis. Bet turbūt ne visada įmanoma pristatyti visuomenei visą informaciją. Pavyzdžiui, kad dar vyksta operatyvinis tyrimas. To negalima daryti slaptumo sumetimais, kad nebūtų pakenkta pradėtai bylai.

A.Medalinskas. Tai suprantama, bet jei asmens vardas figūruoja byloje arba net keliose, ar jis gali būti vertinamas kaip tinkamas užimti postą valdžioje, prieiti prie mūsų pinigų skirstymo?

D.Raulušaitis. Atlikus tyrimą informacija apie tokį žmogų gali ir nepasitvirtinti, todėl negalima iš karto jo vertinti neigiamai.

A.Medalinskas. Tačiau galima atidėti to asmens skyrimą, kol viskas bus ištirta. Kodėl į valdžios kėdę reikia sodinti būtent tokį asmenį, kurio ankstesnė veikla kėlė abejonių. Negi nėra kitų?

Ž.Pacevičius. Dažnai nenorima laukti. Ir mes esame spaudžiami per labai trumpą laiką pateikti informaciją. Be to, neturime teisės teikti, kaip sakoma, perteklinės informacijos, tik nurodytą pagal konkrečius straipsnius ir punktus. Pavyzdžiui, nėra reikalavimo pranešti, kad asmens pavardė negeru kontekstu linksniuojama žiniasklaidoje.

A.Medalinskas. Žiniasklaidoje tikrai yra visko. Ir teisingos, ir klaidingos, net kartais tendencingos informacijos. Bet juk viską galima išsiaiškinti.

Ž.Pacevičius. Tai tiesa. Tačiau tą informaciją būtų galima patikrinti, jeigu tam būtų skirta pakankamai laiko. Ir jei visi laikytųsi įstatymo. Bet šiandien net netikrinami tie asmenys, kurie privalo būti tikrinami. Skiriant juos, pavyzdžiui, viceministrais, tai privalo būti daroma. Tačiau tik Teisingumo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijose šie pareigūnai patikrinti. Kai kuriose ministerijose netikrintas nė vienas viceministras. Prezidentūra ir Vyriausybė taip pat gali paprašyti informacijos apie tam tikrus žmonės. Įstatymas nurodo, kad asmuo gali būti paskirtas į pareigas tik tada, kai yra patikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį.

D.Raulušaitis. Asmuo, kurio pavardė minima kokioje nors byloje, gali būti vertinamas dvejopai. Byla narpliojama esant įtariamiesiems ir siekiant nustatyti įtariamuosius, neturint pakankamai duomenų įteikti pranešimą apie įtarimą. Jeigu asmuo ir yra įtariamasis, paisant nekaltumo prezumpcijos, nederėtų daryti išvadų apie jo reputacijos abejotinus aspektus. Lieka galimybė, kad tyrimas baigsis reabilituojančiais pagrindais.

A.Medalinskas. Jeigu paklausčiau jūsų - ne kaip pareigūnų, o tiesiog kaip žmonių, - ar prileistumėte prie nuosavų lėšų žmogų, apie kurį būtumėte girdėję, kad šis mėgsta svetimus pinigus kišti sau į kišenę?

Ž.Pacevičius. Mes galime kalbėti tik apie įstatymą ir jo taikymą. Jeigu asmuo tikrinamas, pateikiama informacija pagal įstatyme nustatytus kriterijus, o apsisprendžia tas, kuris skiria jį į pareigas. Operatyvinio tyrimo informacija neįpareigoja skiriančiojo nesuteikti tame tyrime figūruojančiam žmogui pareigų. Jis pats vertina gautą medžiagą.

J.Markevičius. Kaip žmogus pasitikiu valstybe ir jos institucijomis. Noriu tikėti, kad jose dirba tik nepriekaištingos reputacijos pareigūnai.

A.Medalinskas. Tačiau faktai byloja ką kita, ir viskas - be jokios atsakomybės.

D.Raulušaitis. Su asmeniniais pinigais elgiamės kaip išmanome. Šiuo atveju lemiamą reikšmę gali turėti emocinis nusiteikimas. Kai kalbame apie valstybės vardu daromus sprendimus, turi egzistuoti aiškūs formalūs kriterijai - taisyklės, pagal kurias žmogus laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Ar įvertinamas pareigūno neteisėtas praturtėjimas?

A.Medalinskas. Jau metus veikia įstatymas dėl atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą. Ar svarstant pareigūno skyrimą į atsakingas pareigas pasidomima, ar šis asmuo ir jo artimieji gyvena pagal pajamas?

Ž.Pacevičius. Įstatymus tobuliname, kad jie geriau veiktų, nors kartais būna priešingai. Mes tikrai privalome tikrinamo asmens ankstesnėje darbovietėje pasidomėti, ar jam nėra taikytos drausminės nuobaudos. Taip pat renkame informaciją, ar žmogus buvo teistas dėl neteisėto praturtėjimo, ar jam pareikšti įtarimai dėl to.

A.Medalinskas. Ir viskas? Ar neteisėtas praturtėjimas būnant valdžioje kuriai nors kitai institucijai rūpi vėl skiriant asmenį į aukštas pareigas?

Ž.Pacevičius. Mes nerenkame informacijos apie tokių asmenų administracinius nusižengimus. Neprašome jos ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Tai spraga. Bet vieni visko tikrinti ir negalime. STT gavo nemažai darbo šioje srityje ir dabar turi tikrinti labai daug asmenų.

D.Raulušaitis. Tokia informacija apie žmogų būtų pateikta, jeigu jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, nustatytos aplinkybės. Arba jei mokestinio patikrinimo metu būtų nustatyta, kad asmuo yra sukaupęs turto, kurio negali pagrįsti pajamomis. Apie tai VMI turėtų pranešti prokuratūrai ir, žinoma, STT.

J.Markevičius /////. Korupcijos prevencijos įstatymas neįpareigoja tirti asmens praeities ir nustatyti nusižengimus. Tik reikalauja konstatuoti faktą. STT surenka informaciją iš visų teisėsaugos institucijų. Jei asmuo įtariamas padaręs finansinių nusikaltimų (nuslėpęs mokesčius, neteisėtai praturtėjęs), jo veiklą turi tirti atitinkama institucija ir informuoti STT.

A.Medalinskas. Negi negalima tiesiog pavesti valstybės institucijoms patikrinti, ar asmuo ir jo artimieji negavo anksčiau dirbdami valdžioje neteisėtų pajamų, prieš skiriant šį žmogų į aukštas pareigas. Juo labiau tokį, kurio praeityje esama labai nešvarių epizodų. Kam laukti ikiteisminio tyrimo?

J.Markevičius. Be abejo, galima tiesiog paklausti VMI, ar nėra tiriama to asmens veikla. Bet tai ne pavedimas atlikti tyrimą.

D.Raulušaitis. Jeigu yra tokios informacijos, visiškai nesvarbu, ar tas asmuo skiriamas į pareigas. Tada visa medžiaga turi gulti teisėsaugininkams ant stalo. Bet mes negalime pradėti tyrimų vien dėl to, jog asmuo eina kokias nors pareigas. Reikia patikimos informacijos, kad jis yra neteisėtai praturtėjęs.

A.Medalinskas. Jeigu Korupcijos prevencijos įstatyme dabar nėra punkto, reikalaujančio atlikti į pareigas skiriamo asmens ir jo artimųjų veiklos mokestinį patikrinimą, įvertinti, ar būdamas valdžioje žmogus neteisėtai nepraturtėjo, gal tą įstatymą reikėtų papildyti?

Ž.Pacevičius. Manau, visi remtume tokią iniciatyvą, tačiau šiuo metu turime laikytis įstatymo raidės. Nuo liepos jau pamatėme ir kitas šio įstatymo spragas. Bet jį visada galima tobulinti.

A.Medalinskas. Ir, matyt, kuo greičiau.

D.Raulušaitis. Dabar ir politikai, ir visuomenė turi galimybę paspausti skyrusįjį pareigūną dėl jau paskirto asmens patikrinimo. Dar galima kreiptis į STT, net ir po paskyrimo, kad viskas būtų išsiaiškinta.

Ž.Pacevičius. Ne. Prašymas turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens tinkamumo eiti pareigas.

A.Medalinskas. Gal tokia sukaupto turto kilmės šaltinių patikrinimo procedūra galėtų tapti privaloma skiriant pareigūną į aukštas pareigas?

J.Markevičius. Institucijos vadovas ir dabar gali nuspręsti, kokį tyrimą atlikti, o kokio nereikia. Tai yra jo atsakomybės ir kompetencijos dalykas.

Ž.Pacevičius. Šiandien STT gali papildomai tikrinti tą informaciją tik tada, kai jos nepakanka ar iškyla neaiškumų. Galima taikyti ir jūsų siūlomus saugiklius, bet ką daryti dėl tų, kurie ir dabar netikrinami pagal veikiantį įstatymą? STT siūlė neskirti nepatikrintą asmenį į pareigas, bet tam nebuvo pritarta.

Ar STT rankos nėra surištos?

A.Medalinskas. Kiek STT skirta laiko pagal įstatymą atlikti patikrinimą dėl skiriamo pareigūno reputacijos?

Ž.Pacevičius. Iki liepos 1-osios terminas buvo 30 dienų, dabar - tik 14. Į mūsų užklausą institucijos turi atsakyti per 7 dienas. Parengti medžiagą mums geriausiu atveju lieka tik 7 dienos. Jeigu dar būtų atliekamas mokestinis tikrinimas, viskas užtruktų daug ilgiau.

A.Medalinskas. Bet nors gautume patikimą informaciją ir galėtume geriau apsisaugoti nuo nesąžiningų pareigūnų sugrįžimo į valdžią. Atrodo, STT, gavusi atsakymus iš kitų organizacijų, turi laiko tik susegti medžiagą į bylas ir išsiųsti tiems, kas yra atsakingi už tų aukštų pareigūnų skyrimą.

Ž.Pacevičius. Prašėme skirti keletą mėnesių. Kad patikrinimas būtų kokybiškas ir patikimas, jis turėtų vykti daug ilgiau.

J.Markevičius. Bet juk esama ir gerokai daugiau įrankių. Ir Korupcijos prevencijos įstatymas, ir viešųjų bei privačių interesų, pajamų ir turto deklaravimas. Yra daug institucijų: nuo jėgos struktūrų, kaip STT, policija ar Valstybės saugumo departamentas, iki kontroliuojančių įstaigų, kurios taiko savo priemones. Aš, kaip valstybės pareigūnas, turiu gana daug priemonių prezidentės vardu kreiptis į instituciją ir prašyti išnagrinėti skundą bei atsakyti. Tiek STT, tiek prokuratūra ir kitos tarnybos gauna iš mūsų nemažai prašymų ištirti skundą ar pareiškimą. Jos gali tirti nusikaltimo požymius, nustatyti arba nenustatyti, pradėti ikiteisminį tyrimą arba ne. Klausimas, ar visos tarnybos turi valios, noro ir gebėjimo tai daryti? Kartais jos pasirenka formalią išeitį - surenka pluoštą dokumentų ir sako, kad trūksta laiko.

A.Medalinskas. 14 dienų - labai trumpas laikas, dėl to STT surištos rankos. Užsiminėte apie kitus įstatymus, kuriuose patikrinimo terminai nurodyti ilgesni.

J.Markevičius. STT gali vadovautis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu, tirdama kaip nusikaltimą. Čia terminai tikrai kiti. O jeigu darbas nedirbamas arba blogai dirbamas, yra ir kitų priemonių. Per pastaruosius metus jau pakeistas ne vienos institucijos vadovas.

A.Medalinskas. Kaita - geras dalykas, jeigu tik aišku, kodėl vadovas buvo pakeistas ir ką kitas gali padaryti geriau, nurodomos institucijos darbo spragos. Jei įstatymu tik apribojamos galimybės veikti, o to reikalaujama, viskas gali virsti vien galvų kapojimu, rezultatas liks toks pat. Kada STT gali pratęsti tyrimą?

Ž.Pacevičius. Tik tuo atveju, jeigu skiriančiajam asmeniui pritrūksta informacijos.

D.Raulušaitis. Iš tikrųjų STT pagal įstatymą įpareigota pateikti vien tą informaciją, kurią tuo laiku turi. Jokių išsamesnių tyrimų ji negali daryti.

Ž.Pacevičius. Jei skiriantysis asmuo per 14 dienų gavęs atsakymą mato, kad trūksta informacijos, pagal galiojančius įstatymus jis gali prašyti ką nors patikslinti. Bet tokios praktikos dar nebuvo.

A.Medalinskas. Kur bus... Juk dėl skiriamo žmogaus partijos viską sutaria iš anksto. Kartais joms net geriau, kad į aukštą kėdę sėda valstybės finansų panaudojimo srityje "patyręs žmogus". Ir mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai rieda į tos partijos, o gal net to asmens kišenę. Todėl ir kalbu apie valstybės apsisaugojimą nuo partijų skiriamų veikėjų.

J.Markevičius. Jei esama nusikalstamos veikos požymių (korupcija, baudžiamasis nusižengimas), tam yra prokuratūra, policija ir kitos institucijos. Jeigu tai susiję su finansinio pobūdžio nusikaltimais, yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jei su mokesčių nepriemokomis arba vengimu juos mokėti, - VMI. Yra ir politikų kompetencija skirti arba neskirti pareigūną. Jie gali inicijuoti ir piliečio, kurį planuoja siūlyti į pareigas, patikrinimą, pažiūrėti, ar jo turto deklaracijoje nėra neatitikimų.

A.Medalinskas. Bet juk šiandien girdėjote, kad patiems institucijų vadovams tokių klausimų nekyla. Negi valstybė yra bejėgė, jei politikai nusprendžia į aukštą kėdę pasodinti net ir tamsios reputacijos asmenį? To neturėtų būti. Todėl ir klausiu, gal gali būti kita procedūra. Privaloma. Patikrinti turto kilmę kaskart skiriant į aukštas pareigas.

D.Raulušaitis. Tokio siūlymo rezultatas būtų tik patikrinimas istoriniu požiūriu. Jis neatsakytų į klausimą, ar žmogus eina į postą kaupti turtų?

A.Medalinskas. Manote, jog tas, kuris jau daug pasiėmė iš valstybės, iš mūsų kišenės, vėl patekęs į valdžią nuspręs gyventi sąžiningai?

D.Raulaušaitis. Toks patikrinimas nuo šito neapsaugotų. Norma dėl neteisėto praturtėjimo galioja beveik metus, bet teisėsaugos institucijose tokių tyrimų nėra daug. Negauname informacijos apie neteisėtus turtus, nors daug kas sakė: "bomžai" gyvena namuose už milijonus, veža pinigus lagaminais. Priėmus įstatymą atsirado įrankis, dabar reikia informacijos apie konkrečius neteisėto praturtėjimo atvejus. Kur jie?

Ar kovojama su nuteisėtu pareigūnų praturtėjimu?

A.Medalinskas. O gal ne ten krypsta jūsų dėmesys? Gal visų pirma reikėtų pasidomėti politikų ir valdininkų turtu. Juk jie iš savo algų tikrai negalėtų nei sau, nei vaikams, nei tėvams ir seneliams ar giminaičiams pastatyti vilų? Ar tikrinote ežerų pakrantes, kur išdygo tos vilos? Ar tikrinote, iš ko aukšti pareigūnai, net teisėsaugos, pasistatė namus neimdami kreditų iš bankų?

Ž.Pacevičius. Mums dažnai sako: nueikite, pažiūrėkite. Tai ne taip paprasta. Mes ne mažiau negu visuomenė norime atskleisti tokius asmenis.

A.Medalinskas. Bet žmonės ne visada ir ryžtasi pranešti valdininkams. Kita vertus, kai praneša ar suranda žiniasklaida, kaip buvo dėl vieno aukšto teisėsaugos pareigūno namų, atsakymas ateina labai formalus.

J.Markevičius. Politinės korupcijos saugiklių turi ne tik teisėsauga. Juos gali taikyti ir įstatymų leidėjai, o užtikrinti - visos institucijos. Nėra vieno atsakingo, kaip nėra ir vieno recepto, galinčio garantuoti, kad valstybės tarnyboje dirbtų vien nepriekaištingos reputacijos asmenys. Procese dalyvauja visi: nuo teisėsaugininkų iki politikų, nuo valstybės tarnautojų iki vadovų, nuo VMI iki kontrolės institucijos. Įstatymų daug, įrankiai sukurti, bet tai neužtikrina jų vykdymo. Kai kas ignoruoja įstatymo punktą, nes už tai nėra atsakomybės, arba mato, bet nutyli įstatymo spragą. Taigi visi esame atsakingi už kovą su korupciją. Jeigu piliečiai nepadės teisėsaugai, nieko ir nebus.

A.Medalinskas. Gal visuomenės atstovai, susivieniję dėl konkrečių antikorupcinių darbų, galėtų būti partneriai, likusios visuomenės ir teisėsaugos tarpininkai, jei nevyksta tiesioginio dialogo?

J.Markevičius. Galbūt. Per metus prezidentūra gauna tūkstančius skundų. Dauguma jų susiję su valstybės pareigūnų neveiklumu. Vienu atveju - neveiklumu dėl kompetencijos stokos, kitu - nusikalstamu neveiklumu.

A.Medalinskas. Ar tada, kai bylos jau buvo iškeltos ir pateikti kaltinimai, susiję su galimais kyšiais bei kita neskaidria finansine veikla, kaip, pavyzdžiui, buvusio Vilniaus vicemero Evaldo Lementausko, buvusio Turto fondo vadovo Povilo Milašausko veiklos "Alitos" byloje, "Vilniaus vandenų" vadovo Dariaus Norkaus atveju, tikrintas jų sukaupto turto šaltinis. Iki to meto, kai bylos buvo nutrauktos? Ar prokuratūra turi suvokimą, kada automatiškai patikrinti turto šaltinį ir jo judėjimą per artimus asmenis?

D.Raulušaitis. Šiandien per anksti būtų sakyti, kad tokie patikrinimai jau vyksta automatiškai. Mes to siekiame, bandome aiškinti prokurorams apie nusikaltimų finansinės srities tyrimų svarbą, bet turiu pabrėžti, kad prokuratūra yra tyrimus organizuojanti institucija ir minimaliai dalyvauja atskleidžiant nusikaltimus.

Ž.Pacevičius. Mes atlikdami įvairius tyrimus prašome, kad būtų padaryti mokestiniai patikrinimai. Kai kur tai pasitvirtino.

A.Medalinskas. Kodėl prokuratūra negali daryti to paties?

D.Raulušaitis. Gali, bet viskas vyksta ne taip greitai. Pirmiausia operatyvinio tyrimo lygmeniu reikia orientuoti tyrėjus, kad jie nustatytų, kokiu turtu žmogus iš tiesų naudojasi. Pradėjus ikiteisminį tyrimą bus tik sunkiau atsekti ryšį tarp įtariamojo ir jo tolimo giminaičio vardu užrašyto namo.

A.Medalinskas. Kodėl? Jeigu žmogus tą namą turėjo, jis negali niekur dingti. Jei buvo kam nors perrašytas, juk tai irgi galima nustatyti.

D.Raulušaitis. Mes nešnekame apie situaciją, kai asmuo registruoja namą savo vardu. Tokias atvejais viskas daug paprasčiau. Sunkiau įrodyti ryšį tap įtariamojo ir jo turto, užregistruoto giminaičių ar kitų asmenų vardu.

J.Markevičius. Tai kompetencijos klausimas. Galime sumanyti tobulas įstatymų normas, bet jas vykdo žmonės, tyrėjai. Juos būtina perorientuoti, o tam reikia laiko ir kvalifikacijos. Turi būti investuojama į tyrėjus, prokurorus, STT ir FNTT pareigūnus, jų tobulinimą.

A.Medalinskas. Suprantama, šito reikia. Bet gal jau laikas reikalauti ir atsakomybės už numarintas bylas, užmerktas akis į politikų ir valdininkų nusikaltimus?

J.Markevičius. Visų pirma būtina kompetencija. Juk nepakanka pasakyti, kad namas yra "švogerio". Privalu įrodyti, jog buvo panaudoti nusikalstamu būdu gauti pinigai. Tada byla tampa kūnu, o ne iškarpa iš laikraščio.

D.Raulušaitis. Dabar nusikaltimo, neteisėto praturtėjimo galime ieškoti ir tuomet, kai žmogus neįtariamas jokiu nusikaltimu. Vien faktas, kad asmuo turi pajamų neatitinkančio turto, jau yra kriminalizuotas.

A.Medalinskas. Apie tai ir kalbu, bet matau, kad priimti įstatymą - dar ne viskas. Ar prokuratūra turi vidines instrukcijas, kaip vykdyti Korupcijos prevencijos įstatymą ir įstatymą dėl neteisėto turto išplėstinio išieškojimo?

D. Raulušaitis. Tų taisyklių dar nėra, bet jos jau rengiamos ir greitai atsiras.

 

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"