TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kodėl Kaunas pamiršo savo jubiliejų

2011 07 14 0:00
Istorikų bendruomenė nesupranta, kodėl Kauno miesto valdžia šiemet pamiršo 650 metų jubiliejų. Nors jau seniai irodyta, kad pirmą kartę istoriniuose šaltiniuose Kaunas paminėtas 1361 metais, nežinia kodėl visuomenei mėginama ipiršti niekuo nepagristą versiją, kad miestas buvo minimas kur kas anksčiau, tad ir švęsti nėra ko.
Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Šiuo metu istorikai yra aiškiai atsakę į klausimą, kada rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kaunas - prieš 650 metų (1361 m.). Tačiau miesto bendruomenėje vis dar gajus tautinio romantizmo laikais gyvavęs paprotys tikėti legendomis, jog Kaunas minėtas kur kas anksčiau.

Keistoka, kad pasakaitės suskaldė miesto visuomenę, o valdžia, tarsi nežinodama, kurią pusę palaikyti, šiemet miesto gimtadienį visai pamiršo. Istorikai kuo mandagiausiai įspėjo - Vytauto Didžiojo universitete surengtą konferenciją dedikavo 650 metų jubiliejui. Savivaldybė visiems miestelėnams skirtos šventės neorganizavo.

Užgožė Hanzos dienos

Kauno miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius LŽ sakė, kad dėl to, jog šiemet pirmąkart Kaunui buvo patikėta organizuoti tarptautines Hanzos dienas (iš eilės kasmet organizuoja vis kitas Hanzos miestų sąjungai priklausantis Europos miestas), buvo atsisakyta švęsti 650 metų jubiliejų. "Nelabai smagu, kad taip išėjo", - apgailestavo jis.

Kaip pastebėjo istorikas Tomas Baranauskas, Hanzos dienomis skersai išilgai išvaikščiojęs šventės renginiais šurmuliavusį miestą, nebuvo nė menkiausios užuominos apie minėtą datą. "O juk Hanzos dienos - puiki proga plačiau paskleisti žinią apie Kauno jubiliejų, juo labiau kad tokia galimybe naudojosi net kai kurie Hanzos dienų svečiai. Štai Smolenskas, reklamavęs savo būsimą 1150 metų sukaktį. Apie Kaunui svarbią datą nieko neužsiminta ir keliomis kalbomis išleistame "Kauno gide". Užsienio svečiams Kaunas galėjo pasirodyti kaip miestas, neturintis istorinės atminties. Man kelia nuostabą toks valdžios požiūris į miesto praeitį. Be to, pastaraisiais metais įvykdytas precedento neturintis viduramžių pilies pavertimas viduramžių ir moderniosios architektūros hibridu. Tai, manau, atskleidžia šio miesto valdančiojo elito požiūrio į savo istoriją problemas," - istorikas negailėjo kritikos miesto valdžiai.

Kodėl buvo pamirštas Kauno jubiliejus, teiravomės Kauno savivaldybės mero pavaduotojo Stanislovo Buškevičiaus. "Aš tikrai buvau už tai, kad jubiliejinė šventė būtų surengta. Kai buvo skirstomas biudžetas, sakiau, kad reikia numatyti lėšų, - LŽ teigė jis. - Pamenu, kilo kažkokia diskusija, kad gal nereikia minėti jubiliejaus, nes, kažkieno nuomone, galbūt Kaunas yra paminėtas anksčiau nei 1361 metais. Man tai ne argumentas. Visi miestai gali tikėtis, kad galbūt kada nors bus nustatyta dar ankstesnė pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data, bet kol neįrodyta kitaip, švenčiama pagal dabartinį faktą. Islandai irgi įrodinėja, kad jie pirmieji, dar prieš Kolumbą, atrado Ameriką, bet Amerikos atradėju vis tiek laikomas Kolumbas. Manau, panašios diskusijos sutrukdė miestui apsispręsti ir jubiliejui pinigų nebuvo skirta."

Atskaitos taškas

Kaunietis istorikas Vytenis Almonaitis priminė, kad visame civilizuotame pasaulyje seniai nusistovėjusi tvarka, jog miestų amžius skaičiuojamas ne nuo faktinio jų įkūrimo, o nuo pirmo neabejotino vietovardžio paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. "Kitaip ir negali būti, nes archeologiniai bei mitologiniai duomenys apie gyvenvietės įkūrimą negali būti tiksliai datuojami, - sakė jis. - Taigi, nors Kaunas, suprantama, yra senesnis, turime jo amžių skaičiuoti nuo įvardijimo Vygando Marburgiečio kronikoje. Aprašant 1361 metų įvykius joje sakoma: "Aukštiesiems pareigūnams įsakius ir leidus, brolis Henrikas iš Šioningeno (išvyko) su atsiųstais jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies mūrų storumo ir aukštumo, ir pastatyti mašinų, sienodaužių ir t.t. bei pranešti tų duomenų magistrui, nes ateinančią žiemą manė pulti Kauną (lotyniškame originale - Kawen)." Kitos minimos pirmo Kauno paminėjimo datos, deja, tėra tik mitai arba neįrodytos hipotezės."

Keista, kad atsirado istorikas (neminėsime pavardės ir nedarysime jam reklamos), viešai spaudoje teigęs, kad miesto gimtadienį reiktų švęsti kokią nors garbingesnę dieną, esą šis kryžiuočių paminėjimas kronikoje nėra garbinga data. Arba, jo manymu, gimtadienį sieti su legenda, leidžiančia tikėti, jog miestas buvo įkurtas anksčiau. Ir, pasirodo, ši versija randa bendraminčių.

V.Almonaičio nuomone, absurdiška ieškoti "garbingesnių" jubiliejinių datų. "Kauno tvirtovės, kurią išžvalgyti Vokiečių ordino magistras pasiuntė žvalgų ekspediciją, reikšmė buvo milžiniška. Ji dengė valstybės branduolį, uždarė kryžiuočiams kelius į jį. Ne veltui kitais metais vokiečiai dėjo milžiniškas pastangas, kad ją užimtų", - sakė pašnekovas.

Istorikas Zigmantas Kiaupa, parašęs ir pernai išleidęs "Kauno istoriją", situaciją apibūdino taip: "Šiuo atveju Kauną matau ne kaip kokią vienalytę piliečių masę, o pakankamai skirtingas nuomones turinčius žmones. Mes, mokslininkai, pagrįstai jau esame įrodę ir pateikę informacijos, kad Kaunas pirmą kartą buvo paminėtas 1361 metais Vygando Marburgiečio kronikoje."

Legenda apie romėnus

Pasak Z.Kiaupos, romantikai pirmieji pradėjo kalbėti apie kur kas ankstesnį Kauno paminėjimą nei Vygando Marburgiečio kronika. Į Lietuvos metraščius XVI a. pateko versija, esą lietuviai kilę iš romėnų. Lenkų istorikas, poetas Motiejus Stryjkovskis 1582 metais Karaliaučiuje išleistoje pirmoje Lietuvos istorijoje "Lenkijos, Lietuvos, žemaičių ir visos Rusios kronika" šį pasakojimą dar papildė. "Seniai įrodyta, kad tai tik XV a. sukurta legenda apie į

Lietuvą atkeliavusio romėnų vado Palemono sūnų Kūną, kuris Nevėžio žiotyse pastatė pilį ir pavadino ją savo vardu, - tvirtino Z.Kiaupa. - M.Stryjkovskis tą Kūno pilį "perkėlė" į Nemuno ir Neries santaką ir nurodė, kad pilis imta vadinti Kauno vardu. Metraštyje datų nėra. Juokingiausia, kad datos vėliau buvo sudėliotos. M.Stryjkovskis, Palemoną į Lietuvą "atkeldinęs" 48 m. pr. Kristų, jo sūnui Kūnui mirti "leido" tik 1040 metais. Kyla klausimas, ar galėjo taip ilgai gyventi? Matyt, tie romėnai buvo tokie pat ilgaamžiai, kaip ir Biblijos herojai. Tačiau pilies statybos M.Stryjkovskis nenurodė. Tą vėliau XIX a. padarė lietuvių istorikas romantikas, tautosakos tyrinėtojas Teodoras Narbutas. Jis neva patikslino - Kūnas pilį pastatė, vadinasi, ir Kauną įkūrė 1030 metais. Toks teiginys visuomenei ypač patiko Vytauto metais - 1930-iaisiais. Ši legenda žmonių galvose įsitvirtino ilgam."

Kilmingų protėvių paieška

Z.Kiaupa teigia, kad toks tikėjimas legendomis buvo būdingas XV-XVI a. visuomenei. "Imta rūpintis savo tautiškumu, stengtasi sustiprinti savo identitetą, savimonę, norėta pakelti savo prestižą, tad natūralu, kad buvo ieškoma kilmingų protėvių, - teigė istorikas. - Aš net nežinau, ar žmonės tada tikrai tikėjo tomis legendomis, bet jos buvo skirtos paveikti sąmonę, kelti pasididžiavimą tauta. Yra žinių, kad XIX a. dėl šio tikslo daug kas specialiai buvo sukurta. Beveik visos Europos tautos turėjo panašias legendas. Ne išimtis ir mes. Tikrai dėl to neturėtume jaustis esantys atsilikėliai. Tai atitiko to meto žmonių mentalitetą. Pavyzdžiui, čekai turėjo problemų dėl literato Vaclavo Hankos, kuris prikūrė daugybę čekų istorijos įvykių. Vėliau paaiškėjo, kad tai išgalvota. Toks romantizmas buvo ypač būdingas, kai viduramžius keitė Renesansas. Tada madinga tapo ieškoti ryšių su antika, senovės Roma."

Pasak Z.Kiaupos, T.Narbutas mūsų istorijoje irgi pakankamai daug visko pripainiojo. "Jo amžininkas Simonas Daukantas, taip pat romantikas, praeitį piešęs tik gražiomis spalvomis, buvo daug atsargesnis, - teigė pašnekovas. - Tačiau iki šiol yra žmonių, kurie, jei nori kuo nors tikėti, vis tiek tuo tiki. Jiems nesvarbu, ką naujo patvirtino mokslas. Kai kurių kauniečių galvose romėnų atvykimo ir jų miesto įkūrimo versija dar gana gaji. Pastebėjau, kad net per Hanzos dienas šiemet prie merijos stovėjo burlaivis, ant kurio stiebo buvo užrašyta T.Narbuto išgalvota Kauno įkūrimo data - 1030 metai. Akivaizdu, kad dar vis yra tuo tikinčių."

Arabo hipotezė

Kitas paplitęs Kauno įkūrimo siužetas - arabų mokslininko al Idrisio (1100-1165) liudijimas. Pasak Z.Kiaupos, jis rinko žinias iš keliaujančių pirklių, šiaip keliautojų po Europą ir kartu su Sicilijos karaliumi Rogeru II parašė didžiulį geografijos darbą, kuriame minimas ir miestas Kanyu. "Miestas užrašytas arabiškais rašmenimis, tad net neaišku, ar taip jį reikia skaityti, tačiau atsirado manančiųjų, kad už 100 mylių nuo jūros minimas miestas yra Kaunas, - sakė Z.Kiaupa. - Mokslininkai labai abejoja al Idrisio žiniomis apie Šiaurės ir Rytų Europą. Jis rėmėsi Klaudijaus Ptolomėjaus darbu, vadinasi, II a. žiniomis, o tuo metu Kauno ieškoti būtų beprasmiška. Net jei al Idrisio žinios ir nėra tokios ankstyvos, sieti minimas vietoves su Kaunu būtų galima tik turint papildomų rašytinių, kartografinių ar archeologinių šaltinių, o jų nėra."

T.Baranauskas pridūrė, kad al Idrisio veikalo dalis, kurioje aptinkamas tariamas Kauno paminėjimas, išvis labai sunkiai pasiduoda interpretacijai, nes joje trūksta aiškių orientyrų. "Miestas, kelių autorių tapatintas su Kaunu, skaitomas ir kaip Qaynw, Kabi bei siejamas ne tik su Kaunu, bet ir su Kijevu, Pskovu bei kitomis vietovėmis, - teigė T.Baranauskas. - Galite įsivaizduoti, kiek šansų turi Kauno versija tokioje plačioje interpretacijų erdvėje?"

Arabo hipotezės mokslas neįrodė. Tačiau, anot Z.Kiaupos, visiškai nekreipti dėmesio į tai gal būtų per anksti. "Bibliotekose šimtai rankraštinių knygų, tačiau kurios griebtis, norint ieškoti atsakymo į šį klausimą? Nėra už ko užsikabinti. Kiek žinau, niekas šiuo klausimu naujų darbų nerašo. Nebent kada nors atsitiktinai atsiras kokių nors naujų dokumentų, kurie šį teiginį leis patvirtinti. Tačiau 99 proc. esu tikras, kad jis nepasitvirtins, - sakė jis. - Nors Kaune yra tikinčiųjų ir šia versija, šiuo metu su tuo sieti Kauno atsiradimą būtų visiškai pritemptas reikalas."

Tačiau kad ir kaip būtų, mėginama ieškoti ankstesnės Kauno kilmės, 1361 metai - visai Lietuvai svarbi data. Jubiliejus, pasak pašnekovų, be reikalo pamirštas.

Praleido progą

Pasak Z.Kiaupos, suprantama, kad miestas gyvavo anksčiau, nei buvo paminėtas kronikoje. "Jei palygintume su žmogaus gyvenimu, tas pirmasis įrašas kronikoje - tarsi krikštas, vardo suteikimas, o ne gimimas", - sakė jis.

Apmaudu, kad šiemet miesto renginiuose pritrūko jubiliejaus akcento. Gal dar ne per vėlu atsibusti? Kauno miesto ceremonimeistras K.Ignatavičius LŽ tikino dar turintis idėjų ir ketinantis imtis kokių nors su garbinga švente susijusių akcijų. Deja, miesto biudžete tam pinigų neskirta.

"Miesto jubiliejaus minėjimas - vienas būdų priminti miestui ir miestiečiams, kokios gilios jų šaknys šioje žemėje. Kaunas galėtų pagrįstai didžiuotis tuo, kas tikra, neišgalvota ir nenuneigiama, - sakė V.Almonaitis. - Dabar Kaunas praleido unikalią progą pasigirti savo praeitimi. Miestas nusileidžia į tą patį lygį, kaip ir Šalčininkai, kurių valdžia taip pat pamiršo savo 700 metų jubiliejų (tačiau nepaisant valdžios sprendimo jubiliejinis renginys Šalčininkuose vis dėlto buvo surengtas)."

Valstybinė tvirtovė

Archeologas Algirdas Žalnierius "Kauno istorijos metraštyje" teigia, kad pirmąją Kauno pilį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aptvarinėmis pilimis Medininkuose, Lydoje, Krėvoje sieja vienodas planas, sienų storis, pamatų įgilinimas, artima mūro technika. "Tokios pilys atsirado iškilus rimtam valstybės gyvavimo pavojui. Jos buvo statomos aiškiai nustatytose strateginėse vietose ir konkrečiam uždaviniui atlikti. Galbūt jas reikėtų vadinti ne pilimis, o valstybinėmis tvirtovėmis. Manoma, kad Kauno pilis buvo pradėta planuota statyti po 1348 metų Strėvos mūšio, nes šis Vokiečių ordino žygis buvo pirma reali grėsmė LDK sostinei Vilniui, - pasakojo archeologas. - Statant Kauno pilį galėjo būti sunaudota apie 16 tūkst. kv. m. statybinių medžiagų (lauko riedulių, plytų, kalkių, sijoto žvyro, smėlio), o iš gynybos griovių iškasta apie 70 tūkst. kv. m. žemių. O kur dar paruošiamieji darbai - reikėjo pagaminti apie 1,5 mln. plytų. Be to, statyti reikėjo greitai, per kelis mėnesius, kad kryžiuočiai nesutrukdytų statybų. Tokios tvirtovės negalėjo pastatyti vien tik vietos bendruomenė, tai galėjo padaryti tik gerai dirbantis valstybės aparatas ir stabili centrinė valdžia."

Kodėl neminėtas anksčiau

Kyla klausimas, kodėl Kaunas neminimas nė viename XIII-XIV a. pradžios šaltinyje ar kronikoje, jei dabartinio Kauno teritorijoje buvo gyventa jau seniau. A.Žalnieriaus nuomone, ilgas ir sunkus Prūsijos užkariavimas neleido kryžiuočių ordinui skirti dėmesio Lietuvai. "Iki XIV a. vidurio kryžiuočių puolimus Kauno kryptimi sulaikė Junigedos (nuo 1336 metų vadinta Veliuonos), taip pat Pieštvės medinės pilys. Jos išsilaikė iki 1363 metų ir neleido Ordinui laisvai judėti Nemunu, pasiekti Kauno. Tad dėl tokios gynybos rašytiniuose šaltiniuose Kaunas ir nepaminėtas anksčiau, - sakė A.Žalnierius. - Tai užfiksuota ir Petro Dusburgiečio kronikoje: "...kai nuo karų su prūsų gentimis pradžios prabėgo jau 53 metai ir visos šios giminės jau buvo nukariautos ir išvaikytos, žodžiu, kai čia nebeliko nė vieno, kuris nebūtų nuolankiai paklusęs šventajai Romos bažnyčiai, Teutonų ordino broliai šitaip pradėjo karą su ta galinga, kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prūsijos žemės kaimynystėje, anapus Nemuno, Lietuvos žemėje."

Pavėluotas jubiliejus

S.Buškevičius tikisi, kad bent ateinančiais metais bus paminėtos Kauno pilies gynimo 650-osios metinės. "Nesvarbu, kad pilis po atkaklios gynybos buvo sugriauta 1362 metais, tačiau šios kovos užkirto kryžiuočiams kelią į Vilnių, - sakė jis. - Tai svarbi data. Aš raginu miesto valdžią rasti jubiliejui lėšų. Per šventę prie pilies būtų galima parodyti jau parašytą muzikinį epą apie pilį gynusį kunigaikščio Kęstučio sūnų Vaidotą "Pilies malda". Pasak istorinių šaltinių, pilį gynė 350 karių.

Miesto savivaldybės švietimo ir kultūros departamento vedėjas Sigitas Šliažas kol kas negalėjo atsakyti, ar bus šiam reikalui skirta lėšų. "Tai priklausys nuo tarybos valios, tačiau manau, kad kauniečiai išvys dar nerodytą "Pilies maldą", - lyg ir žadėjo jis. - O šiemet miestas turėjo renginių - ir restauruota pilis buvo atidaryta, ir tarptautinės Hanzos dienos surengtos." Deja, tai neprilygsta 650 metų jubiliejui.

Pasak A.Žalnieriaus, 1362 metų kovo 13 dieną prasidėjęs Kauno pilies puolimas truko daugiau kaip mėnesį. Kaip matyti iš Vygando Marburgiečio kronikos, pilis buvo paimta tik didžiulėmis pastangomis ir patyrus daug nuostolių. Kad tai buvo ypatingas Ordino žygis Lietuvoje, rodo kruopštus pasirengimas puolimui. "Išankstinė žvalgyba ir apgulos mašinų, įrangos gamyba, visų Prūsijos karinių pajėgų ir Livonijos ordino dalyvavimas rodo, kokią grėsmę kryžiuočių planams kėlė mūrinės Kauno pilies pastatymas", - pasakojo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"