Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kodėl nesusiklostė politiniai santykiai su Rusija?

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Politologo Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvai nepavyko pasiekti konstruktyvių santykių su Rytų kaimyne, nes esame skirtingose geopolitinėse, civilizacinėse ir ekonominėse stovyklose.

Esą prie to pridėjus istorinę atmintį, Rusijos elgesį Ukrainos atžvilgiu, akivaizdu, kad dvišaliai santykiai yra be aiškios vizijos, nes jos tiesiog nesutampa.

Bandymai atnaujinti ryšius, anot L.Kasčiūno, atsimušdavo į Rusijos sukaltus kuolelius. „Santykių atnaujinimas, naujas puslapis, normalizacija turi savo kainą. Pradiniuose etapuose Rusija mėgino mums primesti savo požiūrį apie tranzitą į Kaliningradą. Po to keldavo klausimus dėl Rusijos ėjimo į strateginius Lietuvos ūkio objektus. Normalizacijos kaina dažnai buvo susijusi su nacionalinio saugumo prioritetais. Iniciatyvos gerinti santykius atsimušdavo į tai, bet buvo suvokiama, kad tai – per aukšta kaina, nes iš principo reiškė mūsų pasidavimą Rusijos įtakai, o ne lygiaverčius dvišalius santykius“, - kodėl neatrastas konstruktyvaus bendradarbiavimo modelis, aiškino politologas.

Šiandieninėje situacijoje, L.Kasčiūno nuomone, mums reikia kuo stipriau šlietis prie Europos. Jis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos šalys turėtų padaryti pauzę politiniuose santykiuose su Rusija, nutraukti derybas dėl bevizio režimo. Taip pat – rūpintis energetiniu saugumu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"