TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kodėl teisininkai nusistatę prieš senaties termino panaikinimą

2010 07 23 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš pat vasaros atostogas Seimas pailgino nusikaltimų senaties terminą ir priėmė sprendimą stabdyti šį terminą byloms pakliuvus į teismą.

Atrodė, kad dėl piktnaudžiavimo senaties terminu baudžiamosiose bylose Lietuvoje buvo kirstas stiprus smūgis. Tačiau ir ateityje dėl senaties termino aukšti pareigūnai gali išvengti atsakomybės už nusikaltimus. Mat teisininkų bendruomenės atstovai gana vieningai pasisakė prieš siūlymą netaikyti senaties termino kyšininkavimo byloms. Ar tai prieštarautų Europos teisei?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas hab. dr. Vytautas PIESLIAKAS, Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas, advokatas dr. Remigijus MERKEVIČIUS, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas dr. Skirmantas BIKELIS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Senatis dėl per trumpų terminų

A.Medalinskas. Teisės instituto atlikta studija parodė, kad Lietuvoje senaties terminai buvo vieni trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Kodėl tik dabar inicijuota ši studija? Nors atsižvelgdami į visuomenės ir socialinio teisingumo poreikius tikrai negalime teigti, kad Lietuvoje dėl teisingumo viskas yra gerai, vis dėlto jis - viena opiausių valstybės problemų.

S.Bikelis. Studija padaryta mūsų pačių iniciatyva, o paskata atsirado Lietuvos atstovui nuvažiavus į Ženevą ginti ataskaitos dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo. Buvo iškelta problema, kad Lietuvos įstatymai nenumato galimybės pailginti senaties terminą, kai nukentėjęs asmuo yra nepilnametis. Be to, senaties tema savaime iškyla ir Lietuvoje, o šie klausimai mūsų moksliškai netyrinėti. Todėl ir buvo sumanyta atlikti šį tyrimą.

A.Medalinskas. Gerai, kad nors toks pretekstas pastūmėjo inicijuoti šią studiją. Ar teisingumo išvengimas dėl senaties, kaip yra Lietuvoje, ypač įtakingų asmenų bylose, toks pat dažnas reiškinys ir kitose valstybėse?

S.Bikelis. Senosiose demokratinėse teisinėse valstybėse tai yra tik išimtinis reiškinys, o Lietuvoje, kaip jau minėjote, bylos nutraukimas dėl senaties - itin dažnas atvejis. Ir patys terminai Skandinavijos valstybėse ar Vokietijoje kur kas ilgesni. Beje, kalbant apie senaties trukmę, reikia akcentuoti ne tiek metų kiekį, kurį sudaro senaties terminas, bet ir skaičiavimo mechanizmą, kuris turi didžiausią įtaką senaties trukmei. Palyginę Lietuvos ir Vokietijos senaties trukmės skaičius matytume, kad Vokietijoje jie yra ilgesni. Be to, šioje šalyje baudžiamojo proceso pradžia nutraukia senaties terminus ir jie pradedami skaičiuoti iš naujo, todėl realūs senaties terminai dar pailgėja. Atvejų, kad byla būtų nutraukta dėl senaties, Vokietijoje pasitaiko labai mažai, o anglosaksų kraštuose, kur atpildas ir teisingumas yra suabsoliutinti, senatis nusikaltimams išvis netaikoma.

A.Medalinskas. O mums, atrodo, belieka iš tų kraštų perimti tik Robino Hudo tradicijas, kai nesulaukus, kada bus įvykdytas teisingumas, žmonėms gali atrodyti patrauklu, ką rodo ir Drąsiaus Kedžio istorija, teisingumą įgyvendinti patiems. Arba pati valstybė tai turi imti daryti nedelsiant priimdama įstatymą dėl neteisėtai įgyto turto išieškojimo.

V.Piesliakas. Anglijoje nėra Baudžiamojo kodekso (BK) apskritai, bet mes negalime sakyti, kad jie neturi įrankio senaties byloms ir jo netaiko.

S.Bikelis. Anglosaksai turi tokį įrankį kaip teismo diskrecija bylai nutraukti, jeigu tolesnis jos nagrinėjimas pažeistų sąžiningo proceso principą. Bet šiuose kraštuose nėra jokių kategoriškų terminų, kurie įpareigotų teismą nutraukti bylą prieš jo valią. Tai palikta tik teismo diskrecijai. Anglosaksų teisėje, jeigu teismas mato, kad kaltinimo (ne gynybos) šalis nepagrįstai vilkina bylą, jis gali daryti išvadą, kad nesąžininga toliau tęsti procesą, ir nuspręsti jį nutraukti. Taip valstybė saugo kaltinamojo interesus nuo vilkinimo. Bet nėra taip, kad būtų koks nors konkretus laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo, kuriam suėjus privalomai nutraukiamas bylos nagrinėjimas.

A.Medalinskas. Kaltinamojo interesai visų pirma saugomi ir Lietuvoje, tik, deja, korupcinėse bylose tai dažnai tampa priedanga nuo atsakomybės, o žmonės tai suvokia kaip visišką nebaudžiamumą, kuris suvešėjo mūsų valstybėje per 20 metų.

S.Bikelis. Senatis yra ne tik praktinė problema. Iš principo kyla klausimas, kodėl nustatyti būtent tokios trukmės senaties terminai? Argi, pavyzdžiui, pakanka penkerių metų, kad išnyktų būtinybė bausti už ekonominius nusikaltimus? Daugelyje užsienio valstybių, ypač senųjų teisinių, požiūris visai kitoks, senaties terminai nustatomi kur kas ilgesni.

Lemtingas LAT išaiškinimas

A.Medalinskas. Jūs minėjote, kad Vokietijoje yra kitoks senaties termino skaičiavimo mechanizmas. Bet ir Lietuvoje egzistavo panaši praktika, kol pasirodė mūsų LAT išaiškinimas. Atrodo, anksčiau senatis buvo skaičiuojama iki to momento, kai pateikiamas kaltinimas, tačiau vėliau LAT viską išaiškino kitaip. Kas čia įvyko? Kodėl atsirado toks išaiškinimas, kuris gerokai padidino galimybę korupcinėse bylose sulaukti senaties?

V.Piesliakas. Tas išaiškinimas buvo padarytas 1999 metais. Tada šitas BK straipsnis apie senatį vadinosi "Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis". Iškilo klausimas, nuo kada asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn. Prokurorai manė, kad pateikė kaltinimą bei automatiškai patraukė baudžiamojon atsakomybėn, ir jokie senaties terminai nuo to momento neskaičiuojami, galima tirti bylą tiek laiko, kiek reikia. Bet tai nėra teisinga, nes atsakomybė siejama su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tą ir išaiškino mūsų LAT.

A.Medalinskas. O kas lėmė tokį išaiškinimą? Jeigu galiotų ankstesnė tvarka iki išaiškinimo, liktų daugiau laiko byloms nagrinėti, tadėl rečiau sulauktume senaties. Tada būtų galima geriau reguliuoti klausimus, susijusius su protingu bylos nagrinėjimo laiku. Bet dėl šito išaiškinimo atsiranda daugiau galimybių vilkinti bylas. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas net kėlė mintį, kad galbūt būtų galima pakartotinai išaiškinti šį klausimą, atsižvelgiant į visas kilusias problemas.

V.Piesliakas. Nemanau. Reikia turėti omenyje, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti pritaikyta kuo greičiau po nusikaltimo padarymo. Negalima traukti metų metus.

S.Bikelis. Teoriškai galima visiškai pritarti LAT išaiškinimui, kad senaties skaičiavimą reikia sieti su bausmės ir nusikaltimo padarymo momentais, su nubaudimo prasmingumo problema, o ne procesiniais dalykais.

A.Medalinskas. Tai suprantama. Bet jeigu galiotų ankstesnė bylų praktika, gal ir tokių aktualių problemų dėl senaties termino korupcinėse bylose nekiltų. Žinoma, tada tų bylų buvo ne tiek jau ir daug. O dabar bylų daug, bet jos dažniausiai baigiasi senatimi.

R.Merkevičius. Šiuo atveju svarbūs du momentai. Pirmiausia LAT viską teisingai išaiškino, ne išlaužė iš piršto, o susiejo su nekaltumo prezumpcija. Bet jeigu mes žiūrėtume į realią praktiką ir paliktume tą gyvavusį sovietinį paveldą, suteiktume instrumentą prokurorams piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, matau, kad ateina senatis, siunčiu pranešimą, ir senatis sustabdoma, reikia ar nereikia.

A.Medalinskas. Jūs kalbate apie situaciją, kai valstybė ar kas nors kitas nori susidoroti su neteisingai apkaltintu asmeniu ir byla vilkinama valstybės institucijų. O aš kalbu apie situaciją, kai senaties nori sulaukti kaltinamasis, kuris žino, kad tikrai padarė nusikaltimą. Šiandien Lietuvoje būtent tai ir yra didžiausia problema, nes daugelis įtakingų asmenų išvengė atsakomybės dėl senaties ir bylų vilkinimo teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje.

R.Merkevičius. Bet mes du lygiai tokius pačius blogumus ir turime. Vienu atveju procesai nutraukiami dėl senaties, kitu - jie yra vilkinami. Ir LAT atkreipė dėmesį, kad labai ilga tyrimo trukmė gali tapti pagrindu, kaip ir pagal vokiškąją tradiciją, švelninti bausmę.

V.Piesliakas. Ilgas tyrimo procesas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) yra ne tik pagrindas švelninti bausmę, bet ir visiškai nutraukti tyrimą. Tai nesiejama su senatimi. Bet taip gali būti pasielgta, jeigu prokuroras ar teismas padarys išvadą, kad byla nagrinėjama nepateisinamai ilgai.

A.Medalinskas. Tačiau visuomenė nuo to nukenčia.

V.Piesliakas. Kodėl ji nukenčia? Aš galiu pateikti daugybę tokių pavyzdžių, kad už galvos susiimsite. Žmogų nubaudžia už sunkų ekonominį nusikaltimą, o skiriama tik 20 MGL, t. y. 2600 litų bauda. Tai kokia prasmė? Koks čia atlygis? Ar visuomenė ne labiau nukenčia, kai asmuo nubaudžiamas tokia bauda, nei tada, kai sutaupomi pinigai ir tas procesas nutraukiamas?

A.Medalinskas. Tai, žinoma, yra argumentas ir tada jau reikia aiškintis, kodėl buvo skirta tokia minimali bauda už sunkų nusikaltimą. Bet "Mažeikių naftos", VEKS byloje kalbama apie milijonines sumas. Net ir šimtus milijonų.

V.Piesliakas. Tokiais atvejais senatis neturėtų sueiti.

A.Medalinskas. Bet ji suėjo "Mažeikių naftos" byloje. Jeigu tokiais pat apsisukimais bus dirbama, sueis ir VEKS byloje. Galbūt todėl šios bylos herojai, tikėdami valstybės negebėjimu įvykdyti teisingumo, šią vasarą tapo ministrų patarėjais.

V.Piesliakas. Senaties terminus galime ilginti, kiek tik norime, bet jeigu byla bus kvalifikuota neteisingai - kaip baudžiamas nusižengimas ar nesunkus nusikaltimas, o ne kaip sunkus nusikaltimas, iš tikrųjų taip ir turėjo būti Jūsų minėtoje "Mažeikių naftos" byloje (kitokio paaiškinimo dėl tokio ankstyvo senaties termino neturiu), tada ir tie terminai sueis.

Ar bus stabdoma senatis, byloms esant teisme?

A.Medalinskas. Atsižvelgdamas į Europos Tarybos valstybių kovai su korupcija GRECO rekomendacijas ir visuomenės spaudimą, Seimas nusprendė, kad byla bus stabdoma, jai pakliuvus į teismą ir nebelikus intereso ją vilkinti teismuose teisėjams, advokatams ar patiems kaltinamiesiems. Tai, matyt, labai svarbus įstatymas. Tačiau liko neaišku, ar bus galima tokiu būdu stabdyti senatį kiekvienoje byloje, ar tik atskirose bylose?

V.Piesliakas. Net ir priėmus šią įstatymo pataisą, senatis negali būti stabdoma visoms byloms, pakliuvus joms į teismą, o tik dėl atskirų veiksmų.

R.Merkevičius. O aš labai abejoju, ar toks įstatymas veiks, nes pozicija, kaip turi būti skaičiuojami senaties terminai ir kada jie baigiasi, yra suformuota AT 1999 metais. Ir tai yra susieta su pačiu Baudžiamuoju įstatymu bei Konstitucijos nekaltumo prezumpcija. Dabar, jeigu Seimas pakeitė per dešimt metų nusistovėjusią AT poziciją, šį klausimą turėtų nagrinėti Konstitucinis Teismas (KT).

A.Medalinskas. Taigi jūs sakote, kad ta senaties termino sustabdymo praktika, bylai Lietuvoje pakliuvus į teismą, gali ir negalioti?

R.Merkevičius. Seimo sprendimas dėl šio instrumento panaudojimo iš principo verčia abejoti jo konstitucingumu, kaip tai yra išaiškinęs AT.

A.Medalinskas. Bet šis instrumentas buvo ir GRECO rekomendacijose.

R.Merkevičius. Viskas yra tik pačių valstybių pasirinkimo dalykas. Vokiečiai turi šį instrumentą, o kitos valstybės - ne. Europoje baudžiamosios teisės klausimai nėra reglamentuoti, todėl, kaip jis gali veikti Lietuvoje, atsakys tik mūsų KT.

A.Medalinskas. Jūs sakėte, kad pagal naują įstatymą bus stabdomas senaties terminas byloms pakliuvus į teismą tik ypatingais atvejais. Kokie tie atvejai?

V.Piesliakas. Priimto šią vasarą įstatymo 5 dalis sako, kad: "Senaties eiga sustoja laikui, kurį teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauka ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo." Tai yra maždaug mėnuo. "Teismas skelbia pertrauką, kol bus atlikta ekspertizė ir specialistų tyrimas."

A.Medalinskas. Čia jau kalbama apie ilgesnį terminą, nes kai kurios ekspertizės korupcinėse bylose užtrunka net metus, o prognozuojama, kad VEKS byloje gali trukti net ir 5 metus. Tiesa, ši įstatymo pataisa priimta jau tada, kai VEKS afera buvo įvykdyta.

V.Piesliakas. Žiūrime toliau. Yra dar vienas šiame įstatyme numatytas atvejis, kai senaties terminas gali būti stabdomas, bylai pakliuvus į teismą. Tai įvyksta, jeigu "Teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui atlikti Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus".

R.Merkevičius. Tai savo ruožtu irgi kelia daug diskusijų, nes pats procesas nesustoja. Jis vyksta. Tai kodėl senaties terminą reikia stabdyti?

S.Bikelis. Aš neįžvelgiu konstitucinės problemos dėl to, kad kodeksas papildytas senaties stabdymo pagrindais. Bet matau problemą teoriniu požiūriu, nes dabar senaties institutas tapo eklektiškas. Yra įvairių teorijų, kurios mėgina pagrįsti senatį. Vienos ją sieja su baudimo tikslingumo problema, t. y. iš baudžiamosios teisės pozicijų, kitos sieja su baudžiamuoju procesu ir jo vilkinimu. Tai yra atskiros teorijos, o dabar mūsų kodekse jos abi suplaktos į vieną. Ligi šiol kodekse ir praktikoje buvo remiamasi baudžiamuoju teisiniu požiūriu, dabar atsirado dalis, kuri sieja senaties termino eigą su įvairiomis procesinėmis aplinkybėmis. Viena jų, kad senatis stabdoma, kai byla grąžinama prokuratūrai papildyti, vertintina itin neigiamai. Mano nuomone, senaties terminą stabdyti dėl to, kad prokuratūra blogai atliko darbą, yra neteisinga. Prokuratūra nepadarė savo darbo, o kenčia kaltinamasis. Čia aš pasigendu logikos.

V.Piesliakas. Seimas arba turėjo ilginti terminą, arba numatyti termino eigos sustabdymo mechanizmą. Tai yra alternatyvos. O parlamentarai nusprendė priimti ir viena, ir kita. Tai pertekliniai dalykai. Jeigu didinamas terminas, tai kam tas sustabdymas? O dabar ir terminas didelis, ir dar jis sustoja. Senaties terminas pailgėjo iki dešimties-penkiolikos metų, o jis dar pratęsiamas per sustabdymą, byloms pakliuvus į teismą.

S.Bikelis. Turima galvoje, kad naujieji stabdymo pagrindai negali sustabdyti senaties termino neribotai. Senaties terminas gali būti stabdomas, bet jis negali pratęsti maksimalaus termino daugiau kaip penkeriais metais.

V.Piesliakas. Bet vykdant ikiteisminį tyrimą senaties terminas ir po šios įstatymo pataisos nebus stabdomas. Nebent jeigu teismas nurodytų atlikti pakartotinę ekspertizę. Pakartotinė tam, kas jau padaryta ikiteisminiu lygmeniu, bet tokių atvejų teismų praktikoje yra vienetai.

R.Merkevičius. Tas laikotarpis iškris iš bet kurio protingo termino trukmės.

A.Medalinskas. Kodėl tada iš senaties termino jis negali iškristi?

V.Piesliakas: O kokia to prasmė? Nežiūrėkime į vadovėlį. Žiūrėkime į gyvenimą.

A.Medalinskas. Aš ir žiūriu į gyvenimą. Vadovėlyje kalbama apie teisingumą, o gyvenime Lietuvoje, deja, viskas dažnai virsta neteisingumu ir nebaudžiamumu.

V.Piesliakas. Ar Jūs esate susidūrę su tuo, kad kyšininkavimo bylose sueitų senaties terminas? Jeigu tu kyšininko nepagausi už rankos, tai tu nieko ir neįrodysi.

A.Medalinskas. Ne apie kyšininkavimą kalbu, o apie stambaus masto korupcinius nusikaltimus. Nežinau, kodėl siūlymu, kuris buvo pateiktas Seimui, išskirtos iš kitų korupcinių bylų kyšininkavimo bylos. Didžiulė problema yra korupcinės bylos, kur akivaizdus konkrečių pareigūnų piktnaudžiavimas, bet atsakomybės nėra dėl senaties. Prasidėjo nuo "Šešupės" valgyklos privatizavimo, vėliau buvo daug kitų "prichvatizavimo" atvejų, esant tai vieniems, tai kitiems valdžioje. Neseniai sulaukėme ir VEKS. Jeigu pažiūrėsime, kiek panašių bylų per visus dvidešimt nepriklausomybės metų sulaukė senaties, tai sąrašas būtų labai įspūdingas. Ypač žvelgiant į kaltinamųjų sąrašą.

V.Piesliakas. Įstatymas bus taikomas nuo jo įsigaliojimo ir paskelbimo šių metų liepos 1 dieną ir tik nusikaltimams, padarytiems po jo įsigaliojimo. Dar dešimt ir net penkiolika metų, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, bus taikomas senas įstatymas dėl senaties. Taigi pokalbis apie naujo įstatymo taikymą yra pokalbis apie kelionę į Marsą, kurios dabar negalime įgyvendinti.

R.Merkevičius. Įstatymas bus taikomas tik veikoms, kurios dar bus ateityje.

A.Medalinskas. Deja, taip. Jeigu pavyks Seimą įtikinti priimti visus reikiamus antikorupcinius įstatymus, atsiras, matyt, siūlančiųjų dėti brūkšnį ties teisingumu anksčiau. Pripažins, kad tada jo labai trūko, bet svarbu, kad nors nuo dabar jis veiktų.

V.Piesliakas. Bet dabar veikoms, padarytoms iki įstatymo įsigaliojimo, nesvarbu, kad teismas įvyks tik rytoj, bus taikomas senasis įstatymas. Naujas BK galioja septynerius metus, ir jo ne visos normos dėl senaties dar taikomos praktiškai. Kai kur taikomi ir senojo 1961 metų BK terminai, nes už apysunkius nusikaltimus pagal 2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojusį BK senaties terminas buvo aštuoneri, už sunkius - dešimt, o už labai sunkius - penkiolika metų. Taigi mes, nepradėję iki galo taikyti 2003 metų BK, jį keičiame. Dar nesusidūrę su jo problemomis. Tai yra nerimta.

Ar senaties terminas bus ilginamas?

A.Medalinskas. Ar senaties terminas gali būti ilginamas tiek, kiek reikalauja teisingumas kiekvienoje valstybėje? Ar egzistuoja ES bei kitos tarptautinės normos, ribojančios senaties terminą?

S.Bikelis. Senaties termino ilginimas niekaip neprieštarauja Žmogaus teisių konvencijai ir ES teisės normoms, kurios kaip tik įtvirtina taisykles, skatinančias nustatyti ne trumpesnį, o gana ilgą senaties terminą.

A.Medalinskas. O žmogaus teisių požiūriu, ar nerizikuotume pakliūti į Strasbūrą dėl senaties termino pailginimo, kaip kartais teigia šios idėjos priešininkai?

S.Bikelis. Ne, senaties skaičiavimas yra kiekvienos valstybės tradicijos dalykas, taigi net ir labai ilgi senaties terminai nebūtų pažeidimas. Bet nereikia painioti senaties ir ilgos proceso trukmės problemų. Strasbūre galėtų kilti klausimas tik dėl pastarosios.

R.Merkevičius. Nėra jokių draudimų ar tarptautinių įpareigojimų, kaip pasielgti kiekvienai valstybei dėl senaties terminų korupciniams nusikaltimams. Galime ilginti ar trumpinti. Tai yra kiekvienos valstybės reikalas. Bet aš nesutinku su bandymu lyginti viską su situacija kitur: Anglijoje ar Vokietijoje. Ir senaties terminas negali būti analizuojamas ištrauktas iš konteksto. Reikia peržiūrėti visą situaciją, tyrimą, bausmes, kurios yra skiriamos. Negalime sakyti, kad penkerių metų senaties terminas yra blogai, o septynerių su puse, kaip dabar pataisė Seimas, jau bus gerai.

A.Medalinskas. Tai jūs būtumėte nepalaikęs ir siūlymo pailginti senaties terminą? Tai prieš vasaros atostogas prezidentės raginamas padarė Seimas.

R.Merkevičius. Tas pakeitimas praktiniu požiūriu atneš daugiau bėdos nei naudos. Iki šiol tyrėjas žinojo, kad tam tikrą nusikalstamą veiką jis gali tirti penkerius metus, o mes duodame signalą, kad dabar jis tai gali daryti septynerius su puse metų. Bet žmogui, ar traukiamam baudžiamojon atsakomybėn, ar nukentėjusiajam, tai yra blogai, nes senaties terminas iš principo nėra naudingas nė vienam jų. Ir vieną, ir kitą saugo reikalavimas tyrimą atlikti greitai. Jeigu tyrėjas žino, kad galės bylą tirti ilgiau, natūraliai formuojamas Žmogaus teisių konvencijos pažeidimas, nes nusikalstamą veiką galima tirti ir lėčiau, o esant dideliam bylų skaičiui ant tyrėjo darbo stalo tai gali tapti pretekstu vilkinti bylas.

A.Medalinskas. Jūs kalbate apie situaciją, kai kaltinamasis jaučiasi teisus. Bet yra atvejų, kai yra neteisus ir žino, kad padarė blogą darbą. Dabar žvelgiant į kai kurias bylas, ypač kur figūruoja įtakingi pareigūnai, matyti vilkinimo požymių, turint interesą šitaip išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką ir likti švarios reputacijos. Ar nėra Žmogaus teisių konvencijos ir teisingumo pažeidimas, kai dėl senaties išvengiama atsakomybės?

R.Merkevičius. Jeigu jie tai daro savo nusikalstamais veiksmais, tai, žinoma, yra. Bet teisėtai ir protingai proceso trukmei senaties terminas neturi jokios įtakos. Terminas skaičiuojamas nuo žmogaus tapimo įtariamuoju, arba nuo jo teisių suvaržymo, ir tai trunka tam tikrą laikotarpį. Pagal Strasbūro praktiką penkerius šešerius metus. Toks mūsų krašte yra senaties terminas už nesunkias nusikalstamas veikas. Už apysunkes senaties terminas jau yra ilgesnis - septyneri aštuoneri metai.

S.Bikelis. Ligi šiol nemažai daliai bylų senaties terminas buvo penkeri metai, nors ir abejotina, ar penkeri metai yra laikotarpis, per kurį nunyksta būtinybė teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką. Juo labiau jeigu ji sukėlė didelę turtinę žalą.

Ar senaties korupcinėse bylose bus atsisakyta?

A.Medalinskas. Kodėl, Jūsų nuomone, būtų negerai, jeigu Lietuvoje būtų atsisakyta senaties visiems korupciniams, o ne tik kyšininkavimo nusikaltimams?

V.Piesliakas. Senaties institutas yra tradicinis baudžiamosios teisės institutas, kuris veikia ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių teisėje. Kadangi jis egzistuoja, jis turi būti taikomas. Nėra prasmės institutui būti, jeigu jis nėra taikomas.

A.Medalinskas. Bet išimčių tarptautinėje, taip pat ir ES praktikoje vis dėlto yra. Pavyzdžiui, holokaustui, genocidui, sunkiems nusikaltimams žmogaus teisėms nėra senaties.

R.Merkevičius. Senaties termino atsisakymas holokaustui, genocidui ir kitiems prieš žmogiškumą nukreiptiems dalykams yra atsakas į tarptautines tradicijas.

V.Piesliakas. Taip, yra išimčių, bet reikia žiūrėti, kur tokios išimtys reikalingos, o kur ne. Manau, kad prieš keičiant reikia išsiaiškinti, kuo tas įstatymas blogas. Jeigu senatis suėjo, tai kodėl ji suėjo? Ar dėl to kaltas baudžiamasis įstatymas, ar priežasčių reikia ieškoti kitur? Gal problemiškas baudžiamasis procesas, ikiteisminio tyrimo organizavimas, žmonių požiūris į darbą? Esu giliai įsitikinęs, kad senaties terminai, nustatyti 2003 metais įsigaliojusiame kodekse, yra normalūs ir optimalūs. Jie suderina ir teisingumo, ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesus.

A.Medalinskas. Bet yra ne vienas atvejis, kai aukšti pareigūnai, politikai išvengė atsakomybės už savo padarytas veikas tik dėl to, kad suėjo senatis. Tad ar iš tikrųjų tie mūsų iki šiol buvę senaties terminai buvo optimalūs? Kad ir tie patys penkeri metai. Byla prokuratūroje guli trejus metus, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkas sako, kad jeigu byla į teismą ateina likus vieniems ar porai metų iki senaties, tai ją išnagrinėti teisme laiku jau faktiškai neįmanoma. Ir sueina senatis. Tai gal tuos terminus pailginti buvo prasmės. O gal net ir visiškai jų atsisakyti, bent kol įvesime tvarką baudžiamajame procese. Vėliau būtų galima vėl grįžti prie tų terminų, bet gana ilgų.

R.Merkevičius. Galime net visiems nusikaltimams senaties terminą panaikinti. Bet svarbūs yra du dalykai. Pirmiausia tai tradicija kiekvienoje valstybėje, o antra, pačios senaties termino prasmės momentai.

S.Bikelis. Išsiaiškinkime, kodėl apskritai egzistuoja senatis. Tai, kad Anglijos teisėje nenumatoma senatis, aš nelaikyčiau sektinu pavyzdžiu. Yra daug įvairių teorijų, pateisinančių senaties buvimą. Vieni tai sieja su tuo, kad praėjus ilgesniam laikui sunku surinkti įrodymus, kiti mano, kad svarbiausia apsaugoti kaltinamąjį nuo pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo. Bet šiems tikslams pasiekti yra kitų procesinių įrankių ir tam senatis nebūtina. Pavyzdžiui, jeigu teismui stinga kaltės įrodymų, jis gali tiesiog išteisinti kaltinamąjį. Nuo vilkinimo kiekvieną kaltinamąjį saugo Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis. Jeigu byla yra vilkinama, procesas gali būti nutrauktas remiantis šiuo straipsniu ir nelaukiant senaties termino pabaigos. Senatis sietina su nubaudimo netikslingumu praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nusikaltimo. Kodėl po ilgo laiko sumažėja atpildo prasmė, yra labai subtilus filosofinis klausimas. Britai tai apskritai neigia, o žemyninė Europa pripažįsta, kad laikas ilgainiui panaikina būtinybę bausti. Bet aišku, kad ir žemyninėje Europoje senatis siejama su išties ilgais terminais.

V.Piesliakas. Jeigu būtų sąžiningai dirbama, tai penkerių metų, aš nekalbu apie aštuonerius ar dešimt, turėtų per akis pakakti ištirti nusikaltimą. Bet, matyt, yra kitų problemų. Visų pirma ta, kaip vyksta baudžiamasis procesas. Aš ir Seime sakiau, kad prieš ilginant terminus reikėtų pasidomėti, kodėl senatis sueina. Ar tik terminai kalti?

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"