TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kodėl "žalieji" nemoka vairuoti?

2011 10 12 0:00
Statistika rodo, kad pavojingiausi kelyje - 18-25 metų vairuotojai, jie sukelia didžiąją dalį eismo įvykių.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje būsimi vairuotojai vairavimo egzaminus išlaiko bene prasčiausiai Europoje, tad dažnas mokosi pakartotinai. Bet ar išmoksta? Juk būtent "žalieji" savarankiškai išriedėję į gatves sukelia daugiausia eismo įvykių. Kas dėl to kaltas: prastas vairuotojų parengimas, per sunkūs egzaminai ar netinkamas auklėjimas?

Vairavimo egzaminui besirengiantys būsimi vairuotojai su nerimu laukia akimirkos, kai savo gebėjimus teks pademonstruoti egzaminuotojams. Jie yra girdėję ne vieną pasakojimą apie tai, kad instruktoriai esą tyčia bando "sukirsti" per egzaminą, kabinėjasi prie smulkmenų ar net specialiai provokuoja suklysti.

Gąsdina ir statistika - iš pirmo karto praktinį vairavimo egzaminą išlaiko vos 37 proc. norinčiųjų vairuoti. Kitose Europos šalyse situacija kur kas geresnė. Pavyzdžiui, Kroatijoje valstybinį vairavimo egzaminą iš pirmo karto (2010 metų duomenys - aut.) išlaiko 56 proc., Prancūzijoje - 58 proc., Latvijoje - 54,6 proc., Liuksemburge - 48,8 proc., Švedijoje - 60,6 proc., o Rumunijoje - net 71,75 proc. "žaliųjų" eismo dalyvių. Prasčiau už lietuvius valstybinius vairavimo egzaminus laiko tik britai.

Pavojingiausi - jauni ir nepatyrę

Lietuvoje per metus teisę vairuoti įgyja apie 50 tūkst. naujokų. Būtų logiška tikėtis, kad "šviežios", ką tik įgytos žinios padeda jiems vairuoti kaip iš natų.

Tačiau eismo įvykių statistika jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams negailestinga. 2007-2010 metų laikotarpiu kas trečią avariją Lietuvoje padarė asmenys, turintys mažesnį negu 5 metų vairavimo stažą. Apie 20 proc. visų eismo įvykių sukelia vairuotojai, kurių vairavimo stažas - iki 2 metų.

Kaip teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius, pastarųjų metų statistika aiškiai rodo, kad pavojingiausi kelyje - 18-25 metų vairuotojai. Šio amžiaus eismo dalyviai sukelia didžiąją dalį avarijų - ne tik techninių, bet ir įskaitinių, kai žūva arba sužalojama žmonių.

Komisaras įvardijo dažniausias "žalių" vairuotojų eismo įvykių priežastis - tai leistino greičio viršijimas ir pavojingas manevravimas. "Pastebėjau įdomią tendenciją: gavę teisę vairuoti jaunieji eismo dalyviai pirmus metus važinėja santykinai atsakingai. Tačiau antrais metais jiems "išdygsta sparnai" - atsiranda azartas smarkiau spustelėti akceleratoriaus pedalą ir daryti kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kodėl taip yra? Sunku pasakyti. Negaliu atmesti, kad dėl to kaltas nepakankamai profesionalus vairuotojų parengimas mokyklose, socialinė aplinka, blogi pavyzdžiai gatvėse", - LŽ aiškino G.Aliksandravičius.

Situacija kasmet blogėja

VĮ "Regitra", kuri egzaminuoja būsimus vairuotojus, generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas patvirtino, jog vairuotojų rengimo statistika iš tiesų nedžiugina. Anot jo, nerimauti verčia ir faktas, kad iš pirmo karto praktinį vairavimą išlaikiusiųjų procentas nuo 2003 metų nuolat mažėja.

Tačiau jis nesutinka su visuomenėje paplitusiu stereotipu, esą valstybinis vairavimo egzaminas per sunkus, o egzaminuotojai tyčia mėgina sukirsti nepatyrusius jaunuolius. "Nėra vieno universalaus paaiškinimo, kodėl pradedantys vairuotojai taip prastai išlaiko vairavimo egzaminą. Bet keletą pagrindinių niuansų vis dėlto išskirčiau: tai prastas mokinių parengimas vairavimo mokyklose ir pats pradedančiųjų požiūris. Kartais susidaro įspūdis, kad vairavimo mokyklose jaunieji vairuotojai mokomi ne vairavimo ir saugaus eismo pagrindų, bet kaip išlaikyti egzaminą", - LŽ sakė S.Šuminas.

Ekspertai buvo nustebę

Prieš keletą metų į Lietuvą pasižiūrėti, kaip "žali" vairuotojai laiko praktinius vairavimo egzaminus, buvo atvykusi tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos (CIECA) ekspertų delegacija. Specialistai iš skirtingų šalių stebėjo, kaip būsimi vairuotojai atlieka praktines egzamino užduotis aikštelėje ir gatvėse. Tai, ką tąsyk išvydo užsienio ekspertai, anot S.Šumino, juos tiesiog pribloškė.

"Atvirai pasakius, svečius labai nustebino pamatytas vaizdas. Jie net liūdnai pajuokavo, kad tarp stebėtų būsimų vairuotojų važiuojančiųjų tiesiog nėra. Žodžiu, būsimų vairuotojų pasirengimo lygis ekspertus gerokai nustebino, o gal net suglumino", - neslėpė pašnekovas.

Išeitis - privati ir profesionali praktika

Šiuo metu norint pradėti laikyti vairavimo egzaminą reikia turėti 30 akademinių valandų praktinį vairavimo "bagažą". Tai minimalus laikas, kurį pradedantys vairuotojai turi atidirbti kartu su vairavimo mokyklos instruktoriumi. Tačiau S.Šuminas įsitikinęs, jog 30 valandų vairavimo greta instruktoriaus neužtenka, kad nepatyręs žmogus jau būtų pasirengęs savarankiškai, saugiai ir atsakingai vairuoti.

"Nesakau, kad visi be išimties pradedantys vairuotojai neįstengia per 30 valandų išmokti pagrindinių vairavimo principų, leidžiančių saugiai jaustis kelyje. Tačiau, kaip praktika rodo, nemažai esama tokių, kuriems tiek mokymosi vairuoti valandų akivaizdžiai nepakanka. Svarbu ir tai, ar efektyviai tas laikas išnaudojamos. Žinoma, būtų galima didinti privalomų vairavimo su instruktoriumi valandų skaičių, tačiau tokiu atveju atsirastų nemažai pasipiktinusiųjų, kurie teigtų, kad vairavimo mokyklos nori susižerti daugiau pinigų. O ir būsimų vairuotojų finansinės galimybės nėra beribės. Todėl idealiausias variantas būtų vadinamasis profesionalios ir privačios praktikos derinimas - 30 valandų su vairavimo instruktoriumi ir dar maždaug tiek pat laiko su šeimos nariu. Tyrimais įrodyta, jog toks pasirengimas yra efektyviausias", - kalbėjo S.Šuminas.

30 valandų: daug ar mažai?

Vairavimo mokyklos "Juronas" savininkas, vairavimo instruktorius Vytautas Šantaras nesutiko su nuomone, kad dėl to, jog vairavimo egzaminą išlaiko mažai jam besiruošiančiųjų, didžiausia kaltė tenka esą nepakankamai gerai būsimus vairuotojus rengiančioms mokykloms. Jo manymu, priežastys glūdi giliau. Ir "Regitroje" egzaminuotojai neva perlenkia lazdą vertindami pradedančiuosius.

"Nesąmonė, kai per egzaminą aikštelėje šiek tiek užvažiavus ant ženklinimo linijos sakoma, kad tai kritinė klaida ir dėl to egzaminą reikia perlaikyti. Ši ir panašios klaidos neturi nieko bendra su eismo saugumu. Mano galva, egzaminuotojai neretai pernelyg kritiškai žiūri į smulkmenas. Kita problema - privalomų vairavimo valandų reglamentavimas. Akivaizdu, jog per 30 valandų daugeliui neįmanoma gerai išmokti vairuoti, tačiau tai nereiškia, kad vairavimo mokymosi trukmę būtina ilginti. Juk yra žmonių, kurie ir po 5 valandų jau gali eiti laikyti egzaminą, bet pasitaiko tokių, kuriems ir 100 valandų per mažai", - savo požiūrį į vairuotojų rengimą dėstė V.Šantaras.

Trūksta gerų instruktorių

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Automobilių transporto katedros lektorius Liudas Narkaitis LŽ taip pat tvirtino, jog nėra vienos priežasties, dėl kurios Lietuvoje būsimi vairuotojai blankiai pasirodo per egzaminus. Pašnekovas įsitikinęs, kad "Regitros" egzaminuotojai kartais per daug griežtai žiūri į, jo nuomone, menkas klaideles. Kita vertus, L.Narkaitis įžvelgia ir profesionalių vairavimo instruktorių trūkumą.

"Kartais man susidaro įspūdis, kad norintieji gauti licenciją, leidžiančią mokyti vairuoti, mano, jog tai labai paprastas darbas. Tačiau mokant vairuoti neužtenka sėdėti šalia mokinio ir skaityti laikraštį. Čia juodas darbas, reikalaujantis ne tik patirties, bet ir atsidavimo", - tikino L.Narkaitis.

Kolegijos lektorius pridūrė, kad jį stebina ir valdžios požiūris į būsimų vairuotojų rengimą. Esą iš vairavimo mokyklų reikalaujama daug, tačiau paramos - jokios.

Pažymėjimą turi, atsakomybės - ne

LŽ kalbinti pašnekovai sutiko: nei vairavimo mokyklos, nei egzaminuotojai, nei policija neturi galių padaryti taip, kad visi jauni ir nepatyrę vairuotojai elgtųsi kelyje atsakingai. Pasak S.Šumino, būsimo vairuotojo elgesį kelyje formuoja ir lemia socialinė aplinka, požiūris į saugų eismą, gyvenimo būdas bei gyvenimo tikslai. "Net puikiai vairuotojus rengiančios mokyklos negali užtikrinti, kad teisę vairuoti įgiję jaunuoliai atsakingai elgsis sėdėdami prie vairo", - aiškino jis.

Tam pritarė ir V.Šantaras. Jo manymu, nuo auklėjimo priklauso, kaip žmogus elgsis kelyje. "Norint kelti eismo kultūrą ir sumažinti avarijų skaičių, saugaus eismo pagrindus reikia pradėti dėstyti ne vairavimo mokyklose, o šeimoje, darželyje, bendrojo lavinimo įstaigose. Patikėkite, kai pradedantieji mokosi vairavimo įgūdžių vairavimo mokyklose, jie elgiasi kaip angeliukai. Tačiau vos tik gauna vairuotojo pažymėjimą, laksto gatvėmis kaip galvas pametę. Galų gale ir valdžia turi suvokti, kad eismo saugumas - nacionalinio saugumo klausimas. Vien užmojai griežtinti jaunų vairuotojų atsakomybę ar, pavyzdžiui, įpareigoti vairavimo mokyklas pradedančius vairuotojus mokyti tik apynaujais automobiliais, problemos neišspręs. Būtinas nuoseklus mokymas ir švietimas nuo mažų dienų. Tik tai tinkamai įgyvendinus po 10-15 metų galima tikėtis norimų rezultatų: daugiau kultūros keliuose, mažiau avarijų, aukų ir sužeistųjų", - akcentavo V.Šantaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"