TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kokią rinkos dalį pasiglemžia šešėlis?

2010 03 31 0:00
Dėl kainų skirtumo kaimynėse valstybėse žmonės vis dažniau susigundo nelegaliai įvežtais tabako gaminiais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šešėliniai pinigai vis labiau įsisuka į šalies ekonomiką, o legalus verslas nepaliaujamai traukiasi. Valstybės pareigūnų skaičiavimais, kasmet apie 0,5 mlrd. litų, kurie uždirbami iš kontrabandos ir kitos nelegalios apyvartos, yra legalizuojami. Kiek iš tikrųjų šešėlinių pinigų cirkuliuoja rinkoje?

Didžiausi šešėliniai pinigai sukraunami iš akcizinių prekių nelegalios apyvartos, t. y. iš tabako, alkoholio, naftos produktų. Verslas ne kartą skambino pavojaus varpais, kad atleidžiami darbuotojai, krinta pardavimas, į krašto biudžetą sumokama vis mažiau mokesčių ir viso to pagrindinė priežastis - ne sumažėjęs vartojimas dėl ekonomikos sunkmečio, o nelegali rinka, auganti kaip ant mielių. Vyriausybės priimti sprendimai didinti mokesčius ir taip papildyti biudžetą nedavė laukiamų rezultatų, padidino nelegalios rinkos augimo problemą, o šešėlinė ekonomika jau kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Apie tai, kiek iš tikrųjų šešėlinių pinigų cirkuliuoja rinkoje, kokie galimi keliai siekiant pažaboti šešėlinę ekonomikos dalį, daugiau žalos ar naudos davė padidinti stipriojo alkoholio, degalų bei tabako gaminių akcizai, "Lietuvos žinių" apskritojo stalo diskusijoje mintimis dalijosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas RAČKAUSKAS, "Philip Morris" korporacinių reikalų direktorė Baltijos šalyse Aušra BALČIŪNIENĖ, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas VOSYLIUS ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas VILIMAS. Juos kalbino žurnalistas Gintaras MIKŠIŪNAS.

Kas maitina šešėlį?

- Gerbiamas Seimo NSGK pirmininke, jūs spaudoje minėjote, kad nelegalių pinigų užsidirbę asmenys gali įsigyti jau veikiančių įmonių akcijų, vėliau jos gali dalyvauti konkursuose ir net pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) skiriamas lėšas. Kaip manote, kokia yra tokio spartaus nelegalios rinkos augimo priežastis?

A.Anušauskas. Kontrabanda neatsirado vakar. Dinamiškas jos augimas prasidėjo tada, kai buvo padidinti akcizai. Mes lyginamės prie minimalaus europinio akcizų lygio. Taigi natūralu, kad per pastaruosius penketą metų akcizinių prekių kontrabandos augimo kreivė kilo į viršų. Kalbėdamas apie akcijų pirkimą už nelegaliai uždirbtus pinigus, aš turėjau omenyje 2008-uosius bei ankstesnius metus. Verslininkai, kurie įsitraukė į nelegalią veiklą tuo laiku, legalizuoti pinigus pradėjo taip pat šiek tiek anksčiau. Dabar tai daro kiti, kurie vėliau taip pat norės legalizuotis. Tai nesibaigiantis procesas. Bet aš to nesiečiau su didesniu ar mažesniu mokesčių lygiu. Sumažėjus mokesčiams galbūt tokios veiklos patrauklumas taip pat sumažės, bet kontrabanda niekur neišnyks, nes kainų skirtumas gretimose valstybėse vis viena egzistuos.

L.Vosylius. Gal pasirodysiu nepopuliarus, bet manau, kad mūsų euroderybininkai labai smarkiai pralošė. Lietuva vis tiek išlieka vartais tarp Rytų ir Vakarų Europos. Akcizinių prekių kainų skirtumai yra ganėtinai dideli. Mūsų nuomone, vienintelis būdas, galintis sumažinti šešėlinės rinkos augimą, - prašyti ES leisti mūsų šaliai taikyti kiek įmanoma mažesnius akcizus tokioms prekėms kaip degalai, alkoholiniai gėrimai, tabakas.

To, kas vyksta Lietuvos degalų rinkoje, įvardyti kaip kontrabandos tikrai negalėtume. Valstybės sieną kerta lengvieji automobiliai, paprastai "VW Pasat" markės, kurių degalų bakas yra vienas didesnių, ir jie pasienio punktuose sudaro kliūtis žmonėms, kurie vyksta į kaimynų šalį kitais tikslais. Neretai nelegalūs degalų kurjeriai sugeba kirsti sieną ir be eilės. Jų vadinti kontrabandininkais negalime, nes jokie teisės aktai nedraudžia į mūsų valstybę įvažiuoti automobiliu, prisipylus pilną degalų baką. Tačiau patys pareigūnai drąsiai teigia, kad per 90 proc. tokių automobilių, kertančių sieną, veža degalus, skirtus parduoti juodojoje rinkoje.

L.Vilimas. Valdžiai per 2 metus net 35 proc. padidinus stipriojo alkoholio akcizo mokestį, šalies šio alkoholio pramonės indėlis į mūsų biudžetą ėmė tirpte tirpti. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, akcizo už etilo alkoholį 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, priskaičiuota 150,3 mln. litų mažiau, o pardavimas, palyginti su 2007 metais, krito 41,8 procento.

Kai kurie valdžios vyrai uoliai įrodinėja, kad alkoholinių gėrimų pardavimo kritimą lėmė sunkmetis, sumenkusi žmonių perkamoji galia ir sumažėjęs vartojimas. Tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, jog per pastaruosius 10 metų alkoholio suvartojimo kiekiai Lietuvoje kasmet kito apie 1-3 procentus. Alkoholio rinka taip greitai ir sparčiai nesiplečia ir nesusitraukia, nes vartojimas susijęs su žmonių įpročiais, visuomenės kultūra ir sąmoningumo lygiu. Mokesčių didinimas ir draudimai nesumažino vartojimo, o tik sudarė šiltnamio sąlygas augti nelegaliai alkoholio apyvartai.

Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo tarifas 2,3 karto viršija ES reglamente nustatytą privalomą minimalų reikalavimą. Įvertinus, kad Lietuvoje daugiau nei pusę stipriojo alkoholinio gėrimo kainos sudaro akcizas, nelegaliems gamintojams ir prekeiviams atsiveria puiki niša. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė pusės litro degtinės kaina yra 18 litų, o Baltarusijoje vos 6 litai, Rusijoje - 7 litai; padirbto alkoholinio gėrimo kaina yra iki 12 litų.

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir prieš 10 metų, kai stipriojo alkoholio akcizas buvo padidintas, o rinką veikė ne tokia globali, tačiau vis viena skausmingai Lietuvos ūkiui atsiliepusi Rusijos krizė. Tuo laiku matėme legalaus alkoholio pardavimo mažėjimą, didėjo nelegalių produktų apyvarta, o valstybės biudžetas kasmet prarasdavo šimtus milijonų litų. Labai gaila, kad valstybė kartoja tą pačią skausmingą pamoką.

L.Vosylius. Gal ne visi žino, kad šiuo metu Lietuvoje benzinui taikomas 21 proc. didesnis akcizas, nei yra nustačiusi ES. Ar būtina Lietuvai siekti 2013 metų akcizo dydį? Mes esame labai nepopuliarūs, kaltinami dėl to, kad benzinas Lietuvoje brangiausias Baltijos valstybėse ir netgi visame regione. ES pasienyje esančiai šaliai taikyti tokį didelį tarifą yra nelogiška. Lietuvoje daugiau negu 55 proc. 1 litro benzino kainos sudaro įvairūs mokesčiai. Todėl nenuostabu, kad žmonės vyksta į gretimas valstybe degalų. Manau, kad viena pagrindinių nelegalios rinkos gyvavimo priežasčių yra dideli mokesčiai ir tai, kad neįvertinamas mūsų ir kaimyninių valstybių kainų bei mokesčių skirtumas.

A.Balčiūnienė. Situacija tabako pramonėje nedaug kuo skiriasi nuo padėties stipriojo alkoholio ir degalų sektoriuje. Cigaretės priklauso greitai judančių prekių grupei. Lankstumas ir prisitaikymas prie paklausos labai greitai ir dinamiškai veikia pardavimą. Pernai turėjome pasiekti ES reikalaujamą tabako gaminių akcizo minimumą - 64 eurus už tūkstantį vienetų, 76 proc. buvo keliamas akcizas. Niekada anksčiau tokio neturėjome. Tai, kad didės tabako gaminių akcizas, buvo žinoma iš anksto. Galima buvo pasiruošti, numatyti, kokia bus galima rinkos reakcija. Jau nebe pirmi metai akcizo mokestis, kuris lemia ir pakelio kainos padidėjimą, yra kartais 7, o gal ir 10 kartų didesnis negu gretimose, ne ES šalyse. Tad žinant šiuos faktus, manau, būtų galima šiek tiek koordinuoti teisėsaugos institucijų veiklą, nes turime 7 ar 9 įvairias tarnybas, kurios atsakingos už kovą su kontrabanda ir šešėline rinka. Bet vienos koordinuojančios tarnybos kaip ir nėra. Tabako gaminius gaminančios ir jais prekiaujančios bendrovės ne kartą buvo įspėjusios, kad tokia situacija bus, nes panašioje padėtyje buvo atsidūrusios ir Čekija, ir Rumunija. Mes neturėjome išsiskirti, tačiau nuo praėjusių metų, paskutinį kartą akcizą pakėlus daugiau negu 30 proc., pardavimas taip pat krito apie 30 procentų. Mes siūlėme pagalvoti, ką galima būtų padaryti pasienyje, nes nelegalios produkcijos įvežimo skaičiai auga. Pigiausiai legaliai parduodamų cigarečių šiandien Lietuvoje galima nusipirkti už daugiau kaip 6 litus. Tačiau toks pat produktas nelegalioje rinkoje kainuoja per pusę pigiau. Dabar nereikia daug kalbėti, bet imti ir padaryti. O daryti yra paprasta - tiesiog geriau kontroliuoti ir norėti surinkti tuos mokesčius, kuriuos kasdien praranda valstybė. Biudžetas dėl to praranda daugiau nei pusantro milijardo litų. Tai yra trejų metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos biudžetas.

Lietuviams kontrabandininkai - didvyriai?

- Kai kurie politikai teigia, kad jokios kontrabandos ir nelegalios apyvartos nėra. Tiesiog policija pradėjo geriau dirbti, nors ir mažinamas finansavimas. Kokia yra tikroji kontrabandos sulaikymo statistika?

V.Račkauskas. Žvelgiant į praėjusių metų statistiką ir lyginant ją su 2008 metų duomenimis, užregistruota 61 proc. nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, padarytų ekonomikai ir šalies verslo tvarkai, ir 47,2 proc. daugiau nusikalstamų veikų, padarytų finansų sistemai. Panašūs skaičiai yra ir administracinėje teisėje. Visa tai byloja, kad policijai darbo atsirado daugiau. Ką reikėtų išskirti: išaugo ir kontrabandos kiekiai, ir neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis kiekiai tiek baudžiamosios, tiek administracinės teisės srityse. Padaugėjo neteisėto alkoholinių gėrimų gamybos atvejų. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai prisitaiko prie rinkos, prie kainų ir ima verstis tuo verslu, kuris jiems gali atnešti kuo didesnį pelną. Paantrinčiau tam, jog pelną galima gauti iš nelegalaus alkoholio, tabako ar naftos produktų pardavimo. Bet didžiausias pelnas gaunamas iš narkotikų prekybos.

A.Balčiūnienė. Sutinku, kad vartotojai Lietuvoje prisitaiko. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ne per metus atliktuose tyrimuose atsispindi, kad lietuvių požiūris į kontrabandą pakankamai pozityvus, o kontrabandininkas - tarsi tas žmogus, kuris nieko blogo lyg ir nedaro. Niekada neteko girdėti, kad teisėsaugos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su verslu, užsiimtų šviečiamuoju darbu. Švietimas ir net socialinė reklama tikrai daug ką gali pakeisti. Prisiminkime socialinę reklamą, susijusią su eismo saugumo problemomis kelyje. Nesakau, kad tai panacėja, bet gal tai būtų viena priemonių, galinčių keisti piliečių požiūrį.

L.Vilimas. Pritariu, kad vartotojų kultūros ugdymas ir visuomenės švietimas tikrai duoda rezultatų, tai patvirtina daugelio šalių pavyzdžiai, kai kainos kėlimas ar draudimai ne tik nesumažina, bet net padidina nesaikingą alkoholio vartojimą.

- Ar akcizinių prekių kontrolė neturėtų būti nacionalinio saugumo problema? Gal iš tikrųjų trūksta kontrolės?

A.Anušauskas. Nesutikčiau, kad trūksta kontrolės. Krizė keičia žmonių vartojimo įpročius, tad visko susieti tik su mokesčiais nederėtų. Nemažai žmonių meta rūkyti ir tai vyksta iš tikrųjų. Lygiai taip pat keičiasi ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai. O tai mažina įmonių pelnus. Atkreipkime dėmesį ir į patį vartotoją. Įstatymai apriboja ne prekybą, o prekės prieinamumą. Antra, dėl mokesčių, kodėl mes taikome 2013 metų akcizų tarifą. Tai darome todėl, kad žmonės gyventų kokiais 7 metais į priekį. Jie tikėjosi, kad gaus didesnes pajamas, bet dabar negauna. Tam, kad suderintume lūkesčius ir valstybės galimybės, turėjome didinti mokesčius. Kas būtų buvę, jeigu 2009 metais nebūtų buvę pakeisti mokesčiai? Šiandien turėtume ne 10, bet 16 proc. biudžeto deficitą. Didesni mokesčiai tuos lūkesčius šiek tiek normalizuoja.

Vien tik administracinėmis priemonėmis kovoti su kontrabanda ir nelegaliu akcizinių prekių platinimu nepajėgsime. Švietimo priemonių taip pat neužtektų. Manau, kad verslo partneriai privalo reaguoti į rinkos, vartojimo įpročių ar mokesčių pakeitimus.

Pramonė patyrė kritimą

- Didesni mokesčiai, ypač stipriojo alkoholio akcizas, išaugęs net 35 proc., smogė legaliai alkoholio pramonei. Kokia alkoholio pramonės situacija šiandien?

L.Vilimas. Dėl sumažėjusios įmonių apyvartos krito ne tik akcizo, bet ir kiti mokesčiai: PVM, gyventojų pajamų surinkimas, be to, įmonės mažino atlyginimus, darbuotojų bei darbo dienų skaičių, todėl mažėjo ir "Sodros" įmokos. Tai vis šalies biudžeto praradimai, kurie galėjo būti panaudoti "lopant" skauduliais virtusias biudžeto skyles.

Štai stambiausias alkoholio gamintojas "Stumbras" į biudžetą pernai sumokėjo 66 mln. litų mažiau mokesčių nei 2008 metais, AB "Alita" indėlis į biudžetą sumenko 41 mln. litų, AB "Vilniaus degtinė" - 27 mln. litų.

Dar 2007-ųjų pabaigoje alkoholio pramonės atstovai ne kartą prognozavo, kad pakėlus akcizą sparčiai augs nelegali rinka, o biudžetas praras milijonus. "Sausų" įstatymų pavyzdžių pasaulyje būta ne kartą. Ne visada reikia žiūrėti į užsienio pavyzdžius ir taikyti tai kaip etaloną Lietuvai.

Jūs, gerbiamasis A.Anušauskai, sakėte, kad natūraliai alkoholinių gėrimų vartojimas mažėja. Tikrai pasitaiko tokių reiškinių. Tačiau yra ir kitokių vartotojų, kurie išgeria rečiau, bet didesnį kiekį. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų vieno žmogaus suvartojamas alkoholio kiekis svyravo 1-3 procentus. Per dvejus metus alkoholio pramonė patyrė per 40 proc. kritimą, tačiau Statistikos departamentas fiksuoja tik 0,1 proc. alkoholio suvartojimo kritimą. Kaip tokius dalykus paaiškinti?

A.Anušauskas. Bet aš norėjau atkreipti dėmesį į kitus dalykus - sumažėjo sergamumas alkoholinėmis psichozėmis.

L.Vilimas. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad su Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku kalbėsime apie alkoholines psichozes. Žinoma, kai žmonės pradeda mirti - tai jau visos Lietuvos problema. Esama oficialių institucijų tyrimų duomenų, kurie rodo, kad per 2008-2009 metus tam tikruose regionuose nuo 40 iki 60 proc. padaugėjo mirčių nuo apsinuodijimo alkoholio surogatais. Lietuvoje veikia 256 sveikatos priežiūros įstaigos, o Valstybiniam psichikos sveikatos centrui informaciją pateikia tik 72. Nėra objektyvių duomenų, kadangi niekas jų neapskaito. Todėl tam tikri Seimo nariai įžūliai meluoja dėl psichozių statistikos, tad siūlau visiems atsargiai vertinti panašius teiginius.

A.Balčiūnienė. Šiandien labai emocionalu kalbėti apie šešėlį. Šešėlis ir yra šešėlis, mes nedaug apie jį žinome. Turiu tik faktų ir galiu jais operuoti. Visa kita yra vienokios ar kitokios išvados. Stokojama tam tikrų veiksmų koordinavimo. Jeigu nueičiau į kurią nors iš teisėsaugos institucijų ir paklausčiau, kokia yra nelegalios rinkos padėtis, kiekviena jų į tai žiūrės, atsižvelgdama į savo atsakomybės sritį. Ir jos bus teisios, nes sulaikomos nelegalios produkcijos kiekis didėja.

Spręsti apie vartojimą pagal savo draugus taip pat neobjektyvu, nors žmonės iš tikrųjų palengva keičia įpročius. Verslo įmonės tiria vartojimą. Mes taip pat atliekame tokius tyrimus. Tabako gaminių vartojimas sumažėjo 5 procentais. Tačiau legalus produktų pardavimas krito daugiau kaip 40 procentų. Proporcija kalba pati už save. Esama produktų, kurie surūkomi, tačiau į rinką jie patenka ne per parduotuves ir nėra apmokestinami. Atmeskime visus emocinius aspektus ir pamėginkime surasti, jei yra noro, bendrą vardiklį ir nesidalyti, kas tavo, o kas mano, bet pasakyti, kad tai yra mūsų.

Naminukės meistrai prisitaikė

V.Račkauskas. Visais laikais veikė falsifikuoto alkoholio gamyba ir pardavimas. Tik keitėsi mastai ir tokio alkoholio rūšys. Jeigu 2008 metais labiau dominavo pilstukas, tai 2009-aisiais jau pirmavo naminės degtinės gamyba. Tai rodo, kad nelegalūs gamintojai prisitaiko prie sąlygų, kadangi falsifikuotą alkoholį dabar sunkiau įvežti, tapo ne taip pelninga. Be to, falsifikuotą produkciją šiuo metu sunkiau parduoti per prekybos įstaigas. Žinoma, visų atveju nesuminėsiu, bet pelningiau tapo varyti naminę degtinę iš vietinės žaliavos, kuri yra pigesnė, ir ją platinti per privačius asmenis. Toks alkoholis skirtas daugiau vidaus rinkai, tad niekas negali apskaičiuoti, kiek jo pagaminama.

Kitos akcizinių prekių rūšys, tokios kaip tabako gaminiai, ne visada skirtos tik Lietuvos rinkai. Todėl sulaikytų prekių kiekiai neatspindi realios situacijos, kadangi didelė jų dalis skirta užsienio rinkai.

Pagalba verslui - "socialinis eksperimentas"?

- 2009-aisiais buvo padidintas degalų akcizas, po pusmečio jo sumažinimas, pasak Finansų ministerijos, buvo kaip socialinis eksperimentas. Kaip tai atsiliepė pramonei?

L.Vosylius. Man labai keistai atrodo, kai ministras pirmininkas dyzelinio akcizo sumažinimą vadina "socialiniu eksperimentu". Kaip galima vykdyti socialinį eksperimentą už valstybės biudžeto pinigus. Nėra blogiau, kai valstybiniame sektoriuje dirba tarnautojai, niekada nesusidūrę su verslu. Priimant sprendimus, dažnai remiamasi sausais skaičiavimais. Dyzelinio kuro akcizo sumažinimas, mūsų skaičiavimais, tikrai davė teigiamą rezultatą. Pasienyje esančiose degalinėse, kuriose praėjusiais metais beveik nebuvo likę klientų, dabar pardavimas padidėjo 2,5 karto. Verslas ir tranzito srautai grįžo į Lietuvą. Mūsų nuomone, toks žingsnis davė teigiamą rezultatą.

Akcizų mažinimas, koordinavimas ir kontrolė

- Ar galima tikėtis, kad sumažinus akcizus padidės vartojimas ir pagerės rinkos situacija?

L.Vilimas. Verslas į besikeičiančią situaciją reaguoja greičiau, nes jam tai - išgyvenimo klausimas. To paties norėtųsi ir iš valstybės, kad priimti sprendimai butų koreguojami dėl valstybės, verslo ir piliečių interesų. Verslas prisitaiko, to linkime ir valstybės institucijoms - priimti reikalingus sprendimus peržiūrint esamus akcizo mokesčius ir griežtinant kontrolę. Esame įsitikinę, kad sumažinus stipriojo alkoholio akcizą iki 2007 metų lygio, legalus pardavimas imtų didėti, valstybės biudžetas gautų didesnes pajamas iš akcizo, o nelegali rinka imtų trauktis. Pagal mūsų prognozes pirmieji atsigavimo ženklai turėtų pasijusti po pusmečio.

V.Račkauskas. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į praėjusių metų statistiką. Praeitais metais, palyginti su 2008-aisiais, nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivūs asmenys, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tai rodo, kad problema egzistuoja. Kitas skaičius, kuris mus džiugina, - žuvusiųjų keliuose sumažėjo net 26 proc., sužeistųjų - net 23,5 procento. O eismo įvykių, kuriuos padarė neblaivūs asmenys, sumažėjo net 41 procentu. Šioje srityje nuveikta išties daug. Tai ne tik policijos, bet ir visų institucijų bendras kompleksinis požiūris į problemos sprendimą. Man atrodo, kad ir kitose gyvenimo srityje neturėtų būti toleruojamas girtavimas, atėjimas į darbą neblaiviam. Visa tai galėtų lemti alkoholio vartojimo mažinimą, pirmiausia ugdant jo vartojimo kultūrą. O policija savo ruožtu, kokie bus įstatymai, tokius ir vykdys, mėgins kontroliuoti padėtį.

A.Balčiūnienė. Manau, kad Finansų ministerijoje yra nemažai specialistų, kurie žino, kas iš tikrųjų vyksta. O koordinuoti veiksmus būtina. Aš visą laiką sakiau ir sakysiu, kad tik atviro dialogo, konkretus kalbėjimo metu turi būti įvertinti visi faktai. Kalbant apie tabaką ar alkoholį, emocijos visą laiką liejasi per kraštus ir visi yra specialistai. Turėtume mokėti ne tik klausytis, bet ir išgirsti faktus. Palinkėčiau labai paprastų ir labai konkrečių veiksmų: pirmiausia turėtų atsirasti koordinatorius. Manau, kad teisėsauga šiomis sąlygomis dirba milžinišką darbą. Skaičiai kalba patys už save. Net šiomis sąlygomis jokiu būdu negalima mažinti teisėsaugos finansavimo.

Turi būti viešai, aiškiai, ne teoriškai, bet praktiškai įvardyta, kokie tikslai keliami teisėsaugai. Manau, kad bendras tikslas - sumažinti kontrabandos srautus. Bet kokiais vienetais tai galėtume pamatuoti? Įvardijus tikslus, galima būtų apibrėžti ir motyvacijos elementus. Nes dirbti teisėsaugoje šiandien nėra lengva. O man svarbiausias skaičius, kiek pinigėlių surenkame į biudžetą ir kiek realiai žmonės suvartoja. Verslas būtent taip kuria savo planus, to paties linkėčiau ir valstybei.

A.Anušauskas. Valstybė nėra vien tik verslo organizatorius. Jūs sakote, kad orientuojatės į skaičius. Bet valstybė yra kur kas daugiau nei biudžetas. Tai yra visuomenė, turinti įvairių lūkesčių, taip pat ir lūkesčių mažinti žalingus įpročius. Tikslus ir lūkesčius reikia derinti, o kalbėti, kad viską lemia pinigai, negalima.

Atkreipsiu dėmesį ir į kitą tyrimą, kuris rodo, kad žmonių, kurių pajamos sumažėjo, yra daugiau negu tų, kuriems buvo mažinami atlyginimai. Vadinasi sumažėjo ir nelegalios pajamos, kurios galėjo siekti iki pusantro milijardo litų. Todėl atsirasdavo fiktyvios įstaigos, grynųjų pinigų kelionės per sieną.

Institucijos, atsakingos už ūkinę ir finansinę tvarką, turi priimti sprendimus, kad užtikrintų įstatymų rėmuose egzistuojančios sistemos saugumą. Tuo metu šešėlio įtaka ūkinei ekonominei tvarkai - didžiulė. Kai keliami akcizai, jie, žinoma, atsiliepia ir mokesčių surinkimui. Bet šiuo atveju turime galvoti, kaip išeiti iš susidariusios ekonominės situacijos ir pateisinti žmonių lūkesčius. Jų suderinimas su realybe yra labai skausmingas procesas. Ir suprantama, žmonės ieško pačių įvairiausių išeičių. Yra daug dalykų, kurie lemia mokesčių surinkimą ir kitose srityse. Tiesiog pati visuomenė per daug toleruoja tam tikras nusikalstamas veikas. Tadų Blindų herojizavimas liko, o realybė - visiškai kitokia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"