TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kokias tradicijas tęsia "Panorama"?

2010 01 20 0:00
Bendraminčiai A.Matonis ir Č.Juršėnas vis dėlto kiek skirtingai vertina sovietinės "Panoramos" brandą.
LŽ archyvo nuotraukos

Šiandien Lietuvos radijas ir televizija iškilmingai švenčia naujienų laidos "Panorama" 40-metį. Laidos istorija siekia 1957 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios žinios Lietuvos televizijos (LTV) eteryje, o 1970 metais laida buvo pavadinta "Panorama".

Okupacijos laikais iki pat Atgimimo LTV "Panorama" buvo svarbiausias kompartijos agitacijos ir propagandos įrankis, gal net svarbesnis nei "Tiesa" ir "Komjaunimo tiesa". Nustebtume, jeigu nepriklausomoje Lietuvoje tektų švęsti šių partijos ir komjaunimo CK "organų" jubiliejų. Tačiau niekas nesistebi, kad švenčiamas "Panoramos" ne 20-metis, o 40-metis. Matyt, toks tradicijų tęstinumas atitinka dabartinės LTV veiklos dvasią ir tikslus.

Pirmasis "Panoramos" vadovas, dabartinis parlamentaras Česlovas Juršėnas šiai progai skirtoje Lietuvos radijo laidoje pasakojo, kad iš pradžių žinių laida buvo pavadinta "Dienos panorama". Buvo svarstomas ir kitas pavadinimas - "Lietuvos panorama". "Bet tais laikais kaip čia bus "Lietuvos panorama", kai Tarybų Sąjungos buvome aneksuoti. Taip ir liko "Panorama", - prisiminimais dalijosi Č.Juršėnas ir tuoj pat pažymėjo, jog tuo metu laidoje pateikiamai informacijai buvo taikoma griežta cenzūra. O jeigu jau būdavo koks kritinis reportažas, tai jį reikėdavo suderinti su visais viršininkais.

Didžiausias viršininkas buvo užkietėjęs komunistas Jonas Januitis, "laisvę" 1944 metais atnešęs ant Raudonosios armijos durklų, 1953-1957 metais buvęs LTSR ministrų tarybos radijo komiteto, 1957-1987 metais LTSR ministrų tarybos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas. Jį pakeitė Juozas Kuolelis, vadovavęs televizijai ir radijui 1987-1989 metais, vėliau prisidėjęs prie 1991 metų Sausio 13-osios perversmo vadovų.

Klausiamas, ar reikėtų skirti sovietinės ir nepriklausomybės laikų "Panoramas" ir švęsti jau tik laisvos šalies televizijos ir jos pagrindinės informacinės laidos jubiliejų, Č.Juršėnas tvirtino, kad galima būtų elgtis būtent taip. "Vis dėlto esmės tai nekeistų, nes ir tais J.Januičio laikais stengėmės informuoti žmones kuo geriau, net rizikuodami, - prisiminė Č.Juršėnas. - Aš pats su juo kariavau - ir televizijoje, ir dirbdamas CK." Perklausus, ar yra nukentėjęs nuo sovietinės cenzūros ir paties baisiojo J.Januičio, Č.Juršėnas juokiasi, kad nenukentėjo, netgi pats išleido jį į pensiją. "Nors jis man bandė įkąsti, atkeršyti - net dvylika metų neleido manęs į eterį", - beveik "disidentinį" kelią su pašaipa prisimena pirmasis "Panoramos" vadovas.

Pasak dabartinio LTV Naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio, "40 metų brandinta "Panoramos" reputacija įpareigoja nenuleisti kokybės kartelės, o šių dešimtmečių patirtis ir čia dirbantys žinių profesionalai įkvepia tikėjimo, kad LTV žinios ir toliau diktuos žanro standartą".

Klausiamas, ar sovietmečiu "subrandinta" reputacija neatskirtina nuo nepriklausomybės metais iškovotos ir išpuoselėtos naujos patirties, A.Matonis tvirtino, kad jis pats yra gimęs 1965-aisiais, giliu sovietmečiu. "Tačiau savo gimtadienį vis tiek švenčiu. Mes LTV elgiamės ir dirbame sąžiningai, tad galima tik apgailestauti, kad ir "Panoramos" transliacijos prasidėjo ne 1990 metų kovo 11-ąją ar 1991 metų sausio 13-ąją, o 1970-ųjų sausį", - sakė A.Matonis.

Reikia brėžti ribas

"Akivaizdus dalykas, kad reikėtų skirti sovietinę ir nepriklausomybės laikų "Panoramą". Pirmoji buvo šiurkščios sovietinės propagandos įrankis ir abejoju, ar tokiu okupaciniu palikimu reikėtų didžiuotis, - svarstė Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Saulius Šaltenis. - Labai abejočiau, ar tokį keturiasdešimtmetį verta švęsti, reikėtų brėžti aiškų, riebų brūkšnį tarp tų dviejų epochų ir pradėti kitą laiko skaičiavimą."

Disidentas Petras Plumpa, apie 1972 metus prisidėjęs prie "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidimo ir platinimo, tvirtino, kad nei anksčiau, nei dabar nešvenčiąs sovietinių jubiliejų. "Sovietinių vėliavų niekada nekilojau, tad ir okupantų propagandos ruporo, kokia buvo "Panorama" iki nepriklausomybės, šventės tikrai nešvęsiu. Neičiau į tokį renginį, jei net kviestų", - aiškino P.Plumpa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"