TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kolektyvinė sutartis už 0,5 mlrd. eurų

2016 09 09 6:00
Pedagogai ir jiems atstovaujančios profsąjungos net ir protesto akcijomis ne kartą ragino Vyriausybę gerinti švietimo finansavimą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei profesinių sąjungų organizacijos suderino Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą. Jai įgyvendinti per artimiausius penkerius metus iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų beveik pusės milijardo eurų. Įspūdingomis sumomis „papuoštas“ dokumentas jau sulaukia nemažai kritikos.

Ministerija teigia, kad tokios lėšos reikalingos sutartyje numatytam švietimo ir mokslo srities darbuotojų ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimui. Didžiąją dalį pinigų – per 200 mln. eurų – tektų atseikėti jau kitąmet. Dėl tokių užmojų galvas kraipo ne tik politikai bei ekonomistai, bet ir patys profsąjungų atstovai.

Suskaičiavo milijonus

Beveik dvejus metus trukusių Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir ŠMM derybų dėl kolektyvinės sutarties rezultatas – projektas – jau pasiekė ministrų kabinetą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, teikdama Vyriausybei pasirašyti šią sutartį, aiškina, kad dokumentui įgyvendinti reikės 483,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo finansavimo ir darbuotojų ekonominėms ir socialinėms sąlygoms gerinti kitąmet – 198 mln. eurų, 2018 metais – 119,7 mln. eurų, 2019 metais – 65,3 mln. eurų, 2020-aisiais – 65,1 mln. eurų. Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonominėms ir socialinėms sąlygoms gerinti ateinančiais metais – 3,2 mln. eurų, 2018 metais – 6,1 mln. eurų, 2019 metais – 7,5 mln. eurų, 2020 metais – 7,6 mln. eurų, 2021 metais – 6,4 mln. eurų, 2022 metais – 4,3 mln. eurų.

Valentinas Stundys: "Keista, kad kolektyvinę sutartį siūloma pasirašyti baigiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijai, dėl to ji įgyja ir rinkimų "popso" atspalvį.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasigyrė iš anksto

Būsima kolektyvine sutartimi A. Pitrėnienė jau spėjo pasigirti Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto seminare. Anot jos, sėkmingo dialogo su švietimo profsąjungomis rezultatas – ne tik šios sutarties projektas, bet ir parengta pedagoginių darbuotojų algų didinimo programa, kurioje numatyta darbo užmokestį reguliariai didinti penkerius metus. „Vyriausybei pritarus, ši programa taps kolektyvinės šakos sutarties dalimi – nacionaliniu susitarimu, kuris privalo būti vykdomas, nesvarbu, kokia bus Vyriausybė, kokios iškils kliūtys. Susitarėme visais svarbiausiais klausimais: dėl koeficientų „žirklių“ panaikinimo, ilgalaikės algų kėlimo perspektyvos, etatinio darbo apmokėjimo“, – gyrėsi ministrė.

Anot jos, pirmas žingsnis jau žengtas – nuo šio rugsėjo naikinami minimalūs pedagogų atlyginimų koeficientai, visus pakeliant bent iki vidurkio. Tam papildomai skirta 8 mln. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 metų rekomendacijose užsiminta, kad Lietuvoje mokytojų algos yra nedidelės. Kartu pabrėžiama, kad būtina tęsti mokyklų tinklo pertvarką ir daugiau dėmesio skirti švietimo kokybei. Todėl, pasak A. Pitrėnienės, atsižvelgiant į rekomendacijas, mokytojų skaičiui optimizuoti nuo 2015 metų sukurtas specialus pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Šiemet jam skirta 3,2 mln. eurų. Pernai atseikėta 1,7 mln. eurų, bet 0,31 mln. eurų liko nepanaudota.

Pernelyg skubama

Išgirdęs, kiek reikėtų papildomų lėšų švietimo ir mokslo srities darbuotojų ekonominėms bei socialinėms sąlygoms gerinti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Petras Narkevičius pažymėjo, kad ŠMM noras pasirašyti kolektyvinę sutartį dar turi sulaukti Vyriausybės pritarimo.

„Mažai valstybei tokie užmojai – rimtas iššūkis, nors keisti situaciją būtina“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. P. Narkevičius pridūrė, kad tokios papildomos pinigų sumos turės būti numatytos valstybės biudžete, o tai gali padaryti tik Seimas.

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas abejojo, ar ŠMM užmojai ir galimi įsipareigojimai yra realūs. Didesnio finansavimo norėtų visos sritys – ne tik švietimas, bet ir sveikatos sistema, krašto apsauga. „Jei ekonomika augs bent 4–5 proc., tokie įsipareigojimai realūs. Tačiau ekonomika dabar vos „šliaužia“, be to, po ketverių metų pradės mažėti iš Europos Sąjungos (ES) gaunamas finansavimas. Tuomet įvykdyti įsipareigojimus bus labai problemiška“, – pabrėžė jis.

Parlamentaro, buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaras Steponavičius teigimu, reikėtų galvoti ne apie papildomus milijonus švietimo sistemai, o apie jos pertvarką, kad gaunami milijonai būtų naudojami racionaliai. Pagal mokinių skaičių, tenkantį vienam mokytojui, esame vieni paskutinių ES. Mūsų šalyje vienam mokytojui tenka 8–9 mokiniai, o, pavyzdžiui, Vokietijos vidurkis – 15 mokinių. „Sutvarkius šį santykį, likus net tam pačiam finansavimui, mokytojų atlyginimų vidurkis kiltų iki 1200 eurų“, – įsitikinęs G. Steponavičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys dėl ŠMM veiksmų įžvelgė bandymą pakišti „Trojos arklį“ būsimai Vyriausybei. „Didinti finansavimą būtina, nes valstybinėje švietimo strategijoje įvardyta, kad jam tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis turi būti ne mažesnė kaip 6 procentai. Iki tokio dydžio – kol kas toli. Tačiau keista, kad kolektyvinę sutartį siūloma pasirašyti baigiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijai, dėl to ji įgyja ir rinkimų „popso“ atspalvį“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo V. Stundys.

Jo manymu, sutartį turėtų tvirtinti ne dabartinė Vyriausybė, o būsima, kuri bus sudaryta po Seimo rinkimų.

Vienašališkas dokumentas

ŠMM siūlomos sutarties projektą analizavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas įsitikino, kad Vyriausybei tvirtinti teikiamas dokumentas – labai vienašališkas.

„Mokesčių mokėtojai įsipareigoja skirti daugiau kaip 400 mln. eurų, o kita šalis nieko neįsipareigoja. Nei kelti moksleivių žinių lygį, nei teikti kokybiškesnes švietimo paslaugas. Manau, būtų visiškai logiška, jei ta kita šalis taip pat turėtų įsipareigojimų. Dabar tai – ne sutartis, o pageidavimų sąrašas“, – sakė jis. Anot Ž. Šilėno, septyniuose iš keturiolikos sutarties punktų „atviru tekstu“ reikalaujama daugiau pinigų.

Abejonių jam sukėlė ir kai kurios kitos sutarties projekto nuostatos, kuriomis esą akivaizdžiai siekiama užgniaužti bet kokį progresą mokykloje – norima įtvirtinti, kad į darbą mokykloje draudžiama priimti naujus mokytojus, jei darbo neužtenka esamiems. „Kaip tuomet į mokyklas pritraukti jaunų mokytojų? Susidaro įspūdis, kad mokyklos yra skirtos ne moksleiviams šviesti, o pajamas mokytojams garantuoti“, – stebėjosi LLRI vadovas. Jis reziumavo, kad realiai tokia sutartis sudaroma ne tarp Vyriausybės ir mokytojų, o tarp mokesčių mokėtojų ir mokytojų. Todėl vargu ar kadenciją baigianti Vyriausybė apskritai galėtų ją tvirtinti.

Audrius Jurgelevičius: "Gal net pusė sutarčiai įgyvendinti reikalingų lėšų gali būti iš piršto laužta.“/Alinos Ožič nuotrauka

Kilo įtarimų

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius „Lietuvos žinioms“ atviravo, jog profsąjungos siekia, kad sutartį laimintų dar ši Vyriausybė.

„Šiuo metu rengiamas ateinančių metų biudžetas. Mūsų sutartyje taip pat numatyti finansiniai įsipareigojimai kitiems metams. Todėl skubiname, kad sutartis būtų pasirašyta rugsėjį, kaip ir buvo sutarta su premjeru“, – sakė jis.

Tiesa, anot A. Jurgelevičiaus, kitąmet minėtų 200 mln. eurų esą tikrai nereikės, nes ministerija neva skaičiavo lėšų poreikį neegzistuojantiems teisės aktams įgyvendinti. „Beveik 100 mln. eurų numatyta ilgalaikei darbo užmokesčio programai, bet kol kas tokios įteisintos programos nėra. 70 mln. eurų reikėtų norint pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo. Bet kol kas jokio nutarimo, sprendimo ar kitokio teisės akto, kad tai bus padaryta, nėra ir neaišku, kada bus. Niekur nemačiau net tokio teisės akto projekto. Tik sutartyje numatyta jį rengti“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jo tikinimu, gal net pusė sutarčiai įgyvendinti reikalingų lėšų gali būti iš piršto laužta. Todėl pačioms profsąjungoms kilo klausimas: ar atitinkamus skaičius ŠMM Vyriausybei pateikė dėl nekompetencijos, ar sąmoningai siekdama, kad ši, pamačiusi sutarties projektą, jį tiesiog atmestų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"