TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kolumbas - Jogailos vaikaitis?

2011 02 05 0:00

Tokią stulbinamą tezę iškėlė Manuelis Rosa, didžiojo atradėjo biografas, kuris tyrinėja jo gyvenimą jau du dešimtmečius.

Kilęs iš Portugalijos, M.Rosa gyvena JAV, dėsto Djuko universitete. Yra informatikas, istorija - jo aistra. Ispanijoje išleista M.Rosos knyga "Cristobal Colon. La Historia Nunca Contada" ("Kristupas Kolumbas. Nepapasakota istorija"). Pagrindinė jos tezė sensacinga. M.Rosa tvirtina, kad Kolumbas nebuvo Genujos audėjo sūnus, bet galbūt gimė iš Portugalijos bajorės ryšio su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vladislovu III, kuris nežuvo per mūšį prie Varnos 1444 metais, o ilgai klajojęs pasislėpė Madeiroje.

Iškart kilo triukšmas. Interviu iš autoriaus ėmė Ispanijos ir Portugalijos visuomeninės televizijos, "Discovery" kanalas. "National Geographic" paskelbė pateiksiantis reportažą apie Amerikos atradėjo kilmę. "New York Daily News" pradėjo straipsnį žodžiais: "Mamma mia! Kolumbas - ne italas."

Pateikiame lenkų žurnalisto pokalbį su M.Rosa.

- Savo knygoje sujaukėte mūsų žinias apie Kolumbą. Kuo remiatės tvirtindamas, kad jo biografiją reikėtų rašyti iš naujo?

- Kai 1991 metais verčiau knygą apie Kolumbą, negalėjau suprasti, kaip jis galėjo vesti turtingą portugalų bajoraitę. Juk turėjo būti vargano audėjo iš Genujos sūnus. Nusprendžiau tai išsiaiškinti. Tuo labiau kad panašių abejonių kilo Joaquimui Verissimo Serrao, Portugalijos istorikų nestoriui. Abu manome: jei Kolumbas iš tikrųjų gimė Italijoje, plebėjų šeimoje, tais laikais jis negalėjo tuoktis su Filipa Moniz Perestrelo, portugalų bajoraite, kilusia iš tokios kilmingos šeimos. Trumpai tariant, iki tol pasakota istorija apie itališką Kolumbo kilmę suklastota.

- Kodėl esate įsitikinęs, kad XV amžiuje Portugalijos bajoraitė negalėjo ištekėti už italo audėjo sūnaus?

- Kai 1479 metais Filipa Moniz tuokėsi su Kolumbu, ji buvo markizo, dviejų grafų ir Portugalijos karaliaus rūmų šambeliono teta. Taip pat priklausė Santjago de Espados riterių ordinui. Pagal tuo metu privalomas taisykles ordino nariai privalėjo prašyti magistro, t. y. Portugalijos karaliaus, leidimo tuoktis.

Taigi negalėjo būti nė kalbos apie Filipos Moniz santuoką su plebėjumi. O Kolumbas, 1464 metais dar gyvenęs Genujoje, buvo toks vargšas, kad net kartu su tėvu neįstengė atiduoti skolos, kuri šiandien siektų vos 80 eurų. Filipa Moniz buvo viena iš dvylikos Mosteiro de Santos o Velho vienuolyno, kurį valdė Santjago ordinas, vadovų ir turėjo teisę ten gyventi. Vadinasi, priklausė to meto elitui. Ar tokia moteris galėjo tekėti už skurdžiaus, kilusio iš liaudies? Ar Portugalijos karalius būtų pritaręs aristokratės vedyboms su plebėjumi? Padariau išvadą, kad Kolumbas turėjo būti kilęs iš visai kitokios šeimos, tikriausiai bajoriškos.

- Bet tai dar nereiškia, jog Kolumbas buvo Portugalijos bajoras ar išvis portugalas.

- Iki mūsų dienų išlikusiuose jo laiškuose, kuriuos rašė kastilietiškai, aptikau daugybę įterptinių, portugalų kalbos žodžių. Tai gali reikšti, kad portugalų kalba jam buvo gimtoji. Beje, Kolumbas niekada ir niekam nerašė itališkai, nors Sevilijoje bendravo su vienuoliu, kilusiu iš Genujos. Jam irgi rašė kastilietiškai.

Dar vienas pėdsakas - korespondencija su to meto darbdaviais. 1493 metų kovą Kolumbas pasiuntė Ispanijos karališkajai porai laišką, kuriame aprašė savo atradimus. Svarbu tai, kad tuo metu jis buvo Lisabonoje. Laiške randame daug sakantį sakinį: "Jūsų Didenybės, malonėkite atsižvelgti, jog palikau žmoną, sūnus ir savo tėvynę, kad Jums tarnaučiau." Kolumbo minima tėvynė galėjo būti tik Portugalija, kurioje susituokė, susilaukė vaikų ir iš kurios atvyko į Kastilijos karalių rūmus.

- Tada kodėl 1484 metais Kolumbas paliko Portugaliją ir pasiūlė savo paslaugas Kastilijai?

- Tikrai ne dėl to, kad Portugalijos karalius atmetė jo siūlymą pasiekti Indiją keliu į Vakarus nuo Europos, nors įprasta taip manyti. Iš tikrųjų Kastilijos rūmuose Kolumbas vykdė slaptą misiją, kurią jam patikėjo Portugalijos karalius Jonas II. Jis privalėjo nukreipti kastiliečių dėmesį nuo trumpesnio ir patikimesnio kelio į Indiją, piečiau nuo Kanarų salų. Portugalai jau tada numanė, kad toli Vakaruose yra tam tikra sausuma, tačiau tuo metu jiems buvo svarbiau užsitikrinti teises į pasaulio dalį, atveriančią kelius ekspedicijoms, plaukiančioms palei Afrikos krantus. Verta prisiminti, jog Izabelė Katalikė pasirašė su portugalais traktatą, kad ispanų laivai negalės plaukti toliau už Kanarų salų. Tad Kolumbas buvo lyg portugalų šnipas. Jo šeimos archyvuose išlikęs 1488 metais Jono II rašytas laiškas, kuriame Portugalijos karalius tituluoja Kolumbą "mūsų specialiu draugu Sevilijoje."

- Sutikime su prielaida, kad jis iš tikrųjų gimė Portugalijoje. Tai panašu į tiesą, bet hipotezė, jog buvo Lenkijos karaliaus sūnus, skamba kaip pasakaitė!

- Kai įsisąmoninau, kad Kolumbas gimė tikrai ne Genujoje (ne paslaptis, jog testamentas, kuriame Genuja nurodyta kaip gimimo vieta, buvo falsifikuotas - gvieštasi atradėjo turto), pradėjau mąstyti, kodėl iki šiol nežinome tiesos. Padariau išvadą, kad Kolumbas pats turėjo slėpti tiesą. Sūnus Ferdinandas rašo, jog tėvas pasirinko pavardę Colon, vadinasi, norėjo, kad Ispanijoje niekas nesužinotų, kas jis yra iš tikrųjų.

Tačiau neužtrynė visų pėdsakų. Tikrai žinome, jog Kolumbas kurį laiką gyveno Madeiroje. Susiejau šį faktą su dokumentais patvirtintu paslaptingo užsieniečio buvimu toje saloje. Jis, kaip ir Kolumbas, slėpė savo tikrąją pavardę. Ten buvo vadinamas Henrique Alemao. Taip, kaip Kolumbas vedė portugalę bajoraitę. Iš tų laikų kilusi legenda, jog tai buvo Lenkijos karalius Vladislovas III, kuris, pralaimėjęs mūšį su turkais prie Varnos, po ilgų klajonių pasislėpė Madeiroje. Manau, Vladislovas III (jis ir Henrique Alemao) buvo Kolumbo tėvas.

- Vladislovas III, Vladislovo Jogailos vyresnysis sūnus, žuvo prie Varnos. Tai ir mokiniai žino. O jūs rašote, kad Varnietis galėjo gyventi Madeiroje ir susilaukti sūnaus, kuris 1492 metais atrado Ameriką!

- Nei Varniečio šarvų, nei jo kūno niekas nerado. Bet 1472 metais vienuolis Mikolajus Florisas iš Lisabonos parašė Kryžiuočių ordino magistrui Karaliaučiuje, kad Vladislovas III gyvas ir gyvena Madeiroje. Ten yra žinomas kaip Henrique Alemao. Be to, 1700 metų herbyne jį dar prisimena Henriquesas de Noronha, vardydamas bajorų gimines, gyvenusias Madeiroje nuo pat jos atradimo, arba nuo 1420 metų. Herbyne skaitome, kad Henrique Alemao atvyko į salą maždaug 1450 metais. Kalbėta, jog jis - Lenkijos karalius. Tačiau pats Henrique Alemao nenorėjo pripažinti tikrosios kilmės. Be abejo, buvo bajoras. H.de Noronha herbyne pažymi, kad Henrique Alemao palikuonių rankose matė dokumentus, patvirtinančius jo aukštą kilmę. 1584 metais šie net informavo karalių Pilypą, jog yra Lenkijos karaliaus palikuonys.

- Portugalijos karališkoji šeima labai domėjosi Henrique Alemao?

- Taip. Henrikas Jūreivis, Kristaus ordino magistras, karaliaus Jono I sūnus, dovanojo jam žemių Madeiroje. Su Henrique Alemao itin pagarbiai elgėsi ir Joao Goncalvesas Zarco, Madeiros atradėjas bei salos valdytojas. Net paskyrė jam atskirą valgyklos salę savo rūmuose. Karalius Alfonsas V, kaip pažymi H.de Noronha, taip pat reguliariai siųsdavo paslaptingajam užsieniečiui dovanų, o neretai ir specialų laivą, kuris atplukdydavo jį į Lisabonos karališkuosius rūmus.

- Jei darytume prielaidą, kad Henrique Alemao ir Vladislovas Varnietis - tas pats žmogus, kaip įrodytumėte, jog Kolumbas buvo jo sūnus?

- Kolumbas gyveno Madeiroje ir turėjo būti ten populiarus. Tai liudija jo sūnaus Ferdinando pasakojimas. Trečią kartą išplaukdamas iš Ispanijos į Ameriką Kolumbas iš pradžių pasuko į Madeirą. Jo sūnus prisimena, kaip iškilmingai ten tėvą pasitiko, garbstė panašiai kaip prieš keletą dešimtmečių Henrique Alemao.

Be to, esama istorinės informacijos, kad Kolumbo plaukai buvo rusvi, akys mėlynos, oda labai šviesi, o tai būdinga Šiaurės ir Rytų Europos gyventojams. Jei galėtumėte palyginti Kolumbo portretus su vyriškio atvaizdu paveiksle "Šv. Joachimo susitikimas su šv. Ona", kuris, pasak tradicijos, vaizduoja Henrique Alemao, įsitikintumėte, kokie panašūs jų veidai. Šis darbas yra Funchale, Madeiroje.

- Kas dar sieja abu asmenis?

- Ir vienas, ir kitas vedė portugalų bajoraites. Leidimą tuoktis jiems davė Portugalijos karalius. Be to, Henrique Alemao vestuvėse Alfonsas V buvo pabrolys. Tai liudija išlikusios kronikos. Jeigu Portugalijos karalius sutiko būti pabroliu jų vestuvėse, vadinasi, tas paslaptingas svetimšalis turėjo būti svarbus asmuo. Yra įrodymų, kad Henrique Alemao žmona vadinosi Annes de Sa Colona. Kolumbo Ispanijoje pasirinkta pavardė - Colon - skamba panašiai. Herbai, kuriais naudojosi Kolumbas ir Henrigue Alemao, irgi buvo panašūs. Turėjo tokį pat mėlyną foną, tik Henrique Alemao herbe puikavosi auksinis kryžius, o Kolumbo - auksiniu inkaru. Tais laikais inkaras hierarchinėje simbolikoje galėjo pakeisti kryžių. Kolumbas galbūt nenorėjo, kad būtų siejamas su svetimšaliu iš Madeiros, todėl vietoj kryžiaus naudojo inkarą.

- Kodėl Lenkijos karalius negrįžo į savo šalį, nuklydo iki Portugalijos ir neprisipažino, kokios yra kilmės?

- Portugalija ir Jogailaičių valdoma Lenkija tuo metu buvo vienintelės Europos šalys, kovojančios su kitatikiais. Šiuo požiūriu Vladislovo buvimas Portugalijoje visiškai suprantamas. Išlikę dokumentai, iš kurių sužinome, kad prieš atvykdamas į Madeirą Henrique Alemao kovojo su maurais Afrikoje, dar anksčiau keliavo į Šventąją Žemę. Esama užrašų, jog naudojosi ir Šv. Kotrynos, pagonių pasmerktos kankinimams, riterio titulu. Verta priminti, kad šv. Kotryna dažnai vaizduojama (pavyzdžiui, Michelangelo Merisi da Caravaggio paveiksluose) su kankinimų ratu. Man atrodo, nepaprastai svarbu, kad Henrique Alemao naudojosi šventosios, kurią nuo kaulų laužymo ratu turėjo išgelbėti angelas, simbolika. Vladislovas III taip pat galėjo išvengti panašios mirties nuo kitatikių rankų, tik tiek, kad kovojo ginklais.

Žinoma, galima vien spėlioti, kas vertė Vladislovą III slėptis Madeiroje. Galbūt dėkodamas už išgelbėtą gyvybės davė kokią nors priesaiką Dievui? Gal pasižadėjo nebegrįžti į buvusį gyvenimą? Juk anksčiau sulaužė duotą žodį, nutraukdamas taiką su turkais. Gal norėjo gyventi kaip piligrimas? Ir čia Henrique Alemao likimas vėl patvirtina mano hipotezę. Išlikęs čeko bajoro pasakojimas apie susitikimą su paslaptingu atsiskyrėliu netoli Kantalapjedros miestelio Ispanijoje. Jis pažino Lenkijos karalių, bet šis nenorėjo prisipažinti esąs aukštos kilmės.

Taigi, manau, yra gana daug istorinės informacijos, tapatinančios Henrique Alemao su Vladislovu III, kad iškeltume hipotezę apie portugališką ir lenkišką Kolumbo kilmę. Tik gaila, jog iki mūsų dienų neišliko dokumentai, kuriuos prisimena H.de Noronha.

- Bet juk nėra neginčijamų įrodymų, pavyzdžiui, Kolumbo asmeninių užrašų apie jo kilmę?

- Tai tiesa. Tačiau yra būdas, kaip galima viską išsiaiškinti. Savo knygoje siūlau palyginti genetinę medžiagą iš Vladislovo Jogailos palaikų Vavelyje su pavyzdžiais iš Kolumbo sūnaus Ferdinando kapo.

 

Kolumbas pagal enciklopediją

1451 - gimė Genujoje kaip italo audėjo sūnus.

1471 - persikėlė į Lisaboną ir čia braižė žemėlapius.

1479 - vedė aukštos kilmės portugalę Filipą Moniz Perestrelo.

1492 - Kastilijos karalienės Izabelės dėka išsiruošė į pirmą jūrinę ekspediciją. Turėjo rasti naują, trumpesnį kelią į Indiją. Faktiškai priplaukė Bahamų salas, Kubą ir Haitį.

1493 - per antrąją kelionę į Vakarus atrado Mažuosius Antilus, Puerto Riką, Jamaiką, Dominiką. Parsigabeno į Europą pirmųjų indėnų belaisvių.

1498 - trečioji ekspedicija baigėsi 1500 metais Trinidado salos ir Venesuelos pakrantės atradimu. Įkūrė pirmą ispanų gyvenvietę Santo Dominge. Dėl jo kelionių Europa pažino bulvių, kukurūzų, tabako ir kakavos skonį.

1502-1504 - ketvirtą kartą išplaukė į jūrą ir apiplaukė Jukatano pusiasalį net iki Panamos sąsmaukos. Iki gyvenimo pabaigos buvo įsitikinęs, kad atrado jūros kelią į Indiją.

1506 - mirė Valadolide, Ispanijoje. Ten ir palaidotas.

1509 - Kolumbo karstas perkeltas į Sevilijos katedrą.

1537 - keliautojo palaikai pervežti į Santo Domingo katedrą Dominikoje. Iki šiol ginčijamasi dėl tikrosios Kolumbo palaidojimo vietos. Vieni sako, kad jo kūnas sugrąžintas į Ispaniją, kiti - jog tebėra Haityje.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"