TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Komisija plėš paslapčių šydą

Operatyvine veikla užsiimančias tarnybas turinti prižiūrėti parlamentinė komisija po dvejų metų pertraukos ketina grįžti prie žurnalistų telefono pokalbių klausymosi skandalo.

Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją (OVPKK) šios kadencijos Seime ištiko liūdnas likimas. De jure ji egzistuoja, de facto, bent iki šiol, buvo visiškai neveiksni. OVPKK reformavimo planai taip ir liko neįgyvendinti, tačiau po dvejų merdėjimo metų, prieš pat Kalėdas, bent jau paskirtas naujas komisijos vadovas. Juo tapo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Konstantas Ramelis. 

OVPKK veiklos perspektyvomis susirūpinta kilus skandalui dėl žurnalistų telefono pokalbių pasiklausymo. Informaciją apie tai 2009-ųjų rudenį paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. Jis pranešė turįs duomenų, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai klausosi kai kurių žiniasklaidos atstovų pokalbių telefonu. Pasak D.Kuolio, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje. 

"Kontroliuoti operatyvinius procesus komisijai gana sudėtinga, nes viską mėginama pridengti paslapties - tarnybinės, valstybinės ar dar kitokios - šydu", - neslėpė naujasis vadovas, vakar sutikęs atsakyti į kelis "Lietuvos žinių" klausimus.

- Lygiai prieš porą metų OVPKK, atlikusi tyrimą dėl žurnalistų telefono pokalbių klausymosi, prisipažino bejėgė ką nors išsiaiškinti. Kartu ji konstatavo, kad telefono pokalbių klausymasis krašte beveik nevaldomas dalykas. Ar per tą laiką situacija šioje srityje pasikeitė?

- Manau, per dvejus metus apribojimų neteisėtai klausytis pokalbių nepadaugėjo. Priešingai, pakeitus Operatyvinės veiklos įstatymą išsiplėtė galimybės taikyti specialiąsias priemones. Tačiau kontrolės požiūriu nieko naujo neatsirado.  

- VSD prašymu sankcijas klausytis žurnalistų pokalbių besąlygiškai dalijo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, tarpininkaujant tuometiniam Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Anatolijui Mirnyj. Jei per dvejus metus taip ir nesulaukta jokios šios "dramos" atomazgos, ar neturėtų atsakyti  ir sankcijas dalijęs teisėjas?

- Teisėjas jokių nuobaudų už tai negauna, nes, kaip minėjau, viskas yra po slaptumo skraiste. Niekas teisėjo priimtų sankcijų netikrina. Šiuo klausimu turiu vieną viziją, kurią noriu pateikti per pavasario sesiją. Siūlysiu, kad visų sankcijų išdavimą kontroliuotų ir apibendrintų viena institucija. Manau, geriausiai tam tiktų Aukščiausiasis Teismas. Čia teisę dirbti su slapta informacija turintys žmonės kartkartėmis galėtų patikrinti teisėjų išduodamų sankcijų pagrįstumą. Galbūt tai drausmintų teisėjus, sankcijos nebūtų dalijamos lengva ranka. Jei sugebėsime tai padaryti, teisingumo ir tvarkos, man regis, padaugės. 

- Ar komisija ketina sugrįžti prie žurnalistų pokalbių klausymosi istorijos?

- Taip, ši tema įtraukta į mūsų darbo planą. Teismas privalės mums atsakyti, kurie žurnalistai buvo sekami. Pasižiūrėsime, ar tai buvo pagrįsta. Žinoma, tada bus galima kalbėti, kodėl tas ar kitas žurnalistas buvo sekamas, ar tai nebuvo daroma pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą. Paprastai, kai klausomasi pokalbių, gaunama informacija yra labai plati. Tuo metu ji net gali būti nenaudojama. Pagal įstatymą nepasitvirtinusi informacija turi būti sunaikinama. Tačiau kur garantija, kad taip ir daroma, kad po kelerių metų ji kur nors neišplauks?

- Ar dveji metai - per trumpas laikotarpis padėti šioje istorijoje tašką ir tiesiai pasakyti, kokiu tikslu buvo klausomasi žurnalistų?

- Esu įsitikinęs, kad rezultatas jau yra. Kilus triukšmui, kai istorija buvo paviešinta, tie, kurie beatodairiškai siekė klausytis vieno ar kito žurnalisto pokalbių, patys sukluso ir sustojo. Juk niekas nenori rizikuoti. Ir teismai, kiek man žinoma, sankcijų lengvai nedalija, nes supranta, kuo tai gresia. Taigi abejoju, ar dabar žurnalistų klausomasi. Štai koks laimėjimas.

- Europos Komisijos pernai paskelbti duomenys (tiesa, vėliau jie buvo atšaukti), kad mūsų krašto pareigūnai elektroninės komunikacijos priemonių operatorių prašė suteikti informacijos apie privačių asmenų ryšius kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau negu kitose Europos šalyse, sukėlė skandalą. Ar yra kokia nors tiksli šio proceso statistika?

- Manau, tokios informacijos šiandien nėra. Tarnybų, kurios vykdo operatyvinę veiklą, esama nemažai, kiekviena gali žinoti savo skaičius. Be to, kai technika tokio aukšto lygio, ne paslaptis, kad pasiklausyti pokalbių galima ir neturint sankcijų. Komisijoje mėginsime išsiaiškinti, kiek tokių leidimų gali būti išdalijama. Galbūt pasikviesime teismų pirmininkus, išklausysime subjektus, kurie taiko operatyvinės veiklos priemones. 

- Ar nemanote, kad naujame Seime OVPKK irgi gali ištikti panašus likimas?

- Jei šiame Seime pavyks priimti įstatymų pataisas ir išplėsti OVPKK teises gauti išsamesnės informacijos, naujame parlamente komisija dirbs veiksmingiau, nes jos kontrolė - tam tikra prevencija: kai atsiranda galimybė patikrinti, bet kokie veiksmai atliekami atsargiau. Beje, visi kažin kodėl užmiršo vieną seną Seimo nutarimą, kuris, esu įsitikinęs, suteikia OVPKK teisę gauti iš teisėsaugos institucijų visą reikiamą medžiagą. Dabar kaip tik atidžiai jį nagrinėju. Manau, kad netrukus tuo nutarimu pasinaudosime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"