Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Komisija vienbalsė: siūlo panaikinti Gintaro Steponavičiaus neliečiamybę

 
2017 04 20 10:26
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo komisija siūlo panaikinti neliečiamybę Liberalų sąjūdžio atstovui Gintarui Steponavičiui, jam prokurorai nori pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo.

Tokį sprendimą komisija ketvirtadienį priėmė vienbalsiai išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Justą Laucių ir patį G.Steponavičių.

Rezoliucijos projektą su siūlymu tenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn ketvirtadienį planuojama teikti balsuoti Seimui. Tam, kad neliečiamybė būtų panaikinta, už rezoliuciją turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Prokuroras J.Laucius po uždaro komisijos posėdžio žurnalistams sakė plačiau nekomentuosiantis tyrimo: „Kiekvienas mano žodis gali sukelti tam tikras neteisinio pobūdžio pasekmes, todėl, jei neįsižeisite, susilaikysiu nuo komentarų“.

Klausiamas, kada G.Steponavičiui galėtų būti pateikti įtarimai, J.Laucius teigė, kad visų pirma reikia sulaukti Seimo sprendimo.

„Nei jūs, nei aš negalime pasakyti, kokį Seimas priims sprendimą, kada jis bus paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir įsigalios. Jei sprendimas bus teigiamas (už neliečiamybės panaikinimą), kai įsigalios, bus sprendžiamas klusimas dėl įtarimų G.Steponavičiui pateikimo, bet tų sprendimų gali būti ir kitokių, Seimas gali ir kitaip nuspręst“, – kalbėjo prokuroras.

Į klausimą, ar ketina pateikti įtarimus Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui, J.Laucius atsakė: „Aš jau sakiau, kad labai stengiuosi rinkti žodžius suvokdamas, kad mano atsakymai į tokius klausimu gali būti suprantami labai nevienareišmiškai“.

Klausiamas, kada korupcijos byla galėtų pasiekti teismą, J.Laucius sakė, kad „mes einam pabaigon, ši byla yra daug arčiau pabaigos nei 2016 metų gegužės 12 dieną“.

Komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys sakė, kad rezoliucijos projektas tikriausiai jau ketvirtadienį bus teikiamas Seimui. Anot jo, sprendimas priimtas vienbalsiai ir komisijai buvo nesudėtinga apsispręsti, nes naikinti G.Steponavičiaus neliečiamybę prašė ne tik prokuroras, bet ir pats politikas, norintis gintis teisinėmis priemonėmis.

Antradienį kreipdamasis į Seimą dėl Liberalų sąjūdžio atstovo neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tvirtino, kad parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.

G.Steponavičius teigia kategoriškai nesutinkąs su jam metamais įtarimais, vadina juos gėdingais. Jis neigia taręsis dėl balsavimo už pinigus, paramos prašęs tik nevyriausybinių organizacijų veiklai.

Prokuroras prašydamas panaikinti parlamentaro imunitetą minėjo du G.Steponavičiaus ir R.Kurlianskio susitikimus 2015 ir 2016 metais bei du balsavimus Seime dėl teisės aktų.

Pasak E.Pašilio kreipimosi, 2015 metų spalio 29 dieną G.Steponavičius susitarė su R.Kurlianskiu, kad „MG Baltic“ įmonės perves lėšų į su Liberalų sąjūdžiu susijusio „Laisvės studijų centro“ ir G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas. Po šio susitikimo G.Steponavičius esą balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Įvardijami lapkritį ir gruodį vykę balsavimai dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, čia G.Steponavičius balsavo „už“, ir kelio Utena-Vilnius projekto, kai liberalas susilaikė.

„Tuomet 2016 metų sausio 11 dieną G.Steponavičius su R.Kurlianskiu aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales, paprašė ir susitarė, kad tam tikslui R.Kurlianskis duos nurodymą iš koncernui „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, taip pat – 5 tūkst. eurų į G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitą, o taip pat 5 tūkst eurų – į specialią rinkiminę G.Steponavičiaus sąskaitą“, – teigė E.Pašilis.

Pasak prokuroro, vasarį 10 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic Media“ sąskaitos sulaukė „Laisvės studijų centras“, o 5 tūkst eurų – G. Steponavičiaus paramos fondas.

E.Pašilio teigimu, „Laisvės studijų centrui“ skirti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G. Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“.

Paramos fondui skirti 5 tūkst. eurų, pasak prokuroro kreipimosi, panaudoti į Seimą 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.

G.Steponavičius tvirtina su R.Kurlianskiu apie paramą balsuojant dėl teisės aktų iš viso nekalbėjęs.

„Nė vieno žodžio apie kokius nors jiems rūpėjusius įstatymus mes nekalbėjome. Ir tai yra įdomioji istorijos dalis, kad prokurorai leidžia sau užlipdami į Seimo tribūną teigti ir neva daryti kontekstą, kad mano susitikimai galėjo kaip nors turėti kokį nors, atleiskit, apčiuopiamą priežastinį ryšį. Visa tai yra pramanas. Ir tai, mano supratimu, yra gėdingas epizodas“, – šią savaitę Seime kalbėjo G.Steponavičius.

Prokuratūra atlieka didesnės apimties politinės korupcijos tyrimą, jame su G.Steponavičiumi susiję epizodai tesudaro dalį. Toje pačioje byloje įtarimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.

Pareigūnai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis veikė ir per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį, jis esą už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat balsuotų koncerno interesų naudai.

Byloje įtarimai pateikti ir R.Kurlianskiui, ir pačiam koncernui „MG Baltic“.

Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.

„MG Baltic“ atstovai įmonei pareikštus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"