TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Komisijų gausa kokybės negarantuoja

Daugiau kaip pusšimtis per du dešimtmečius Seimo sukurtų laikinųjų komisijų nagrinėjo gausybę su politikos, ekonomikos ir teisėsaugos problemomis susijusių klausimų. Tačiau daugumos jų išvadas seniai nugulė užmaršties dulkės.

Prieš porą savaičių banko "Snoras" bankroto aplinkybėms išsiaiškinti suburta komisija sukėlė diskusijų bangą dėl tokių darinių prasmės. Vieniems Seimo nariams tai tėra laiko švaistymas, kitiems - prasmingas parlamentinės kontrolės instrumentas. Būta atvejų, kai Seimas laikinosios komisijos funkcijas suteikdavo komitetams. Būtent jie atliko vadinamųjų Kauno įvykių, JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo Lietuvoje paieškų ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimus.

Svarstė nusižengėlius

"Snoro" bankroto aiškinimasis galėtų pretenduoti į svarbiausią šios kadencijos Seimo laikinųjų komisijų tyrimą. Kol kas nė viena iš keturiolikos tokių komisijų bent šiek tiek prasmingesniais darbais per praėjusius pusketvirtų metų pasigirti negali. Vienuolika jų sprendė vieną paprastą klausimą - panaikinti ar ne kurio nors iš kolegų Seimo narių teisinę neliečiamybę. Tiek daug nusižengėlių nebuvo nė viename iki šiol dirbusiame parlamente. Anksčiau tokio likimo sulaukdavo tris kartus mažiau tautos išrinktųjų. 

Viena šios kadencijos laikinoji komisija tyliai "išsikvėpė" nebaigusi savo veiklos. 2010-ųjų pavasarį opozicija pasišovė išsiaiškinti, ar žiniasklaidos pranešimai apie esą padažnėjusius politinių ir interesų grupuočių bandymus daryti įtaką ikiteisminiams tyrimams yra teisingi. Tuo metu ypač akcentuotas premjero Andriaus Kubiliaus komandos atstovų dėmesys kelioms rezonansinėms byloms. Tačiau jau rudenį komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pripažino, kad jie neturi aiškių veiklos krypčių ir savo darbo atlikti negali.

Kūrė dešimtimis

Per ankstesnes Seimo kadencijas būdavo sukuriama apie dvi dešimtis laikinųjų komisijų. 2000-2004 metais dirbę parlamentarai aiškinosi "Mažeikių naftos" ir "Žalgirio" staklių gamyklos privatizavimo aplinkybes, tyrė nusikalstamumo Panevėžyje priežastis, sveikatos apsaugos sistemos ir telekomunikacijų srities padėtį. Seimo nariai taip pat nagrinėjo tuomečio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio viešus kaltinimus policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui. 2004-aisiais Seimas leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarus Vytenį Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną. Buvo įtariama, jog šie politikai galbūt ėmė pinigus iš vienos bendrovės. 

2003-2004 metais specialioji komisija, tyrusi tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumą, konstatavo, kad jis sulaužė priesaiką ir yra pažeidžiamas. Balandžio 6-ąją R.Paksas po Seime inicijuoto apkaltos proceso neteko savo pareigų.

Skandalų netrūko

Svarbiausi 2004-2008 metų Seimo kadencijos laikinųjų komisijų tyrimai susiję su "Alitos" privatizavimu, koncerno EBSW veikla, skandalais Vilniaus savivaldybėje (vadinamoji Abonento istorija), elitiniame Turniškių rajone. 2005-aisiais aktyviai aiškintasi, ar tuometinio Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno, VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio pavardžių buvimas SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose nesukėlė grėsmės nacionaliniam saugumui. 2007-aisiais apie dešimt mėnesių užtruko savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas (analogiška komisija veikė ir 1997 metais, kai savanoris žuvo). Komisijos išvadoms nepritariantys konservatoriai tuomet atsisakė dalyvauti jos darbe.

2006 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad laikinąsias komisijas Seimas turėtų kurti tik dėl ypač svarbių ir visuomenei aktualių klausimų. Kartu pabrėžė, kad jos neturi perimti tų įstaigų, kurių veiklą tiria, funkcijų.

Naudos yra?

Ne vienoje laikinojoje komisijoje dirbusi ir joms vadovavusi Audito komiteto pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė įsitikinusi jų nauda. "Komisijos - viena iš parlamentinės demokratinės valstybės brandumo požymių", - teigė ji. Nuomonių gausa, diskusijos, pasak Seimo narės, sudaro sąlygas rasti geriausius sprendimus. L.Graužinienė prisipažino, kad sudėtingiausia buvo tirti Vilniaus merijoje kilusį korupcijos skandalą. "Kilo daug teisinių klausimų, Civilinį kodeksą teisininkai interpretavo skirtingai", - prisiminė "darbietė". Kitokio pobūdžio veikla teko užsiimti tiriant J.Abromavičiaus žūtį. L.Graužinienė sakė tikinti, kad "istorija sudėlios taškus, nustatys tikrąją tiesą, tik reikia išlaukti". Seimo narės manymu, komisijos darbo efektyvumas priklauso ir nuo jos vadovo, taip pat nuo narių noro išsiaiškinti esmę. "Ne paslaptis, kad politiniu lygmeniu naudojamos įvairios priemonės", - pripažino parlamentarė.

Kitas laikinųjų komisijų senbuvis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino, jog toli gražu ne visų komisijų veikla būna rezultatyvi. Kartais jų steigimas primena viešųjų ryšių akciją. Pasak konservatoriaus, jei teisėsauga "normaliai reaguoja į iškilusius faktus", politikams nėra jokios prasmės kištis. Vis dėlto J.Razma neprognozuoja, kad ateityje tokių laikinųjų tyrimo komisijų bus atsisakyta. Kita vertus, Seimo narys mano, jog laikinųjų komisijų funkcijas neretai gali perimti nuolatinė Antikorupcijos komisija. Tyrimą taip pat galima pavesti komitetams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"