TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kompensacijas pensininkams regi gyventojų kišenėse

2015 05 06 6:00
Bronius Bradauskas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Palūkanoms už bankinius indėlius pasiekus rekordines žemumas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas mato išeitį, esą naudingą ir gyventojams, ir valstybei. Tačiau prieš norą papildomai skolintis piestu stoja Finansų ministerija (FM).

B. Bradauskas siūlo Vyriausybei pigiai, bet kiek brangiau nei komerciniai bankai duoda už indėlius, skolintis iš gyventojų ir vienu ypu grąžinti nusavintas pensijas bei atseikėti pinigų kelių remontui. Šį klausimą jis dar šią savaitę žada kelti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje.

Politiniai oponentai abejoja, ar už keliais nuošimčiais didesnes palūkanas žmonės suskubs valstybei praverti savo pinigines.

Reikia naudotis galimybe

Pasak B. Bradausko, kai vienas didžiųjų šalyje veikiančių bankų paskelbė, kad kurį laiką už metinį indėlį eurais neduos jokių palūkanų, o euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euribor) yra minusinė, valstybė tiek užsienio, tiek vidaus rinkose gali pasiskolinti beveik už nulines palūkanas. „Kadangi mūsų fiskalinis deficitas yra 1,25 proc., o jį galime didinti iki 3 proc., valstybės skola siekia kiek daugiau nei 39 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o nepažeisdami Mastrichto kriterijaus galime skolintis iki 60 proc. BVP, galėtume daugiau pasiskolinti“, - mano politikas. B. Bradausko teigimu, už papildomai pasiskolintas lėšas iš karto galėtume grąžinti per krizę nurėžtų pensijų dalį. Jis teigė, kad pensininkai miršta, todėl amoralu delsti ilgiau. Be to, jo nuomone, papildomų lėšų būtų galima skirti kelių priežiūros programai, pavyzdžiui, žvyrkeliams asfaltuoti. „Dabar tam labai palankus momentas, juo reikia pasinaudoti“, - įsitikinęs socialdemokratas.

B. Bradauskas sakė, kad yra įvairių būdų, kaip įgyvendinti jo siūlymą. Anot jo, iš gyventojų galima būtų pasiskolinti siūlant kiek didesnes palūkanas, nei dabar siūlo komerciniai bankai. „Kadangi kai kurie bankai siūlo nulines palūkanas, jeigu mes duotume nors ir 0,3 proc., Lietuvos žmonės mielai sutiktų skolinti. Manyčiau, būtų realu pasiskolinti apie 300 mln. eurų“, - svarstė jis.

Gyventojai nesusivilios

Seimo BFK vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė, kad papildomai skolinantis būtų didinamas biudžeto deficitas, o valstybė yra įsipareigojusi to nedaryti. Kaip pažymėjo parlamentaras, dabar skolinimasis nėra brangus. Todėl didelio efekto skolinantis iš gyventojų valstybė nepajustų. „Didelio „biznio“ čia nebūtų“, - įsitikinęs K. Glaveckas.

Be to, parlamentaras netiki, kad žmonės suskubs valstybei skolinti už 0,1-0,3 proc. palūkanas. „Gyventojai neskolins. Perkant Vyriausybės vertybinius popierius, jie iki išpirkimo pabaigos turi kotiruotis antrinėje rinkoje. Joje, ko gero, paklausos nebus. Gyventojų suinteresuotumo pirkti už 0,1 proc. tikrai nebus – tai neįtikimai mažos sumos. Jeigu pasiūlytume 1 ar 1,5 proc., tada suprasčiau. Už 0,1 proc. palūkanas galėtume pasiskolinti apie 20 mln. eurų, o tai nieko nereiškia“, - mano K. Glaveckas. Taip pat jis pažymėjo, kad investavimas į Vyriausybės vertybinius popierius nėra patrauklus. Netikėtai prisireikus pinigų, iš banko juos būtų lengva pasiimti, o parduoti obligacijas – didesnis vargas, už jas mokama pardavimo dienos rinkos kaina, kuri gali būti mažesnė nei jų pirkimo kaina.

Skola išaugo dvigubai

Finansų ministerija (FM) taip pat nerodo entuziazmo dėl B. Bradausko siūlymo. Anot ministerijos atstovų, siūlymas skolintis (ar iš bankų, ar iš gyventojų) siekiant iškart sumokėti sumažintų pensijų kompensacijas yra siūlymas išdalyti didžiulę pinigų sumą, žinant, kad realiai nėra šaltinio, iš kurio tuos pinigus vėliau teks sugrąžinti. „Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki šiol skolinimosi iš gyventojų laikotarpis (be galimybės susigrąžinti visą paskolintą sumą) Lietuvoje vidutiniškai yra vieni metai, o skolinantis iš finansinių institucijų – apie 10 metų. Taip pat reikia žinoti, kad nors šiuo metu palūkanos rinkoje mažos, jos gali keistis, tačiau bet kuriuo atveju už jas reikia mokėti. Todėl valstybės skola neišvengiamai didės. Kuo didesnė skola, tuo daugiau valstybės lėšų reikės skirti palūkanoms už skolą, taigi – mažiau kitoms reikmėms“, – pažymėjo FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis.

Jis priminė, kad dėl ekonominio sunkmečio Lietuvos skola išaugo daugiau kaip dvigubai. Todėl ją reikia ne dar labiau didinti, o būtina mažinti. „Antraip, cikliškai plėtojantis pasaulio ekonomikai ir vėl ištikus krizei, Lietuva galėtų atsidurti dar prastesnėje padėtyje, nei buvo 2009 metais“, - sakė V. Lenkutis. Anot jo, šiuo metu mūsų valstybė nesiskolina tarptautinėje rinkoje, todėl sunku pasakyti, už kokias palūkanas pavyktų pasiskolinti. Skolinimosi vidaus rinkoje kaina gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Vyriausybės vertybiniai popieriai išplatinti su 0,445 proc., o užvakar – jau su 1,011 proc. palūkanomis. Šiuo metu platinamos 2 metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisijos metinės palūkanos yra 0,1 proc., o 3 metų trukmės - 0,3 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"