TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kompensacijos spraudžiamos į siaurus rėmus

2011 08 23 0:00

Ruošiamasi nebeleisti valdininkams vienu metu pildyti kišenių ir darbo užmokesčiu, ir išeitinėmis išmokomis. Taip pat siūloma, kad ne tik klerkai, bet ir kiti be poilsio dirbantys asmenys nebetektų galimybės gauti lėšų už nepanaudotas atostogas.

Finansų ministerijos (FM) parengtomis Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso pataisomis rengiamasi užlopyti spragą, kai valstybės tarnyboje šiltą kėdę praradę, bet netrukus biudžetinėje įstaigoje įsidarbinę buvę valdininkai gali gauti ir išeitinę išmoką, ir atlygį už darbą naujojoje vietoje. Iki šiol išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas asmeniui vėl pradėjus eiti valdininko pareigas.

Grupė parlamentarų užsimojo privalomai kasmet siųsti darbuotojus atostogų. Esą kelerius metus be poilsio dirbę asmenys, nutraukdami darbo sutartį, sulaukia pernelyg solidžių kompensacijų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas tikina nesuprantantis ketinimų atimti iš darbuotojų laisvę dirbti. Esą žmonės neatostogauja ne iš gero gyvenimo.

Nebepildys dviejų kišenių

Kaip LŽ aiškino FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis, iki šiol žiojėjusia spraga valstybės tarnybos išmokų sistemoje susirūpinta dėl 2012 metų pradžioje numatomų likviduoti Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos. "Jų funkcijos bus perduotos Lietuvos bankui (LB). Likviduojamose įstaigose dirbę valstybės tarnautojai perkelti į LB įgytų teisę gauti išeitines išmokas, nors jiems ir bus garantuota nauja darbo vieta", - teigė FM atstovas.

Pagal siūlomus pakeitimus valstybės biudžeto lėšomis išlaikomoje institucijoje arba LB dirbusį asmenį atleidus iš darbo ir įdarbinus kitoje institucijoje, taip pat finansuojamoje biudžetinėmis lėšomis, jam išeitinė išmoka nebebūtų mokama.

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino esąs nustebintas, kad šios problemos imtasi tik dabar. "Valstybės įstaigose vykstant pertvarkoms aiškiai matoma, koks žmogus yra priimamas į darbą. Čia galima įžvelgti tik betikslį reformos autorių delsimą užkertant kelią nereikalingų išeitinių išmokų mokėjimui", - LŽ sakė parlamentaras. Tačiau, anot jo, iš esmės sudrebinti kompensacijų sistemos nederėtų, nes tuomet valdininkai, išaugus darbuotojų poreikiui, "bėgs ten, kur bus mokama daugiau, o nuo to tik dar pablogės valstybės institucijų darbas".

Biudžetai neatlaiko smūgių

Trys parlamentarai - Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas ir Edmundas Jonyla - nusitaikė į pinigus, kaupiamus už sutaupytas atostogas. "Į viešumą iškylantys atvejai, kai savivaldybių įstaigų vadovai neatostogauja po 15 metų, kelia juoką. Tokį laikotarpį neva be poilsio dirbęs žmogus įgyja teisę į didžiulę išeitinę kompensaciją. Jam nutraukus darbo sutartį, šitokio finansinių išlaidų smūgio neatlaikytų joks biudžetas", - Darbo kodekso pakeitimo motyvus aiškino V.Simulikas.

Pagal parengtas įstatymo pataisas darbuotojai privalėtų eiti kasmetinių atostogų, bet turėtų galimybę dalį jų perkelti į kitus metus. Nutraukiant darbo sutartį už nepanaudotas atostogas išmokama kompensacija negalėtų būti mokama daugiau kaip už dvejus metus. Tokį terminą pataisų autoriai aiškina pasirinkę atsižvelgdami į sveikatos specialistų rekomendacijas ir investicinių projektų įgyvendinimo pavyzdžius, kai jų išpildymas užtrunka daugiau nei metus.

"Įstatymas atgaline tvarka negalios. Jeigu žmogus iki jo priėmimo dirbo be atostogų kelerius metus, jam sukaupta kompensacija bus grąžinta", - LŽ tikino E.Jonyla.

Darbuotojai nesiskundžia

LPSK pirmininkas A.Černiauskas LŽ teigė, kad nors ir pritaria asmens teisei į poilsį, tačiau tai neturėtų būti daroma prievartine forma. "Žmonės nesiilsi ne todėl, kad to nenorėtų. Jie taip daro, nes atostogaudami nesugeba patenkinti finansinių poreikių. Jeigu kiltų darbo užmokestis - tokios problemos išnyktų ir žmonės mielai eitų atostogauti", - pažymėjo jis.

A.Černiauskas užsiminė girdėjęs apie atvejus, kai įmonių ir organizacijų vadovai sąmoningai neina atostogų vien dėl to, kad gautų dideles išeitines kompensacijas. "Tačiau dabar darbo santykiai šiuo atžvilgiu sureguliuoti tinkamai. Dėl atostogų galima tartis su darbdaviu, o vadovas, neišleisdamas darbuotojo atostogų, žino, kad jam už jas teks sumokėti nutraukiant darbo sutartį. Skundų dėl to iš darbuotojų nesame sulaukę", - sakė LPSK pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"