TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kompiuterius išmokys lietuvių kalbos

2013 11 21 6:00
Valdininkams, įpratusiems prie programinės įrangos anglų kalba, teks persiorientuoti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Iš valstybės ir savivaldybių institucijų kompiuterių užsimota išguiti anglų kalbą - nuo kitų metų įsigyjama kompiuterinė technika privalėtų būti aprūpinta originaliomis lietuviškomis arba į lietuvių kalbą išverstomis programomis. Informacinių technologijų specialistai baiminasi, kad dėl šios naujovės gali tekti papildomai apmokyti dalį valdininkų.

Reikalavimai pamažu pereiti prie lietuviškos kompiuterių programinės įrangos numatyti Vyriausybės nutarimo projekte, kurį parengė Kultūros ministerija kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). Po poros metų bent vienas raštinės lietuviškos programinės įrangos paketas privalėtų atsirasti net mokyklų viešųjų interneto prieigų kiekvienoje kompiuterizuotoje darbo vietoje.

Įpareigoja valstybinės kalbos statusas

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pabrėžia, kad lietuvių kalba yra valstybinė, todėl Lietuvos piliečiams privalu suteikti galimybę vartoti ją ir skaitmeninėje erdvėje. „Tai viena valstybinės kalbos vartojimo sričių, į kurią valstybė investuoja nemažai lėšų. Tad būtų nelogiška ir neracionalu nesinaudoti rezultatais, kuriuos ji pati sukuria“, - LŽ sakė ji.

D.Vaišnienės teigimu, valstybės tarnautojai, namuose turintys "lietuviškus" kompiuterius, atėję į darbą yra priversti dirbti su programomis anglų kalba. Tokia situacija esanti netoleruotina, todėl ilgiau tęstis neturėtų.

„Iš pradžių manėme, jog nėra būtina nurodyti prievolę įsigyti tik lietuvišką ar lokalizuotą programinę įrangą. Tačiau pamatę, kad nežinia kodėl jos vengiama, nusprendėme siūlyti, jog lietuviškos programinės įrangos naudojimas būtų privalomas“, - LŽ aiškino Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas.

D.Vaišnienė: "Skaitmeninė erdvė - viena valstybinės kalbos vartojimo sričių, į kurią valstybė investuoja nemažai lėšų."

Iškalbinga statistika

VLKK duomenimis, jau dabar kai kurių institucijų beveik visuose kompiuteriuose įdiegtos operacinės sistemos, raštinės paketai yra lietuviški. Tačiau esama ir tokių įstaigų, kur lietuvių kalba kompiuteriuose - retenybė. Apie tai byloja atlikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apklausa. Rinkti duomenys tik apie operacines sistemas ir biuro programas, nes jos paprastai turi lietuviškas versijas.

Iš atsakymų matyti, kad bendra padėtis ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose nėra patenkinama - naudojama tik 39,5 proc. lokalizuotų programų. Iš biudžeto finansuojamuose teatruose ir koncertinėse organizacijose - tik 27,4 proc. lietuviškų programų, muziejuose - 26,3 procento. Geriau lietuviškos programinės įrangos naudojimu rūpinamasi bibliotekose (62,8 proc.), merijose (60 proc.).

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos 2011 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos universitetuose ir kolegijose tik ketvirtadalis mokymui naudojamų kompiuterinių programų turi lietuviškas operacines sistemas ir tik trečdalis - lietuviškus biuro programų paketus.

„Nekalbame apie tai, jog reikės pakeisti visą programinę įrangą. Kalbame tik apie tai, kad įsigyjama nauja privalės būti lokalizuota. Kas yra sena - naudojama tokia, kokia yra“, - tikino D.Vaišnienė. Ji pridūrė, kad neracionalu į lietuvių kalbą versti ir specializuotų, palyginti siauro specialistų būrio naudojamų programų.

Teks pasimokyti

LŽ kalbintų valstybės ir savivaldos institucijų specialistai tikino, kad kompiuterius padaryti lietuviškesnius neturėtų būti sudėtinga.

Kaip teigė šimtus kompiuterių turinčios „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis, jau dabar daugelis įprastinių programų „Sodros“ darbuotojų kompiuteriuose lokalizuotos. Jeigu dar ir yra kompiuterių su nelietuviškomis programomis, problemų jas atnaujinant neturėtų kilti.

Marijampolės savivaldybės administracijos Informatikos ir informacijos skyriaus vedėjas Saulius Šimukauskas LŽ tikino, kad pastaraisiais metais merijos įsigyjamos operacinės sistemos ir raštinės paketo programos yra lokalizuotos - anglų kalbą galima pakeisti į lietuvių. „Ar tai darome, priklauso nuo konkretaus darbuotojo. Ne visi yra įpratę prie kompiuterio su programomis lietuvių kalba, todėl renkasi anglišką versiją. Jiems teks pratintis prie lietuviškų programų, gal net prireiks surengti mokymus ir paaiškinti, ką reiškia kuris nors meniu punktas, lietuviškas terminas, nes ne visiems, pratusiems prie anglų kalbos, yra suprantamas lietuviškas vertimas“, - kalbėjo valdininkas.

Reikia tik noro

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Romualdas Krukauskas pažymėjo, kad pereiti prie lietuvių kalbos vartojimo valstybės įstaigų ar savivaldybių administracijų kompiuteriuose nėra sudėtinga. Dauguma kompiuterinių operacinių sistemų, raštinės paketų programų, kurios plačiai naudojamos, yra lokalizuotos.

„Kompiuterinės programos kuriamos iš atskirų blokų, tarsi dėlionė iš lego kaladėlių. Blokai dažniausiai pagaminti anglų kalba - tarptautine kompiuterininkų kalba. Bet niekas nedraudžia ant to bloko "pastatyti" ir lietuvių kalbos bloką. Be to, net mokamų lokalizuotų programų ir angliškų jos versijų kainos - tokios pačios. Tad reikia tik noro pasirinkti lietuvių kalbą“, - tvirtino R.Krukauskas.

Pasak jo, prieš keletą metų kai kurios operacinės sistemos dar nebuvo išverstos į lietuvių kalbą. Tačiau dabar Lietuvai lokalizuotų programų yra daug ir įvairių - tiek mokamų, tiek nemokamų. Anglų kalbą pakeisti į lietuvių nėra sudėtinga - pakanka pakeisti tik kai kuriuos nustatymus.

R.Krukausko tikinimu, prie lietuvių kalbos turėtų būti pereita vartotojų lygiu. Tačiau kompiuterių specialistai, ko gero, toliau naudosis anglų kalba, nes būtent ja yra kuriamos programos, atliekami kiti sudėtingi darbai.

„Greitai ateis laikas, kai komandas programoms teks duoti ne jas įvedant klaviatūra, bet balsu. Kompiuteris atpažins ne tik jį, bet ir pačią kalbą. Todėl reikia pereiti prie lietuvių kalbos. Prie to turi pratintis ir vartotojai“, - kalbėjo R.Krukauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"