TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kompozitoriai skaičiuoja nuostolius

2016 01 29 6:00
1966 metais statytas Kompozitorių sąjungos pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kompozitorių namuose sostinėje kilęs gaisras apgadino ne vien patalpas ir turtą, ugnis prarijo ir 15 metų kauptą skaitmeninį Lietuvos kompozitorių garso įrašų archyvą. Šio turto jie nebuvo apdraudę, todėl bus priversti prašyti valdžios pagalbos.

Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS) dėl nuostolių jau atidėjo kasmetį LKS stipendijos skyrimą ir kurį laiką dar skaičiuos žalą. Supleškėjęs maždaug 4500 garso kūrinių archyvas – ne vienintelis LKS galvos skausmas. Nemažai gali pareikalauti ir Kompozitorių sąjungos pastato Žvėryne remontas – statinys įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Viską įmanoma atkurti

Kaip pasakojo tame pačiame LKS pastate įsikūrusio Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) direktorė Asta Pakarklytė, čia buvo saugoma apie 1000 kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyti Lietuvos kompozitorių kūriniai. Per gaisrą didžioji dalis jų pražuvo.

„Skaitmeninimas vyko 15 metų, pamažu. Į tuos 1000 kompaktinių diskų tilpo per 4500 kūrinių, iš jų ugnies nepaliestų liko labai mažai. Tai buvo Vilniaus plokštelių studijos juostų, Lietuvos radijo ir televizijos įrašų suskaitmenintos kopijos – iš gausybės vietų surinkta medžiaga. O visai autentiškos vienetinės informacijos turėjome labai nedaug. Tai nebuvo originalai“, – patikslino ji.

A. Pakarklytė priminė, kad LMIC kaupia ir saugo tik lietuvių kompozitorių muzikos įrašus – orientuojasi į autorinę lietuvių kūrybą. Dabar liepsnų sunaikintu archyvu naudojosi studentai, mokslininkai. Skaitmeninės įrašų kopijos buvo siunčiamos užsienio atlikėjams, mokslininkams ir pan. „Viena mūsų funkcijų – bendradarbiauti su užsienio muzikinėmis organizacijomis, siūlyti repertuarus. Tačiau kartais neužtenka kūrinių rekomenduoti žodžiu, tenka siųsti įrašus, kad būtų galima išsirinkti“, – kalbėjo LMIC vadovė. Be to, anot jos, LMIC saugo ir dalį įrašų originalų – 700 vienetų garso juostų iš Vilniaus plokštelių studijos archyvo, tad turės skaitmeninti jas iš naujo. „Taigi „sudegė“ mūsų laikas“, – apgailestavo A. Pakarklytė.

Zita Bružaitė vakar svarstė, kad pastato remontui gali prireikti daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o skaitmeninius įrašus, intelektualųjį turtą, anot jos, reikėtų skaičiuoti kitais matais.Alinos Ožič nuotrauka

Tiesa, pagalbą LMIC jau pasiūlė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Paaiškėjo, kad ji yra suskaitmeninusi dalį Vilniaus plokštelių studijos įrašų. „Galbūt ir patys bandysime vėl skaitmeninti, nes juostas turime. Jų gaisras nesunaikino, nes buvo kitoje vietoje. Beje, juostos sensta, o galioja apie 50 metų. Seniausi įrašai siekia 1960 metus“, – aiškino LMIC direktorė.

Prašys valdžios pagalbos

LKS pirmininkė Zita Bružaitė vakar sakė, kad remonto sąmata ir nuostoliai kol kas skaičiuojami. Pirmiausia po gaisro reikėjo išvalyti patalpas, jas sutvarkyti, o dabar rengiamas kreipimasis į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją. „Įvykus nelaimei su mumis susisiekė ministras, klausė, kokios pagalbos reikėtų. Kreipsimės į Vyriausybę, nes neįsivaizduojame, kaip atkurti praradimus. Juk kompozitorių namuose teks atlikti elektros instaliacijos darbus, kvalifikuotai nuvalyti sienas ir lubas, nes ten – faktūrinė siena“, – dėstė Z. Bružaitė.

Kompozitorių sąjunga įsikūrusi Vilniaus Žvėryno rajone. Sovietinis modernizmo stiliaus LKS pastatas iškilo 1966 metais ir yra valstybės saugomas objektas, tad kol kas neaišku, kiek gali atsieiti remonto darbai. Z. Bružaitė vakar svarstė, kad jie gali pareikalauti daugiau kaip 10 tūkst. eurų. „Norėtųsi kvalifikuoto įvertinimo ir kalbėti ne vien apie remonto darbų mastą. Pavyzdžiui, vertinant skaitmeninius įrašus, intelektualųjį turtą, reikėtų skaičiuoti kitais matais“, – pridūrė LKS pirmininkė. Ji apgailestavo, kad LKS nebuvo apdraudusi savo turto.

Neaišku, ar padės

Kultūros ministras Šarūnas Birutis vakar LŽ teigė kol kas negalintis pasakyti, ar biudžete pavyks rasti pinigų LKS remontui. „Žiūrėsime, kokia bus sąmata, kokie nuostoliai bus nustatyti. Bandysime ieškoti lėšų“, – tikino jis.

Beje, 2016-ieji yra paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno, vieno įtakingiausių kompozicijos dėstytojų, metais. „Šiuo metu tvirtiname J. Juzeliūno metų programą. LKS taip pat joje dalyvaus, tad gal taip bus galima kompensuoti praradimus“, – svarstė ministras.

Kompozitorių namuose kaupiami ne tik įrašai, čia saugomi ir popierinių rankraščių archyvai. Jie per gaisrą nenukentėjo. Tyrėjai padarė išvadą, kad liepsnos šaltinis buvo elektros laidai, įskėlę žiežirbą. Ugnis apėmė pastato antrą aukštą, suniokojo lubas, sienas, langus, atskiras interjero detales, kai kuriuos baldus, pianiną, garso ir vaizdo įrangą, elektros instaliaciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"