TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Komunistų vertinimas – vėl politikų akiratyje

2016 06 09 6:00
Audronius Ažubalis: „Galbūt tai požymis, jog parlamente atsiranda pakankamai brandos, kad drąsiai kalbėtume apie skausmingą valstybės praeitį.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Grupė parlamentarų jau antrą kartą siūlo buvusią Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija ir mūsų šalies gyventojų genocido vykdytoja. Istorikams tokios politikų iniciatyvos atrodo keistai – užuot skatinus tirti sovietmetį, mojuojama rezoliucija, vargu ar ką nors pakeisiančia.

Minint 1941-ųjų birželio 14-osios tremčių ir Birželio sukilimo 75-ąsias metines, Seimo opozicijos atstovai siūlo priimti rezoliuciją dėl LKP nusikalstamos veiklos įvertinimo. Tai – ne nauja dešiniųjų iniciatyva. Apie tokį sumanymą parlamente prabilta dar pernai rudenį, tačiau priimti rezoliucijos tąsyk nepavyko. Vargu ar kairiųjų dominuojamame Seime šis dokumentas būtų palaimintas ir dabar.

Nedemokratinė praktika

Lietuvos istorijos institute dirbančio istoriko Sauliaus Grybkausko teigimu, grupės dešiniųjų siūlymas Seimui priimti minėtą rezoliuciją – pavėluotas ir nereikalingas. Jo nuomone, tai primena kolektyvinės atsakomybės primetimą visiems su LKP vienokį ar kitokį ryšį turėjusiems asmenims.

„Toks kolektyvinės atsakomybės primetimas praėjus 26 metams po nepriklausomybės atkūrimo demokratiškai visuomenei yra nereikalingas. Komunistų partijoje buvo įvairiausių žmonių. Tad vienprasmiškai bei vienpusiškai jų visų negalima įvertinti ir priskirti prie dariusiųjų nusikaltimus, ypač lietuvių tautai. Tai primena istorijos politizavimą. Galbūt tai elektorato mobilizavimas? Tą laikotarpį reikėtų palikti istorikams“, – LŽ komentavo S. Grybkauskas, tyrinėjantis sovietinę nomenklatūrą.

Kalbėdami apie LKP politikai aiškina, kad ji iki šiol nėra įvertinta už prisidėjimą prie okupacijos, nusikaltimus tautai. LKP mūsų šalyje veikė ir tarpukariu, taigi kalbama apie ilgesnį nei 50 metų laikotarpį.

„Kita vertus, narystė Komunistų partijoje netgi buvo pozityvus dalykas lietuviams kaip tautai, palyginti, tarkime, su latviais. Latvijos komunistų partijoje latvių procentine išraiška buvo mažai. Tai turėjo įtakos didelei rusifikacijai ir pan. Sunku vienareikšmiškai įvertinti šį dalyką. Sovietinis laikotarpis yra tyrinėtas, bet būtini išsamūs tyrimai – reikėtų šnekėti apie konkrečius asmenis: vadovus, lyderius, struktūrų vadovus, viršininkus“, – svarstė S. Grybkauskas.

Padėtų tik tyrimai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius pažymėjo, kad neblėstančios politikų diskusijos apie komunistus primena tam tikru metu nebaigtą desovietizaciją. Kita vertus, jo nuomone, sovietmečio laikotarpį Lietuvoje iki šiol linkstama mitologizuoti.

„Galiu suprasti politikų norą vertinti LKP, nes tie nusikaltimai nėra ištirti. Dar tebesklando legendos, kad Antanas Sniečkus buvo geras šeimininkas, kad jis buvo patriotas. Bet tai yra žmogus, kuris dėjo parašą ir ištrėmė per 100 tūkst. žmonių. Visa tai reikia tirti, jokia rezoliucija nepadės“, – kalbėjo politologas.

K. Girniaus manymu, naratyvas apie komunistus, visą laiką dirbusius Lietuvai, vis dar gajus. „Reikia atsisakyti tų pasakėlių vaikams. Jei šį klausimą Seimo nariai norėtų spręsti rimtai, valstybės biudžete numatytų pinigų tyrimams, o ne siūlytų rezoliucijas. Skirkime 100 tūkst. ar 1 mln. eurų tyrimų programai, kad pagaliau nustatytume, kas įvyko, kas ir ką darė, kaip viskas veikė, ir po kokių 5 metų, kai bus medžiagos, bus galima vertinti. O kas iš tų vertinimų pagal išankstines nuostatas?“ – klausė jis.

Politologo teigimu, komunistų nusikaltimais Lietuvoje niekas neabejoja, tačiau stiprėja srovė, kai bandoma tam tikrus aspektus nutylėti, apeiti, sušvelninti. „Aiškinama, kad dėl visko kalti Josifas Stalinas, Lavrentijus Berija, kad ne mes tai darėme. Mes darėme. Čia buvo aktyvus A. Sniečkus. Kas nutardavo, kurie žmonės, pavyzdžiui, turi būti tremiami? Tai nebuvo politrukas iš Maskvos ar Krasnojarsko, kuris sprendė, kad reikia ištremti kokį nors konkretų ūkininką“, – kalbėjo K. Girnius.

Pasirūpino patriotai

Pasak vieno minėtos rezoliucijos autorių konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, jos projekto atsiradimą paskatino Lietuvos patriotinių organizacijų iniciatyva ir bendras suvokimas, jog buvusioji LKP iki šiol oficialiai neįvertinta už prisidėjimą prie Lietuvos okupacijos ir nusikaltimus tautai sovietiniu laikotarpiu.

Rezoliucijos projekte konstatuojama, kad SSKP padalinio – Lietuvos komunistų partijos – veikloje galbūt yra požymių nusikalstamos veiklos, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus Lietuvos gyventojams – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

A. Ažubalis partijos vakar partijos išplatintame pranešime džiaugėsi, kad nors ir esama partinių takoskyrų, iš trečio karto pavyko suburti deramą paramą rezoliucijos projektui Seime svarstyti. „Galbūt tai požymis, jog parlamente atsiranda pakankamai brandos, kad drąsiai kalbėtume apie skausmingą valstybės praeitį“, – teigė Seimo narys.

Pažymima, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 metais ir 1944–1990 metais) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"