Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Koncernui „MG Baltic“ sugadino Užgavėnes

 
2017 03 01 9:50
Darius Mockus: "Toks veiksmas labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dešimt mėnesių trunkanti galimo kyšininkavimo drama, sugriovusi dviejų Seimo narių politinę karjerą, įgijo konkretesnį pavidalą. Vienam didžiausių šalyje koncernui „MG Baltic“ teisėsauga vakar pareiškė įtarimus politikų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Vargu ar kas nors galėjo tikėtis, kad pernai gegužę dėl svetimų pinigų į didelę bėdą patekusio tuomečio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio istorijoje atsiras ir daugiau naujų herojų, ir siužetinių linijų. Pastaruosius mėnesius jas narpliojusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vakar pranešė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo – koncernas „MG Baltic“ – prekiavo poveikiu ir papirkinėjo.

Kovos su korupcija ekspertų nuomone, įtarimų pareiškimas vienam galingiausių šalies verslo koncernų – neeilinis įvykis, išvadas iš jo turėtų pasidaryti ir politikai, ir verslininkai.

Pagrįsti įtarimai

Anot STT pranešimo, surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Taip pat surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. Kurlianskis koncerno naudai ir interesais tuomečiam Seimo nariui E. Masiuliui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo E. Masiulis įtariamas iš R. Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. STT taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per V. Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai. E. Masiulis įtariamas kyšį paėmęs grynaisiais, o V.Gapšys kyšį galėjo gauti per politinės reklamos „darbiečiams“ nuolaidas koncerno valdomoje žiniasklaidoje.

Darius Mockus: „Toks veiksmas labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę.“

Vienas tiriamų epizodų susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, kurios turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms. Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, Seimui svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos. Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje – ir koncerno prezidentą Darių Mockų. Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems sostinės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui.

Kaip liudytojai šioje byloje buvo apklausti didžioji dalis ankstesnės kadencijos Seimo liberalų. Toks statusas suteiktas ir parlamentarui konservatoriui Mantui Adomėnui.

Ieškos teisybės

Su pareikštais įtarimais nesutinkantis koncernas neketina nuleisti rankų. „MG Baltic“ atstovaujančių teisininkų vertinimu, bendrovė kaltinama nusikaltimu, kurio ji, kaip juridinis asmuo, net negalėjo padaryti, todėl toks procesinis veiksmas yra akivaizdus STT ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise. „Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, – rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai. „Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus“, – koncerno pranešime cituojamas D. Mockus. Jis mano, kad taip tiesiog siekiama įtarimais „užkrėsti“ kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą.

„Jokių naujų versijų ar faktų neišgirdome, todėl toks veiksmas atrodo perteklinis ir labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę. Kad ir kaip būtų, baigiamasis žodis tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje priklauso teismui, todėl palaukime proceso pabaigos“, – sakė D. Mockus.

Teisėsaugos sprendimą „MG Baltic“ apskundė generaliniam prokurorui.

Pamoka visiems

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, pats įtarimų vienam galingiausių koncernų pareiškimo faktas kelia didelius visuomenės lūkečius. „Tai reiškia, kad ši byla turi būti išnagrinėta itin kruopščiai, į visus klausimus atsakyta kokybiškai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas. Jo nuomone, šiuo atveju teisėsauga pasielgė gana ryžtingai, nes įtarimų pareiškimas juridiniam asmeniui Lietuvoje vis dar retas reiškinys. Tai patvirtina bylų ir priimtų nuosprendžių statistika, „leidžianti verslui manyti, kad veikti korumpuotai apsimoka ir neverta graužtis dėl galimų pasekmių“.

Anot S. Muravjovo, kalbėti apie šio tyrimo finalą dar anksti. „Tokių bylų nagrinėjimas paprastai trunka ilgai. Žinoma, gali paaiškėti, kad trūksta įrodymų arba įtarimai nepasitvirtino. Tačiau, mano akimis, pirmiausia tai turėtų būti savotiškas žadintuvo skambutis mūsų verslui siekti savo veiklos skaidrumo“, – sakė jis. Kartu, anot S. Muravjovo, visuomenė privalo pareikalauti iš politikų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad, įtarimams pasitvirtinus, tokie dalykai nesikartotų.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad demokratinėse valstybėse į korupcijos skandalus įsivėlęs verslas dėl galimų pasekmių išgyvena labai jautriai, nes tai „kerta per reputaciją“. Anot jo, verslas po tokių skandalų dažniausiai daug dėmesio skiria vidinei pertvarkai, prevencijai, savo darbuotojų švietimui. „Labai svarbu pademonstruoti, kad tinkamos išvados padarytos, todėl klaidos nesikartos“, – pabrėžė S. Muravjovas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"